- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-810-383/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. V. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2007 m. spalio 6 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 6 d.
2. Komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis A. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino teisės aktuose numatytos lygtinio paleidimo galimybės, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Liko neįvertintos nuteistojo pastangos resocializuotis. Nuteistasis atliko bausmės dalį, atitinkančią ne tik formalų pagrindą atitinkantį BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o daug daugiau, nei 3/4 visos paskirtos bausmės.
3.2. Skunde teigia, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis atviroje kolonijoje. Vertinamas kaip nepriekaištingas, nors per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė tik kartą ir baustas tik vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje dvidešimt tris kartus paskatintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus. Nuteistasis savo elgesiu įrodė ir įgijo pataisos namų administracijos pasitikėjimą, todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija.
3.3. Nuteistojo teigimu, jam yra priteistas ieškinys 25377,03 eurų, išmokėjo - 4455,42 eurų. Nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Išeiginėmis dienomis važiuoja namo.
3.4. Skunde pažymima, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nebuvo tinkamai teismo įvertinti riziką mažinantys veiksniai, t.y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas. Nebuvo tinkamai įvertinta, jog artimieji, kurie neturi jokio ryšio neigiama aplinka, nuteistąjį dažnai aplanko, palaiko.
3.5. Skunde nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam, pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsidėjimą į visuomenę“. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principu, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 20 principu, nustatančiu, jog lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 19 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje nuteistasis A. V. buvo paskatintas 23 kartus, nuo 2009 m. vasario 9 d. dirbo VĮ ,,M. A.“, pataisos namuose įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, dirba UAB ,,G. M.“ darbininku, nuostata į darbą teigiama, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad išlieka kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą yra baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema.
8. Minėta, kad nuteistasis A. V. pataisos namuose nesielgė nepriekaištingai, kadangi nors ir buvo skatinamas eilę kartų, tačiau jo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles – už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Šį nusižengimą nuteistasis padarė 2017 m. gruodžio 27 d., nors prieš tai buvo 19 kartų skatintas. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Ir nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nuteistasis A. V. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad A. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekoje buvo itin žiauriai nužudytas žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.
10. Abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe nuteistajam A. V. verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad jis kartais pasielgia spontaniškai (nusikalstama veika taip pat įvykdyta impulsyviai), nusikaltimo padarymo metu smurtavo prieš kitą asmenį, siekdamas paklusimo, praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis elgsis adekvačiai, nepasiduos impulsyvumui ir nekels grėsmės visuomenės saugumui.
11. Akcentuotina ir tai, kad A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei ir yra sumažėjęs nuo 21 balo iki 19, tačiau iš aptartų 19 balų, 14 balų yra statiniai, o 5 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 14 dienų, paskirta bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
13. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
14. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
15. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis A. V. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.