- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e1-581-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39676-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- J. M.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2022 metų spalio 18 dieną, apie 00.00 valandą, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine A. Z., tyčia, rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į kairįjį skruostą bei kairiąją kaklo pusę A. Z..
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su A. Z. yra pažįstami virš 10 metų, kartais gyvena kartu, kartais atskirai, kai būna susipykę ar kai būna teismo uždrausta prie jos artintis dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kai gyvena su A. Z., tai jie veda bendrą ūkį, viską perka bendrai, daro bendrai. Jis maždaug 3 dienos kaip geria alkoholį, geria ir išėjęs pas draugus ir pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini). A. Z. kartu su juo negėrė, ji buvo kitame kambaryje. Dėl ko prasidėjo tarp jų su A. Z. konfliktas, jis pasakyti negali, gal dėl to, kad jis gėrė, o gal ir pradėjo prikaišioti dėl jos neištikimybės. Jis prisipažįsta, kad vienu metu nebeištvėrė, kai konflikto metu ji jį pastūmė, tai jis jai trenkė atbula ranka į veidą, galėjo pataikyti į kairįjį skruostą. Jam atrodo, kad jis jai sudavė du smūgius, kur kliuvo antras smūgis tiksliai nepamena, bet galimai į veidą, daugiau jai jis nieko nedarė, nes ji iškart išėjo iš buto. Kiek ilgai jos nebuvo bute, nežino, bet kai ji parėjo po kurio laiko, netrukus atėjo ir policininkai, kuriems ji dar pasakė, kad ji policijos nekvietė, kas iškvietė, ji nežino. Jis mano, kad policiją galėjo iškviesti kaimynai, gal jie su A. Z. garsiai barėsi. Jį policininkai išvežė į Šiaulių areštinę. Jis pripažįsta kaltę, gailisi, kad sudavė smūgius A. Z. ir jai taip sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 100-103).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
– nukentėjusiosios A. Z. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie 13 metų ji gyvena kartu su sugyventiniu J. M.. Per šį laikotarpį jis keletą kartų buvo išsikraustęs gyventi atskirai arba dėl smurto artimoje aplinkoje jam buvo uždrausta prie jos artintis ir gyventi su ja. Dėl jo smurtavimo prieš ją yra buvę pradėta gal apie kokį 10 ikiteisminių tyrimų. Jis, kai būna neblaivus, tada pasidaro labai agresyvus, ima ją kaltinti neištikimybę, pradeda prieš ją smurtauti. 2022 m. spalio 18 d. ryte sugyventinis gavo bedarbio pašalpą. Nuo vidurdienio sugyventinis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vienas pats pradėjo girtauti. Gėrė alų, degtinę. Vakare, būdamas girtas, jis pasidarė agresyvus, vėl ją ėmė kaltinti neištikimybe. Ji, norėdama išvengti konflikto, vis išeidavo iš namų į lauką pasivaikščioti, kad jis aprimtų. Grįžus į namus, kai tik jis vėl pasidarydavo agresyvus, ji vėl išeidavo iš namų. 2022 m. spalio 18 d. apie 00.00 val., jai vėl parėjus į namus, salono kambaryje sugyventinis pradėjo kaltinti, kad ji yra jam neištikima su kaimynu ir konflikto metu jis jai sudavė rankos delnu du smūgius į veidą, kadangi jos dantys yra apšlifuoti ir neuždėti protezai, tai greičiausiai po smūgio į juos ir pasirodė kraujas iš dantenų. Jai vėliau skaudėjo ta sumušta vieta, dar skaudėjo kur buvo suduotas antras smūgis, t. y. kaklo kairioji pusė. Po suduotų jai smūgių ji pajuto fizinį skausmą, iš dantenų jai pradėjo bėgti kraujas, daugiau sužalojimų padaryta nebuvo. Į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Po jai suduotų smūgių ji išėjo į laiptinę, kur netrukus pamatė policininkus, su kuriais parėjo į butą. Ji policijos nekvietė, kas iškvietė policiją, nežino, policininkai irgi jai nesakė kas juos iškvietė, turbūt policiją iškvietė kažkas iš kaimynų, nes sugyventinis bute garsiai šūkavo, ją plūdo necenzūriniais žodžiais. Nuo 1 iki 10 balų skalėje patirtą skausmą įvertina 4 balais. Dėl patirto fizinio smurto civilinio ieškinio nereikš. Konflikto metu kitų asmenų bute nebuvo. (b. l. 26-27, 30-33);
– 2022 m. spalio 18 d. informaciniu pranešimu ROIK 0122000619997, kuriame nurodyta, kad pranešėjas girdi kaimynų bute grumtynių garsus, galimai sugyventiniai tarpusavyje mušasi (b. l. 12-15);
– 2022 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-18, 19-24);
– 2022 m. spalio 18 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimoji A. Z. yra apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Ji apsirengusi (duomenys neskelbtini) spalvos striuke, (duomenys neskelbtini) spalvos megztinius, juodos spalvos kelnėmis, avi juodos spalvos batelius. Ant A. Z. kaklo kairėje pusėje matosi paraudimas ir įdrėskimas, jos kairysis skruostas patinęs, kairėje pusėje viršutinės dantenos kraujuoja. Kitų sužalojimų nenustatyta. (b. l. 46-47, 48-51);
– 2022 m. spalio 18 d. alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad J. M. nustatytas 2,20 promilių girtumas. (b. l. 45).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2022 m. spalio 18 d., apie 00.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės alkoholio) kilus žodiniam konfliktui su sugyventine A. Z., tyčia rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į kairįjį skruostą bei kairiąją kaklo pusę A. Z. taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 116-118).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 d. 13 p.).
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 6-23), baustas administracine tvarka (36-45), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. M. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (1 para), t. y. nuo 2022 m. spalio 18 d. 00.20 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 14 val. 29 min. ir laikyti, kad J. M. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę sumažintą – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu J. M. į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad J. M. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Išaiškinti J. M., kad arešto bausmė atliekama Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl jis per 7 dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, skelbiama paieška.
Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.