Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-28 · Administracinė byla Nr. I-2903-394/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
I-2903-394/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00699-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2903-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00699-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.1; 55.1.1; (S) 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. B. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-12-04 sprendimą Nr. PN13-3093, 2017-12-05 sprendimą Nr. PN13-3113, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-01-26 raštą Nr. (11.1) I-599 bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių skirti ir išmokėti E. B. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24.

Pareiškėja skunde nurodė, jog susirgus jos sūnui A. B. laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15, t. y. 10 dienų laikotarpiu, jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai sūnaus slaugai dėl ligos (103.9 kodas pagal TLK-10-AM). Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 55 punktu, elektroniniai pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Sūnui pasveikus nuo ankščiau minėtos ligos ir 2017-11-15 apsilankius pas šeimos gydytoją UAB Varpo šeimos klinikoje, nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas, t. y., 2017-11-15 jos sūnus buvo pilnai pasveikęs, tai patvirtina ir Taisyklių 9 punkte išdėstyta nuostata, jog elektroniniai pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos. 2017-11-15 vakare, apie 20 valandą, pareiškėjos sūnui A. B. patyrus traumą, jie kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Suteikus pirminę pagalbą, t. y. chirurginiu būdu susiuvus žaizdą, tolimesniam gydymui buvo nukreipti gydytis ambulatoriškai. 2017-11-16 apsilankius pas šeimos gydytoją UAB Varpo šeimos klinikoje, laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24, t. y. 9 dienas, pareiškėjai buvo išduoti nauji nedarbingumo pažymėjimai sūnaus slaugai dėl kitos ligos S01.51 (kodas pagal TI.K-10-AM). Užbaigus sūnaus slaugą, pareiškėja tikėjosi, jog jai bus išmokėta ligos išmoka už laikotarpius, kuriais buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, t. y. nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 ir nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 6 punktu, pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, o, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 2 punktu, turinčiam teisę gauti ligos išmoką motinai (tėvui), slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Nei vienas sūnaus slaugymo laikotarpis, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, neviršijo įstatyme numatyto maksimalaus 14 d. termino, tačiau tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsisakė skirti pareiškėjai ligos išmoką už laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas yra prieštaraujantys vienas kitam, nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti skiriamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jei gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, ši išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (toliau – Taisyklės) vienas iš pagrindų skirti ligos socialinio draudimo išmoką (toliau – ligos išmoka) yra elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (Taisyklių 2 punktas). Jie išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, bei Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinėse darbo biržose įsiregistravusiems asmenims, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas (Taisyklių 7 punktas). Pagal Taisyklių 57 punkto 3 dalį elektroniniai pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų. Taisyklių 60 punkte nurodyta, kad jei slaugomas asmuo (vaikas) po ankstesnės ligos, be pertraukos suserga kita liga, jam naujas slaugos elektroninis pažymėjimas neišduodamas, o bendra vaiko slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų. E. B. UAB Varpo šeimos klinikoje buvo išduoti pažymėjimai sūnaus slaugai už laikotarpį nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 (ligos kodas J03.9, 10 kalendorinių dienų) ir nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 (ligos kodas SOI.51, 9 kalendorinės dienos). Pareiškėja sūnų nepertraukiamai slaugė nuo 2017-11-06 iki 2017-11-24, t. y. 19 kalendorinių dienų. Todėl VSDFV Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 57 punkto 3 dalimi bei Taisyklių 60 punktu, teisėtai ir pagrįstai 2017-12-04 sprendimu Nr. PN13-3093 ir 2017-12-05 sprendimu Nr. PN13-3113 neskyrė E. B. ligos išmokos už slaugomą vaiką laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24.

Trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pareiškėjos skundo nepalaikė. Atsiliepime nurodė, jog teisę į ligos išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Įstatyme nustatyti terminai, susiję su ligos išmokos mokėjimu, yra apibrėžiami nepertraukiamais terminais, skaičiuojamais kalendorinėmis dienomis. Remiantis Elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistemos (EPTS) duomenimis bei gydytojų įrašais pareiškėjos sūnaus A. B. medicininiuose dokumentuose, UAB Varpo šeimos klinikoje pareiškėjai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai sūnaus slaugai laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-10 ir nuo 2017-11-11 iki 2017-11-15 dėl ligos J03.9 (kodas pagal TLK-10-AM). 2017-11-15 pareiškėjos sūnui patyrus traumą, pareiškėjai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai sūnaus slaugai laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2017-11-20 bei nuo 2017-11-21 iki 2017-11-24 dėl ligos S01.51 (kodas pagal TLK-10-AM). Taigi, iš viso dėl vaiko slaugos pareiškėja buvo pripažinta laikinai nedarbinga (jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai) nepertraukiamai 19 kalendorinių dienų (nuo 2017-11-06 iki 2017-11-24), todėl Fondo valdybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 2017-12-04 sprendimu Nr. PN13-3093 ir 2017-12-05 sprendimu Nr. PN13-3113, neskyrė ligos išmokos už laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24 (t. y. už 15-19 kalendorines dienas). Pareiškėjos skundo teiginys, kad laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 jai buvo išduoti „nauji“ nedarbingumo pažymėjimai dėl kitos vaiko ligos (traumos), todėl nuo 2017-11-16 14 kalendorinių dienų laikotarpis turėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo, yra nepagrįstas. Visi nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24 pareiškėjai buvo išduoti dėl vaiko slaugos, o dėl kokios ligos (-ų) ar traumos (-ų) vaikui buvo reikalinga slauga, Įstatymo taikymo požiūriu neturi reikšmės; svarbu nustatyti, ar nepertraukiamas laikotarpis, kuriuo pareiškėja buvo pripažinta laikinai nedarbinga (t. y. nedirbo), viršijo 14 kalendorinių dienų. Tam, kad asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpis būtų laikomas nutrūkusiu, tarp asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpių, patvirtintų nedarbingumo pažymėjimais, turi būti bent 1 dienos pertrauka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pripažinta laikinai nedarbinga nepertraukiamai 19 kalendorinių dienų, todėl skundžiami Fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti, o pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos E. B. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus ir VSDFV sprendimų, kuriais nuspręsta neskirti pareiškėjai, slaugiusiai sergantį vaiką, ligos išmokos už šeimos nario slaugos laikotarpį, viršijusį 14 kalendorinių dienų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-01-01), Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai, redakcija, galiojanti nuo 2017-04-21).

Byloje nustatyta, kad susirgus pareiškėjos sūnui A. B., pareiškėjai sūnaus slaugai nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 (10 kalendorinių dienų) buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. 2017-11-15 pareiškėjos sūnui A. B. patyrus traumą, pareiškėjai sūnaus slaugai nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 (9 kalendorines dienas) buvo išduotas naujas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-12-04 sprendimu Nr. PN13-3093 nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos išmokos už šeimos nario slaugos laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-20, nes E. B. 3 metų sūnų Ainą be pertraukos (laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-20) ambulatoriškai slaugė 15 kalendorinių dienų (b. l. 3). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017-12-05 sprendimu Nr. PN13-3113 nuspręsta neskirti pareiškėjai ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-21 iki 2017-11-24, nes E. B. 3 metų sūnų Ainą be pertraukos (laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-20) ambulatoriškai slaugė 19 kalendorinių dienų ir ligos išmoką už slaugomą sergantį vaiką iki 2017-11-19 gavo 14 kalendorinių dienų (b. l. 4). Nesutikdama su sprendimais, pareiškėja 2018-01-03 skundu kreipėsi į VSDFV dėl ligos išmokos neskyrimo už vaiko slaugos laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV 2018-01-26 sprendimu Nr. (11.1) I-599 „Dėl ligos išmokos“ (toliau – ir trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamas sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino, pažymėdamas, jog pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 57.3 papunktį, nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų; pagal Taisyklių 60 punktą, jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, jam slaugyti neišduodamas naujas pažymėjimas, slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei numatyta Taisyklėse; asmenims, slaugantiems šeimos narius ilgiau nei numatyta Taisyklėse, išduodama medicininė pažyma (b. l. 5-6).

