Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-495-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-30
Bylos Nr.
2S-495-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Skolininkas
J.K.
Kreditorius
UAB „Litesko“
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-495/2008Procesinio sprendimo kategorijos 129.4.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko J.K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio Aleksandro Christenok pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Christenok pareiškimą, suinteresuotieji asmenys – skolininkas J.K., išieškotojai UAB „Litesko“„Druskininkų šiluma“ ir UAB „Druskininkų butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis A.Christenok 2008-01-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo vykdomojoje byloje Nr.0046/02/02452, 0064/03/00196 ir prašė priteisti iš skolininko J.K. 717 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad šios išlaidos susidarė vykdant vykdomąjį dokumentą Nr.2-81-02, išduotą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002-03-15 dėl 2125,67 Lt išieškojimo, ir vykdomąjį dokumentą Nr.2-702-02/02, išduotą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2002-11-07 dėl 935,73 Lt išieškojimo. Bendra išieškojimo iš skolininko J.K. išieškotojų UAB „Litesko“ „Druskininkų šiluma“ ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai suma yra 3061,40 Lt. Antstolis 2006-09-14 gavo išieškotojų raštus, kuriuose nurodyta, jog skolininkas pagal minėtus vykdomuosius dokumentus neskolingas. 2006-09-26 skolininkui raštu buvo pasiūlyta sumokėti vykdymo išlaidas geruoju, tačiau jis per antstolio nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo. Vykdymo išlaidas sudaro 177 Lt išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir kitos faktinės išlaidos, o taip pat 540 Lt antstolio atlyginimas.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino ir priteisė iš skolininko J.K. antstolio A.Christenok naudai 717 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr.0046/02/02452, Nr.0064/03/00196. Teismas nustatė, kad antstolis nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms susimokėti, tačiau skolininkas nustatytu terminu vykdomosios bylos vykdymo išlaidų nesusimokėjo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas J.K. prašo nutartį panaikinti ir perduoti antstolio A.Christenok pareiškimą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad su UAB „Litesko“ „Druskininkų šiluma“ ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ buvo atsiskaityta 2003-10-22. Teismas privalėjo įpareigoti antstolį pateikti visą vykdomosios bylos medžiagą, nes tik iš šioje byloje esančių dokumentų įmanoma nustatyti, kokį ir kada realų darbą atliko antstolis, ir ar jis turi pagrindą reikalauti jo prašomo dydžio vykdymo išlaidų priteisimo. Byloje nėra duomenų apie tinkamą patvarkymo dėl reikalavimo apmokėti vykdymo išlaidas įteikimą skolininkui, išskyrus siuntų perdavimo pašto kurjerių bendrovei sąrašą, kuris nepatvirtina, kad šis antstolio reikalavimas skolininkui kada nors buvo įteiktas. Iš antstolio su pareiškimu pateiktų priedų neįmanoma nustatyti, ar skolininkui toks raginimas buvo siunčiamas, kada jis buvo įteiktas, koks terminas įvykdyti sprendimą geruoju buvo nustatytas. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar pagrįstai antstolis pradėjo atlikinėti veiksmus, už kuriuos prašomos priteisti vykdymo išlaidos. Raginimo įvykdyti sprendimą geruoju skolininkas nėra gavęs, o apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą sužinojo tik 2006-11-05, kai į VĮ Registrų centras kreipėsi pažymos sandoriui sudaryti. Išieškotojai raštu dar 2006-09-14 antstoliui pranešė apie J.K. atsiskaitymą. Skolininkas J.K. su išieškotojais atsiskaitė pats, tačiau antstolis, nepriklausomai nuo to, reikalauja pakankamai nemažos atlyginimo neva už atliktą darbą sumos. