Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotam atstovui J.Bacevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ str. 1d., 51²⁰ str. 3d., 51²⁰ str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-24 LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas vyr.specialistas J.Bacevičius A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.VR-14.1-28 už tai, kad 2014-01-23 neplaninio specifinio patikrinimo aktu VR-14.7-42 nustatyta: 1.UAB „Autoroud“ Vilniuje išleido motorines transporto priemones neįsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 1d. 1p., LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-291 5 punktą; 2.UAB „Autoroud“ 2012-2013 metais neteikė LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ataskaitų ir jų priedų už išleistas į LR vidaus rinką motorines transporto priemones, kurias privalėjo pateikti iki 2013-06-01 už 2012 metus, tuo pažeidė LR aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-290 3.1 punktą; 3.UAB „Autoroud“ 2012-2013 metais nevedė motorinių transporto priemonių apskaitos pagal keliamus reikalavimus, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 6d., LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-290 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 10 punktus; 4.UAB „Autoroud“ 2012-2013 metais nesukūrė ir neorganizavo netinkamų naudoti transporto priemonių atliekų tvarkymo sistemoje, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 2 ,3, 4, 5 dalis. Atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 51²⁰ str. 1d., 3d., 5d.

A. S. pažeidimo padarymo faktą pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir veiklos trūkumus jis nedelsiant pašalino. Bendrovės direktoriumi dirba nuo 2008 metų. Įmonė prekiauja naudotais automobiliais. Veiklos metu nebuvo pakankamai įsigilinęs į įstatymus ir kitus normatyvinius aktus aplinkos apsaugos srityje, todėl pripažįsta, kad neteikė ataskaitų už 2012-2013 metus, bendrovė nedalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje. Po patikrinimo bendrovė įstojo į Gamintojų ir importuotojų asociaciją, kuriai moka mokestį ir per kurią dalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje, teikia reikiamas ataskaitas. Įmonėje dirba 50 darbuotojų, jo atlyginimas nėra didelis, augina 4 vaikus, iš kurių 3 vaikai yra dar nepilnamečiai. Turtinė padėtis pakankami sunki. Administracinių nuobaudų neturi.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas J.Bacevičius paaiškino, kad patikrintos įmonės vadovas A. S. iš karto ėmėsi visų reikiamų priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su aplinkos agentūra, gailisi dėl savo veikos. Tikrinamuoju laikotarpiu bendrovė aplinkai žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą, UAB „Autoroud“ 2012-2013 metų sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sutartis), A. S. bei J.Bacevičiaus paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. S. įvykdė Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 1, 3, 5 d.d. numatytus pažeidimus: bendrovėje atliktu patikrinimu nustatyta, kad UAB „Autoroud“ Vilniuje išleido eksploatacijai transporto priemones neįsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr. D1-291 Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus; 2012-2013 m. nebuvo teikiamos ataskaitos ir jų priedai už išleistas motorines transporto priemones į Lietuvos vidaus rinką (už 2012 metus ataskaita turėjo būti pateikta iki 2013-06-01), tuo buvo pažeisti LR Aplinkos ministro 2009-05-27 įsakymo Nr.D1-290 Gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitų teikimo taisyklių 3.1 punkto reikalavimai; 2012-2013 bendrovė nevedė motorinių transporto priemonių apskaitos pagal keliamus reikalavimus, nesukūrė ir neorganizavo netinkamų naudoti transporto priemonių atliekų tvarkymo sistemoje, tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 1998-06-16 Nr.VIII-787 34/1 str. 2, 3, 4, 5 d. reikalavimus.

A. S. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 1d., 3d., 5d.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, kaltininko asmenybę, padarytų pažeidimų pavojingumo pobūdį. Lengvina A. S. atsakomybę tai, kad jis pripažino pažeidimų padarymo faktą, padėjo juos išaiškinti, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (LR ATPK 31 str. 1d. 1p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Todėl už įvykdytą pažeidimą pagal LR ATPK 51²⁰ str. 1 d. jam skirtina įstatymo numatyta minimali bauda.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Lietuvos Respublikos ATPK 51²⁰ str. 3d. numato piniginę baudą nuo 2 500 litų iki 5 000 litų, o minėto straipsnio 5 dalis numato baudą nuo 25 000 iki 50 000 litų.

Parinkdamas A. S. nuobaudą už įvykdytus pažeidimus, teismas įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia tokio pobūdžio administraciniai teisės pažeidimai bei kaltininko asmenybę.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-2013, Nr.2AT-42-2013).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, augina ir išlaiko 4 vaikus, iš kurių vienas studijuoja, o kiti trys yra nepilnamečiai ir lanko mokyklą. Nustatyta A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, iš karto po patikrinimo pašalino pažeidimus. Realios žalos aplinkai bendrovė nepadarė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remdamasis pirmiau nurodytomis ATPK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuobaudų skyrimą už teisės pažeidimų padarymą, ir atsižvelgdamas į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, kaltininko asmenybę, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje už padarytus administracinius nusižengimus pagal ATPK 51²⁰ straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta nuobauda būtų per griežta ir neproporcinga A. S. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 51²⁰ str. 3 ir 5 dalių sankcijoje, t.y. baudą sumažinti. Taikytini LR ATPK 33 str. reikalavimai dėl baudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teisėjas

nutarė:

A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti 600 Lt (šešių šimtų litų) baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti 1000 Lt ( vieno tūkstančio litų) baudą.

LR ATPK 33 str. pagrindu A. S. nustatyti galutinę nuobaudą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT064010042400020155, esančią AB „DNB NORD“, kodas 40100.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.