Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Medtorg Vilnius“ bankroto administratoriaus MB „Likvidavimas“ ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai atsakovui adresu Erfurto g. 50-1, Vilnius (kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-23885-987/2017 2017-05-03 nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad byla pagal atsakovo gyvenamąją vietą, nurodytą ieškinyje (Kalno g. 9, Šiauliai), teisminga Šiaulių apylinkės teismui, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta Vilniuje paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis CPK 34 str. 1 d. šią civilinę bylą iš esmės išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas), tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-09-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5665-794/2015 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą UAB „Medtorg Vilnius“ (9-11 b. l.). Teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Medtorg Vilnius“ atstovas nepateikė teismui reikalautų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti juridinio asmens mokumą ar nemokumą, tačiau iš teismo iniciatyva išreikalautų dokumentų matyti, kad UAB „Medtorg Vilnius“ registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, ūkinės veiklos nevykdo, VĮ „Registrų centras“ neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui yra 6211,87 Eur, skola valstybės biudžetui VMI duomenimis – 52 450,04 Eur, t.y., viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2016-01-12 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė taikyti bankrutuojančiai UAB „Medtorg Vilnius“ supaprastintą bankroto procesą (22-23 b. l.), o 2016-02-24 nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam supaprastinto bankroto laikotarpiui – 1500,00 Eur (24-25 b. l.). Bankroto administratorius, organizuodamas BUAB „Medtorg Vilnius“ bankroto procedūrą, patyrė iš viso 1499,71 Eur išlaidų, kurias sudaro 55,02 Eur išlaidos VĮ Registrų centras už Juridinių asmenų registro išrašus, 1,69 Eur skelbimui VšĮ „Lietuvos aido“ fondas, 51,00 Eur išlaidos archyvavimui, 242,00 Eur išlaidos už kanceliarines, ryšio paslaugas ir buhalterinės apskaitos paslaugas bei 1150,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui (12-13, 14, 15, 16-17, 18, 19, 20, 21 b. l.). Iš LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Medtorg Vilnius“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas R. T. (35-40 b. l.). Kadangi 1499,71 Eur administravimo išlaidų nepadengė BUAB „Medtorg Vilnius“ turėtas turtas, todėl bankroto administratorius prašo priteisti šią sumą iš atsakovo.

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 111 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Medtorg Vilnius“ 2015-09-17 buvo nemoki ir kad atsakovas, nuo 2011-03-14 būdamas jos vadovu, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš juridinio asmens kreditorių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios pareigos nevykdė (t. y. atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 str.1 d.), nes, kaip nustatyta byloje, įmonei buvus nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (tą padarė įmonės kreditorius).

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius (ieškovas) atlikdamas įstatymuose nustatytas pareigas turėjo 1499,71 Eur administravimo išlaidų ir išlaidų atlyginimui, kurių nepadengė BUAB „Medtorg Vilnius“ turėtas turtas. Taigi žala, padaryta bankroto administratoriui, yra visiškai įrodyta.

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu vadovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu vadovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Taigi pripažįstama, kad tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygoja situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų.

Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės vadovo atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 1499,71 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1499,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-08-17 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 34,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Medtorg Vilnius“ bankroto administratoriaus MB „Likvidavimas“, į. k. 304074944, 1499,71 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų, 71 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1499,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.