Pareiškėja skundu prašo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-12-04 sprendimą Nr. PN13-3093, 2017-12-05 sprendimą Nr. PN13-3113 bei VSDFV 2018-01-26 raštą Nr. (11.1) I-599, nurodydama, jog sprendimai yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, kadangi nei vienas sūnaus slaugymo laikotarpis, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, neviršijo įstatyme numatyto maksimalaus 14 dienų termino.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nurodo asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šių draudimo rūšių išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas (1 straipsnis). Ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį (2 straipsnis). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims sergantiems šeimos nariams slaugyti; išmoka skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį. Vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (analogiškai Nuostatų 62 punktas). To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

Iš esmės analogiškas reguliavimas yra perkeltas ir į Taisykles, kurių 57 punkte detalizuota, jog elektroniniai pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip: (57.1) 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų; (57.2) 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus – slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą; (57.3) 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus); (57.4) 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai slaugant ambulatoriškai ir stacionare gydomus vaikus nuo 7 iki 14 metų (išskyrus šių Taisyklių 57.2 papunktyje nurodytus atvejus). Šių Taisyklių 60 punkte nustatyta taisyklė, pagal kurią, jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, jam slaugyti neišduodamas naujas elektroninis pažymėjimas; vaiko slaugos trukmė iš viso negali būti ilgesnė nei nurodyta šių Taisyklių 56–57 punktuose. Taisyklių 108 punkte įtvirtinta, jog asmenims, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau nei numatyta šiose Taisyklėse, išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad tiek Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, tiek Taisyklių 57.3 punkto nuostatos taikytinos ambulatorinei slaugai ir siejamos būtent su vaiko slaugos laikotarpiu (ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų), o ne su jo ligos faktu. Atitinkamai, pagal Įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, pagrindas skirti ligos išmoką, mokamą iš VSDF lėšų, yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta Taisyklių 57.3, 60 punktuose – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų slaugant ambulatoriškai gydomus vaikus iki 14 metų, net jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos. Vaiko iki 14 metų ambulatorinei slaugai už laikotarpį, viršijantį 14 kalendorinių dienų, išduodama medicininė pažyma (Taisyklių 108 punktas), kuri pateisina asmens neatvykimą į darbą, kai jie slaugo šeimos narius ar prižiūri vaiką ilgiau nei numatyta šiose Taisyklėse, tačiau nesuteikia teisės gauti ligos išmokos, mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose įtvirtintą tvarką. Taigi, nagrinėjamai bylai yra reikšmingos dvi aplinkybės: ar ambulatorinė slauga tęsėsi ne ilgiau, kaip 14 kalendorinių dienų ir, jei slaugos trukmė yra ilgesnė, nei nurodytas laikotarpis, ar tarp laikotarpių, viršijančių 14 kalendorinių dienų, yra pertrauka.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai sūnaus A. B. slaugai nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2017-11-06 iki 2017-11-15 (10 kalendorinių dienų) ir nuo 2017-11-16 iki 2017-11-24 (9 kalendorinėms dienoms), taigi tarp nedarbingumo pažymėjimų sergančio vaiko slaugai išdavimo nėra nei vienos kalendorinės dienos pertraukos, o ambulatorinė vaiko slaugos trukmė buvo ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų be pertraukos. Tai, kad nuo vienuoliktos slaugos dienos (2017-11-16) pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl kitos vaiko ligos, o penkioliktą slaugos dieną pareiškėjai buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas, o nebuvo išduota medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingos, nes pareiškėjai, ambulatoriškai slaugiusiai sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju teisiškai nėra reikšminga, ar slauga buvo motyvuojama ta pačia, ar skirtingomis ligomis, ir kokiu slaugos laikotarpiu jos prasidėjo. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos sūnus, kuriam buvo reikalinga slauga, būtų sirgęs sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sąrašą, tam, kad atsakovas, spręsdamas dėl ligos išmokos skyrimo, būtų turėjęs vadovautis bylai aktualios redakcijos Taisyklių 57.2 punktu, suteikiančiu teisę išduoti elektroninį pažymėjimą sergančiam vaikui slaugyti ir ilgesniam laikotarpiui.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamuose sprendimuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pripažintina, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių skirti ir išmokėti E. B. ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-11-20 iki 2017-11-24 nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Jarūnė SedalienėLaisvutė KartanaitėŽanas Kubeckas