- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-256-908/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Eglė Gruodienė, Audrius Juozapavičius
- Nuteistasis
- R. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktus – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ją atliekant kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki 2005 m. spalio 28 d.
2. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. A. ir A. R. dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du žmones. Teismo nuosprendžiu nustatytos šios nusikaltimo aplinkybės: R. B., susitaręs su G. A. ir A. R. nužudyti du žmones, 2004 m. balandžio 5 d., apie 22 val., Joniškio rajone, Byvainių miške, siekdami užvaldyti R. Š. automobilį „Honda Civic“ ir R. B. automobilį „Opel Ascona“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą prieš R. Š. – ją smaugdami, spardydami, suduodami keturiasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, be kita ko, akmeniu į galvą, ir prieš R. B. – suduodami jam septyniasdešimt septynis smūgius, be kita ko, akmeniu į galvą, padarė nukentėjusiesiems įvairius kūno sužalojimus. Nuo galvos sužalojimų R. Š. ir R. B. mirė. R. B. su bendrininkais užvaldė minėtus nukentėjusiųjų automobilius ir R. B. mobiliojo ryšio telefoną (BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 9 punktai).
3. R. B. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. balandžio 5 d., veikdamas bendrininku grupe su G. A. ir A. R., po R. Š. ir R. B. nužudymo pagrobė T. B. ir R. Š. turtą, buvusį minėtuose automobiliuose (BK 178 straipsnio 1 dalis); be to, siekdami sunaikinti nusikaltimų pėdsakus visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino nukentėjusiųjų automobilius ir automobilyje „Opel Ascona“ buvusius R. Š. daiktus (BK 187 straipsnio 2 dalis).
4. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 25 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas (toliau – ir teikimas), kuriuo prašoma nuteistajam R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teikimo netenkino, nurodydamas, kad nors nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų ir jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo siekį keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau teigiami elgesio pokyčiai ir daroma pažanga šiuo metu dar nėra pakankami jo teisinės padėties švelninimui, nesudaro pagrindo manyti, kad trumpesnis nuteistajam R. B. skirtos bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visuomenės interesus.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Nuteistasis R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį, patenkinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įsigilino į teigiamus jo elgesio pokyčius, nors jie akivaizdūs. R. B. teigė, kad padarė išvadas dėl praeityje padarytų nusikaltimų ir jų sukeltų neigiamų padarinių, savo elgesį vertina kritiškai, siekia pasitaisyti ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Nuteistojo manymu, reikalavimas iš asmens, jau 20 metų atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nepriekaištingai elgtis viso bausmės atlikimo metu yra pernelyg aukštas ir nepasiekiamas net ir laisvėje esantiems asmenims, todėl jo elgesys turi būti vertinamas realiau ir atlaidžiau. Ateityje jį nuo nusikalstamo elgesio sulaikys ryšiai su artimaisiais – žmona, su kuria susituokė atlikdamas bausmę, ir senyvo amžiaus ligota motina, kuriai reikalinga jo pagalba. Jis yra įgijęs ne vieną specialybę, jau 17 metų dirba bei yra pasirengęs dirbti bet kokį darbą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. B. nusikalto būdamas labai jaunas, bausmę atlieka nuo 18 metų, tad turėjo pakankamai laiko padaryti deramas išvadas ir šiuo metu nekelia jokio pavojaus visuomenei. Be kita ko, nuteistasis R. B. pažymi, kad asmeniui, kuris jį įtraukė į nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
7. Atsiliepimų į skundą aukštesniajame teisme negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta teikimo medžiaga ir nuteistojo R. B. asmens byla, išnagrinėjusi skundžiamos nutarties motyvus bei skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visumą aplinkybių, reikšmingų teisingam klausimo dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
11. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 2004 m. balandžio 8 d. Nepaisant to, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavusiam bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, reikšmingų teisingam šio klausimo išsprendimui, visumą.
12. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistojo R. B. asmens byloje esantys duomenys patvirtina jo elgesio pokyčius, susijusius su vidurinio išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos įgijimu bei darbu bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės žemesniojo teismo buvo išsamiai išnagrinėtos ir teigiamai įvertintos skundžiamoje nutartyje. Kaip matyti iš Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro išduoto mokymosi pasiekimų pažymėjimo Nr. 047131, 2010 m. R. B. įgijo vidurinį išsilavinimą; UAB „A.“ pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis įgijo sandėlio operatoriaus kvalifikaciją, o Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Pravieniškių skyriaus grupės vadovo 2025 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime patvirtinta, kad nuteistasis mokosi suvirintojo specialybės Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Pravieniškių skyriuje. Nuteistasis R. B. nuo 2008 m. birželio 28 d. dirbo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, VĮ „Mūsų amatai“, o perkeltas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, įsidarbino Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos ceche. R. B. už sąžiningą darbą ir pavyzdingą ar gerą elgesį skatintas 19 kartų, paskutinį kartą – 2025 m. sausio 16 d.
13. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad, nors Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2025 m. sausio 22 d. gautoje pažymoje Nr. NFP-23-393 nurodyta, jog R. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti, iš nuteistojo pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio jis savanoriškai kas mėnesį pervedė pinigus nukentėjusiajai. Žemesnysis teismas taip pat teigiamai įvertino aplinkybę, kad nuteistasis, vykdydamas 2024 m. vasario 13 d. sudarytą naują individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose, užsiėmimuose bei programose (pvz., 2024 m. sausio 11 d. baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa; nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. birželio 3 d. dalyvavo individualioje motyvuojančių pokalbių programoje „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“; nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. lankėsi elgesio keitimo terapijoje ir baigė 6 konsultacijų ciklą; nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. liepos 14 d. lankėsi pas Resocializacijos skyriaus psichologą). Iš viso 2024 m. antrą pusmetį jis dalyvavo 43 veiklose. Įvertinęs šias aplinkybes, žemesnysis teismas pagrįstai pažymėjo teigiamą nuteistojo R. B. požiūrį į mokymąsi ir darbą bei jo siekį keistis, aktyviai dalyvaujant resocializacijos procese, todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės ir motyvacija keistis apygardos teismo nebuvo tinkamai įvertintos.
14. Nuteistojo skunde taip pat akcentuojama, kad žemesnysis teismas sureikšmino nuteistojo pažeidimus, nors dauguma jų padaryti bausmės atlikimo pradžioje, o reikalavimas iš asmens, daugiau nei 20 metų atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nepriekaištingai elgtis viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo nuomone, yra daugiau teorinis, realiai sunkiai įgyvendinamas. Atsakant į šį nuteistojo skundo argumentą pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, privalu atsižvelgti į nuteistojo elgesį viso bausmės vykdymo metu, nuosekliai įvertinant nuteistojo daromą pažangą, kuri turi būti nuolatinė ir akivaizdi, leidžianti pagrįstai manyti, jog tolesnė nuteistojo elgesio korekcija galima atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Būtent tai padarė žemesnysis teismas, nagrinėdamas teikimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo, pažymėjęs, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-4538 nustatyta, jog nuteistasis R. B. bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas (iš viso 24 kartus) už pavyzdingą ar gerą elgesį, tačiau atlikdamas bausmę jis ne visada laikėsi laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių: 15 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 12 kartų jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors sutiktina su nuteistuoju, kad daugelis pažeidimų padaryti bausmės atlikimo pradžioje, visos jam skirtos nuobaudos, taip pat ir paskutinė, kuri buvo skirta už 2023 m. gruodžio 4 d. pažeidimą, šiuo metu negalioja, tačiau pritarti skundo argumentui, kad reikalavimas nuteistajam nepriekaištingai elgtis viso bausmės atlikimo metu yra praktiškai neįgyvendinamas, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad tinkamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra jo pareiga, be to, net ir toks elgesys pats savaime nesuponuoja pagrindo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne bausme, nes, kaip jau minėta, turi būti nustatyta, jog trumpesnis bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visuomenės interesus.
15. Sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, svarbu atsižvelgti į nuteistojo elgesio riziką, kurios duomenys, patvirtinantys nuteistojo padarytą pažangą, turi būti akivaizdūs ir įtikinantys. Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-4538 matyti, kad 2020 m. gegužės 20 d. atlikus R. B. pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą (angl. The Offender Assessment System; toliau – OASys), nustatyta vidutinė rizika. Vėlesnių vertinimų, atliktų 2020 m. rugsėjo 15 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2023 m. sausio 10 d., metu nuteistajam nustatyta vidutinė rizika su mažėjimo tendencijomis, tačiau 2024 m. vasario 13 d. atlikus pakartotinį R. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė rizika su didėjimo tendencijomis. Konstatuotas neigiamas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis dėl dinaminių kriminogeninių veiksnių padidėjimo srityse: „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. 2025 m. kovo 3 d. atliktu pakartotiniu vertinimu, taikant OASys, vėl nustatyta nuteistojo R. B. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Atlikus didelės žalos analizę, esant įkalinimo įstaigoje, fiksuojamas žemas didelės žalos rizikos lygis visuomenei, esant laisvėje – vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei. Naujausios socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. B. nustatyti net septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai ir trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių: 1) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; 2) buvo arba yra veikiamas asocialios grupės; 3) piktnaudžiavimas alkoholiu; 4) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (fiksuota praeityje); 5) būdingas impulsyvus elgesys; 6) būdingas agresyvus ir kontroliuojantis elgesys (fiksuota praeityje); 7) savitvardos problemos; 8) negeba atpažinti problemų; 9) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 10) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio padarinių; 11) būdingas konkretus ir nelankstus mąstymas; 12) būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 13) priežiūros ir apribojimų pažeidimai.
16. Įvertinus šiuos nuteistojo R. B. elgesio riziką apibūdinančius duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad, nors egzistuoja vienas apsauginis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys – darbinė veikla įkalinimo įstaigoje, taip pat nuteistajam atliekant bausmę stebima iš esmės teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, nepakitęs nuo užfiksuoto 2024 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-3923. Dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis R. B. maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius pastaruoju metu išliko nepakitęs, be to, konstatuojami ypač reikšmingi veiksniai, be kita ko, lėmę nuteistojo nusikalstamą elgesį praeityje, t. y. dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, asocialios grupės įtaka, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos ir negebėjimas atpažinti problemų bei tinkamai įvertinti savo elgesio padarinių.
17. Sprendžiant, ar nuteisto asmens daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, svarbu įvertinti ir tai, kad R. B. nusikaltimai, taip pat ir tyčinis labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (kvalifikuotas nužudymas, kurio metu veikdamas bendrininkų grupe dėl savanaudiškų paskatų (siekiant užgrobti svetimą turtą) itin žiauriai nužudė du žmones) buvo padaryti nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Akcentuotina, kad alkoholio vartojimo problema neišnyko ir nuteistajam R. B. atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą nuobauda jam buvo skirta tiek bausmę atliekant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Nors po 2023 m. gruodžio 4 d. užfiksuoto alkoholio vartojimo fakto nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa (ši aplinkybė, be abejo, vertinama teigiamai), tačiau palyginus neseniai padarytas šiurkštus drausmės pažeidimas neleidžia spręsti, kad jis jau motyvuotas nepiktnaudžiauti alkoholiu bei laikytis įstatymų, jeigu bausmė būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar vėliau jam išėjus į laisvę.
18. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakoreguoti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, kad patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Tokios akivaizdžios pažangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kol kas nepadarė. Priešingai, R. B. skundo argumentas, kuriuo siekiama pateisinti bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus, parodo nuteistojo nekritišką požiūrį į savo elgesį ir trukdo jam tinkamai įvertinti tokio elgesio padarinius bei reikšmingai jį pakeisti ir taip patvirtinti iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą.
19. Taigi, nors skunde akcentuojami pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai ir teigiama tokio elgesio dinamika, teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. elgesys ir jo vertybinės nuostatos dar nėra pakankamai pakitę. R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika daug metų išlieka vidutinė ir nefiksuojama akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinaminius veiksnius. Be to, kaip jau minėta šios nutarties 15 pastraipoje, egzistuoja vidutinė didelės žalos rizika visuomenei, paleidus nuteistąjį į laisvę. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
20. Tokios teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad kitam Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistam asmeniui, kuris, anot R. B., įtraukė jį į nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė jau pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tikslingumas, yra vertinamas konkretaus bausmę atliekančio asmens elgesys, analizuojama kiekvieno nuteistojo asmenybė ir individuali situacija, pasižyminti sava konkretaus asmens ypatybių specifika. Nagrinėjamu atveju skundžiama apygardos teismo nutartis priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį R. B. apibūdinančius ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu.
21. Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistasis R. B. bausmės atlikimo laikotarpiu stengiasi keisti savo elgesį, vykdo individualiame socialinės resocializacijos plane numatytas priemones ir šiuo metu laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog R. B. dar gali ir privalo mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių visumą, didinti apsauginių veiksnių skaičių, o šiuo metu išlikusios tam tikros neigiamos jo elgesio apraiškos ir mąstymo nuostatos, lemiančios visuotinai priimtinų taisyklių ignoravimą, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą ir nekelia grėsmės visuomenei, todėl R. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.