Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. B. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjai, slaugiusiai sergantį vaiką, ligos išmokos už šeimos nario slaugos laikotarpį, viršijusį 14 kalendorinių dienų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01), Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai, redakcija, galiojanti nuo 2017-04-21).

Byloje nustatyta, kad susirgus pareiškėjos sūnui A. B., pareiškėjai sūnaus slaugai nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 (10 kalendorinių dienų) buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. 2017-11-15 pareiškėjos sūnui A. B. patyrus traumą, pareiškėjai sūnaus slaugai nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 (9 kalendorines dienas) buvo išduotas naujas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-12-04 sprendimu Nr. PN13-3093 nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos išmokos už šeimos nario slaugos laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-20, nes E. B. 3 metų sūnų Ainą be pertraukos (laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-20) ambulatoriškai slaugė 15 kalendorinių dienų (b. l. 3). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-12-05 sprendimu Nr. PN13-3113 nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-21 iki 2017-11-24, nes E. B. 3 metų sūnų Ainą be pertraukos (laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-20) ambulatoriškai slaugė 19 kalendorinių dienų ir ligos išmoką už slaugomą sergantį vaiką iki 2017-11-19 gavo 14 kalendorinių dienų (b. l. 4). Nesutikdama su sprendimais, pareiškėja 2018-01-03 skundu kreipėsi į VSDFV dėl ligos išmokos neskyrimo už vaiko slaugos laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2018-01-26 sprendimu Nr. (11.1) I-599 „Dėl ligos išmokos“ (toliau – ir trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamas sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino, pažymėdamas, jog pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 57.3 papunktį, nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų; pagal Taisyklių 60 punktą, jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, jam slaugyti neišduodamas naujas pažymėjimas, slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei numatyta Taisyklėse; asmenims, slaugantiems šeimos narius ilgiau nei numatyta Taisyklėse, išduodama medicininė pažyma (b. l. 5-6).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-12-04 sprendimą Nr. PN13-3093, 2017-12-05 sprendimą Nr. PN13-3113 bei VSDFV 2018-01-26 raštą Nr. (11.1) I-599, nurodydama, jog sprendimai yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, kadangi nei vienas sūnaus slaugymo laikotarpis, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, neviršijo įstatyme numatyto maksimalaus 14 dienų termino.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šių draudimo rūšių išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas (1 straipsnis). Ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį (2 straipsnis). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims sergantiems šeimos nariams slaugyti; išmoka skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (analogiškai Nuostatų 62 punktas). To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Iš esmės analogiškas reguliavimas yra perkeltas ir į Taisykles, kurių 57 punkte detalizuota, jog elektroniniai pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip: (57.1) 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų; (57.2) 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą; (57.3) 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus); (57.4) 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai slaugant ambulatoriškai ir stacionare gydomus vaikus nuo 7 iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus). Šių Taisyklių 60 punkte nustatyta taisyklė, pagal kurią, jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, jam slaugyti neišduodamas naujas elektroninis pažymėjimas; vaiko slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei nurodyta šių Taisyklių 56–57 punktuose. Taisyklių 108 punkte įtvirtinta, jog asmenims, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau nei numatyta šiose Taisyklėse, išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad tiek Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, tiek Taisyklių 57.3 punkto nuostatos taikytinos ambulatorinei slaugai ir siejamos būtent su vaiko slaugos laikotarpiu (ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų), o ne su jo ligos faktu. Atitinkamai, pagal Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos išmoką, mokamą iš VSDF lėšų, yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta Taisyklių 57.3, 60 punktuose – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų, net jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos. Vaiko iki 14 metų ambulatorinei slaugai už laikotarpį, viršijantį 14 kalendorinių dienų, išduodama medicininė pažyma (Taisyklių 108 punktas), kuri pateisina asmens neatvykimą į darbą, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau nei numatyta šiose Taisyklėse, tačiau nesuteikia teisės gauti ligos išmokos, mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose įtvirtintą tvarką. Taigi, nagrinėjamai bylai yra reikšmingos dvi aplinkybės: ar ambulatorinė slauga tęsėsi ne ilgiau, kaip 14 kalendorinių dienų ir, jei slaugos trukmė yra ilgesnė, nei nurodytas laikotarpis, ar tarp laikotarpių, viršijančių 14 kalendorinių dienų, yra pertrauka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai sūnaus A. B. slaugai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 (10 kalendorinių dienų) ir nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 (9 kalendorinėms dienoms), taigi tarp nedarbingumo pažymėjimų sergančio vaiko slaugai išdavimo nėra nei vienos kalendorinės dienos pertraukos, o ambulatorinė vaiko slaugos trukmė buvo ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų be pertraukos. Tai, kad nuo vienuoliktos slaugos dienos (2017-11-16) pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl kitos vaiko ligos, o penkioliktą slaugos dieną pareiškėjai buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, o nebuvo išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingos, nes pareiškėjai, ambulatoriškai slaugiusiai sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju teisiškai nėra reikšminga, ar slauga buvo motyvuojama ta pačia, ar skirtingomis ligomis, ir kokiu slaugos laikotarpiu jos prasidėjo. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos sūnus, kuriam buvo reikalinga slauga, būtų sirgęs sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, tam, kad atsakovas, spręsdamas dėl ligos išmokos skyrimo, būtų turėjęs vadovautis bylai aktualios redakcijos Taisyklių 57.2 punktu, suteikiančiu teisę išduoti elektroninį pažymėjimą sergančiam vaikui slaugyti ir ilgesniam laikotarpiui.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamuose sprendimuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pripažintina, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių skirti ir išmokėti E. B. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24 nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.