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pasielgė nepagrįstai ir netinkamai, nes nesiaiškino itin svarbių ir esminių aplinkybių, nereikalavo vykdomosios bylos, neįsitikino antstolio pareiškimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Antstolis A.Christenok prašė teismo priteisti iš skolininko J.K. 717 Lt vykdymo išlaidų, iš kurių - 177 Lt sudaro vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir kitos faktinės išlaidos bei 540 Lt antstolio atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog antstolis nusiuntė skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas išlaidų dydį bei terminą priskaičiuotoms išlaidoms sumokėti; skolininkas nustatytu terminu vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolio prašymą tenkino. Vienas esminių skolininko J.K. atskirojo skundo argumentų – tai, kad teismas nepareikalavo iš antstolio vykdomosios bylos medžiagos, o rėmėsi tik antstolio pateikta jos dalimi, nors, svarstant vykdymo išlaidų priteisimo klausimą, turėjo būti vadovaujamasi visa vykdomosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kadangi, tik turint pakankamai duomenų, byla gali būti išnagrinėta objektyviai, išsamiai ir neabejotinai teisingai (CPK 183, 185 str.). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsiųsdamas nagrinėjimui apeliacine tvarka J.K. atskirąjį skundą, kartu su civiline byla neatsiuntė vykdomųjų bylų Nr.0046/02/02452 ir 0046/03/00196, teisėjų kolegija šias vykdomąsias bylas išsireikalavo ir ištyrė (CPK 314 str.). Tokiu būdu buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes antstolio A.Christenok pateiktos vykdomosios bylos medžiagos dalies nepakako tinkamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai priimti ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pats gali ištaisyti konstatuotus pažeidimus ir išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

Apeliantas J.K. tvirtina, kad jis su išieškotojais atsiskaitė pats, todėl antstolis negalėjo reikalauti vykdymo išlaidų už neva atliktą darbą. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu išsiaiškinti, kokius vykdymo veiksmus atliko antstolis, kokias išlaidas realiai patyrė ir ar yra pagrindas jas priteisti iš skolininko. Vykdomųjų bylų Nr.0046/02/02452 ir 0046/03/00196 medžiaga rodo, kad skolininkui J.K. 2002-2004 m. buvo siųsti raginimai įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau jie skolininkui nebuvo įteikti, nurodant, jog „namuose nerastas“. Antstolis A.Christenok su užklausimu kreipėsi į Lietuvos gyventojų registro tarnybą, Nekilnojamojo turto registrą ir kitas institucijas, surašė turto arešto aktą, išsiuntė skolininkui reikalavimą dėl duomenų pateikimo, tačiau vėl gi nei turto arešto aktas, nei reikalavimas dėl duomenų pateikimo skolininkui nebuvo įteikta. 2006-09-14 antstolio A.Christenok kontoroje buvo gauta UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ pažyma, kurioje nurodyta, kad J.K. už šilumos energiją ir karštą vandenį yra neskolingas, bei UAB „Druskininkų butų ūkis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog J.K. pagal vykdomąjį dokumentą Nr.2-702-020/02 pilnai atsiskaitė. 2006-09-26 antstolis A.Christenok surašė patvarkymą dėl reikalavimo apmokėti vykdymo išlaidas, tačiau jis taip pat nebuvo įteiktas skolininkui. 2007-02-07 antstolio A.Christenok kontoroje gautas J.K. prašymas dėl turto arešto, kuriame nurodoma, kad apie turto areštą skolininkas sužinojo tik 2006-11-05, kai norėjo perleisti butą. 2007-02-09 patvarkymu antstolis panaikino J.K. turto areštą. 2008-01-08 antstolis surašė patvarkymus dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo ir vykdomųjų bylų užbaigimo.

CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad, įvykdžius sprendimą, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos – tai pinigų sumos, kurias apmoka vykdymo proceso šalys už sprendimų vykdymo veiksmų atlikimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kokios išlaidos sudaro vykdymo išlaidas, o pagal 2 dalį - vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją vykdymo išlaidos skirstomos į bylos administravimo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Antstolio A.Christenok teismui pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta, kad prašomas priteisti vykdymo išlaidas sudaro: bendrosios vykdymo išlaidos – 60 Lt, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu: antstolio akto arba patvarkymo surašymas – 20 Lt (4x5 Lt), skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas – 80 Lt (16x5 Lt), turto arešto akto surašymas – 60 Lt, kitos vykdymo veiksmų atlikimo išlaidos: registruoto pašto siuntimo išlaidos – 16,20 Lt (9x1,80 Lt), banko operacija – 0,80 Lt, atlyginimas antstoliui – 540 Lt. Pirmosios instancijos teismas visas šias išlaidų sumas laikė pagrįstomis ir įrodytomis. Tuo tarpu apeliantas (skolininkas J.K.) atskirajame skunde nurodo, jog jam kyla abejonių, ar visi veiksmai, už kuriuos priskaičiuotos vykdymo išlaidos, antstolio A.Christenok buvo atlikti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto argumentus ir vykdomųjų bylų medžiagą, konstatuoja, jog antstolis A.Christenok atliko vykdymo veiksmus, už kuriuos apskaičiavo vykdymo išlaidas (surašė atitinkamus vykdymo proceso dokumentus, siuntė juos skolininkui ir t.t.). Todėl, nors skolininkas J.K., nežinodamas apie pradėtas vykdomąsias bylas, geruoju įvykdė sprendimą, antstoliui už atliktus vykdymo veiksmus turi būti atlyginta (CPK 610, 611 str.). Pagal antstolio pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdymo išlaidos, neskaitant atlyginimo antstoliui, sudaro 237 Lt, tačiau antstolis teismo prašė priteisti 177 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl prašytų 177 Lt priteisimo paliktina nepakeista, pažymint, jog teismas neturi pagrindo viršyti antstolio reikalavimų ir priteisti daugiau vykdymo išlaidų, nei antstolis prašo. Be to CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą ar nutartį, negu yra skundžiamas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, kaip yra šiuo atveju.

Skolininkas J.K. ginčija taip pat antstoliui priteistą atlyginimą, nurodydamas, kad antstolio atlyginimo dydis priklauso nuo realiai išieškotos sumos, tuo tarpu jis (skolininkas) su išieškotojais atsiskaitė pats. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai priteisė antstoliui A.Christenok atlyginimą (540 Lt). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.3 punktą į vykdymo išlaidas įeina atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, šiuo konkrečiu atveju – už realų iš skolininko priteistų piniginių sumų išieškojimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis A.Christenok realiai iš skolininko J.K. priteistų sumų neišieškojo, nors ir atliko kai kuriuos vykdymo veiksmus, nes skolininkas J.K. pats betarpiškai atsiskaitė su išieškotojais. Antstolis A.Christenok šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė antstoliui A.Christenok atlyginimą. Toks vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (CPK 4 str.), kad (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2005, kat. 129.4) atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį, o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma. Skolininkui, nors ir praėjus raginime nustatytam terminui, visą iš jo išieškotiną įsiskolinimo sumą sumokėjus geruoju, nėra pagrindo pripažinti, kad skolininko gera valia išieškotojams sumokėta suma yra antstolio pagal vykdomąjį dokumentą išieškota suma ir kad antstolis vykdomąjį dokumentą įvykdė, už ką jam priklausytų pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotas atlyginimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju priteisti antstoliui A.Christenok atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą nėra pagrindo, nes tai ne tik, kad neatitiktų teisės normų reikalavimų, bet ir sąžiningumo bei protingumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dalyje dėl atlyginimo antstoliui (540 Lt) priteisimo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį pakeisti: priteistą iš skolininko J.K. antstolio Aleksandr Christenok naudai 717 Lt vykdymo išlaidų sumą sumažinti iki 177 Lt (vieno šimto septyniasdešimt septynių litų).

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius