- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 2-377-995/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00305-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 2.6.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant ieškovei R. L., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Lenkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. S., institucija, teikianti išvada, – Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo M. S. tėvo valdžią nepilnametės dukters E. S. atžvilgiu. Nurodo, jog ji (duomenys neskelbtini) pradėjo bendrauti su atsakovu. (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tapo nėščia. (duomenys neskelbtini) . atsakovas išvyko dirbti į užsienį, po ko jos ir atsakovo santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) šalių dukra E.. Gimus vaikui, atsakovas atsisakė paduoti pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui dėl vaiko kilmės nustatymo, todėl vaiko kilmės nustatymo klausimas buvo išspręstas teismine tvarka. 2012 m. vasario 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta ir pripažinta, kad atsakovas M. S. yra E. L. tėvas, ir E. L. yra M. S. dukra, suteikė E. L. pavardę „S.“. Taip pat šiuo teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo M. S. periodinę išmoką po 400 Lt kas mėnesį dukros E. L. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2011 m. birželio 21 d. Ieškovė teigia, kad atsakovas nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti dukrą, ją išlaikyti, rūpintis jos sveikata, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui, nurodydama, kad atsakovas nuo pat dukros gimimo iki šiol ją aplankė tik vienintelį kartą, nesidomi dukros sveikata, vengia teikti išlaikymą, priteistą teismo sprendimu. Atsakovas nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2012-07-01 sumokėjo1526,30 Eur, nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. mokėjimų neatliko. Išlaikymo skola 2015 m. liepos 1 d. sudaro 2766,64 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės manymu, atsakovo tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu turėtų būti neterminuotai apribota.
Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos išsiųstos atsakovui M. S. tiek per Lietuvos ambasadą Londone, tiek ir jo elektroniniu paštu, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Ieškinio nuorašo ir jo priedų kopijos atsakovui įteiktos tinkamai, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Išklausius ieškovės ir jos atstovės nuomones, teismas sprendžia bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovui.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaiko. Ieškovė papildomai nurodė, kad ji su dukra gyvena pas savo tėvus. Atsakovas dukrai išlaikymą teikė tik iš dalies, nuo 2012 m. iki 2015 m. išlaikymo dukrai nebeteikia, , nors dirba užsienyje, gauna nuolatines pajamas. Vaiko išlaikymui jai mokamos valstybės piniginės lėšos iš Vaikų garantinio fondo. Atsakovas pas dukrą buvo atvykęs tik vieną kartą, su dukra nebendrauja, jos neauklėja. Siekiant apsaugoti dukros interesus ateityje, prašo neterminuotai apriboti atsakovo, kaip tėvo valdžią dukrai.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. L., ieškovės mama, patvirtino ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, ir paaiškino, kad jos dukra (ieškovė) ir jos anūkė gyvena kartu su ja. Per šešerius metus atsakovas M. S. tik vieną kartą buvo atvykęs aplankyti savo nepilnametės dukros, paskutinį kartą savo dukrą matė prieš trejus metus. Kiek jai žinoma, M. S. dirba ir gyvena užsienyje, kartais grįžta į Lietuvą, ten yra sukūręs šeimą, su kita moterimi augina vaiką. Atsakovas visiškai nesirūpina savo dukra, neteikia jai materialinio išlaikymo, su vaiku nebendrauja, ja visiškai nesidomi. Anūkė E. savo tėvo nepažįsta, tėčiu vadina savo senelį. Atsakovo sesuo kartais atvažiuoja į svečius, kartą per metus atvažiuoja ir atsakovo tėvai, E. seneliai, tačiau jie vaiku nesidomi, nesiekia bendravimo.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. R., ieškovės teta, nurodė, kad su L. šeima nuolat bendrauja, ir žino, kad jos dukterėčia (ieškovė) vaiką augina viena pati, atsakovas savo vaiku nesirūpina nuo pat dukters gimimo, ja visiškai nesidomi, išlaikymo mergaitei neteikia. Jai yra žinoma, kad atsakovas buvo vieną kartą atvažiavęs pas savo dukrą.
Teismo posėdžio metu Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Zita Lenkienė pritarė ieškovės ieškiniui, ir mano, kad atsakovui būtina apriboti neterminuotai tėvo valdžia jo dukros atžvilgiu, nes yra žinoma, kad atsakovas nesirūpina vaiku, juo nesidomi, nedalyvauja jo auklėjime. Teigia, kad ieškovės situacija jai yra žinoma, nes vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė dalyvavo teismo posėdyje, nagrinėjant ieškovės ir atsakovo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodė, kad jau tuo metu, nagrinėjant šią civilinę bylą, atsakovas nepripažino savo tėvystės dukrai E., ir tik po teismo paskirtos biologinės ekspertizės buvo nustatyta, kad Estėja yra atsakovo M. S. dukra. Atstovės manymu, ši aplinkybė ir visos kitos ieškovės išdėstytos aplinkybės tik parodo atsakovo atsainų požiūrį į savo, kaip tėvo pareigas, bei tai, kad atsakovas visiškai neįgyvendina savo neturtinių pareigų vaiko atžvilgiu, bei netinkamai įgyvendina savo turtines pareigas vaikui, nesirūpina vaiku, neprisiima atsakomybės dėl vaiko likimo, neįgyvendina prigimtinių vaiko teisių ir nesielgia taip, kaip privalo elgtis rūpestingas ir mylintis tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės, jos atstovės bei liudytojų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo bendrauti su atsakovu. 2008 m. lapkričio mėn. sužinojo, kad tapo nėščia. (duomenys neskelbtini) atsakovas išvyko dirbti į užsienį, po ko ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. (b. l. 7). Atsakovui atsisakius paduoti pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui dėl vaiko kilmės nustatymo, vaiko kilmės nustatymo klausimas buvo išspręstas teismine tvarka, t. y. 2012 m. vasario 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta ir pripažinta, kad atsakovas M. S. yra E. L. tėvas, ir E. L. yra M. S. dukra, suteikė E. L. pavardę „S.“. Taip pat šiuo teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo M. S. periodinę išmoką po 400 Lt kas mėnesį dukros E. L. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2011 m. birželio 21 d.(b. l. 8). Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą nustatyta, kad E. S. nuo 2014-02-24 iki 2015-01-22 jos išlaikymui išmokėta 677,76 Eur (kas mėnesį po 56,48 Eur) (b. l. 14). Antstolės E. M. 2015-07-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie išlaikymo vaikui skolą nustatyta, kad pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-02-17, išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-21-98/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojos R. L. naudai, išlaikymo dukrai Estėjai, gimusiai 2009-07-08, nuo 2011-06-21 iki 2012-07-01 sumokėta 1526,30 Eur, nuo 2012-07-01 iki 2015-07-01 mokėjimų nėra; išlaikymo skola pagal aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą 2015-07-01 yra 2766,64 Eur (b. l. 15).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str.1 d., 2 d.). CK 3.181 str. 2 d. numato, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Be to, šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio CK 3.180 str. įtvirtintos teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).
Ieškovės reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo M. S. valdžią dukters Estėjos atžvilgiu grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdo ir vengia vykdyti bet kokias pareigas vaiko atžvilgiu, t. y. nesirūpina ir nesidomi vaiku, jo neaugina, nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo jo auklėjimo, auginimo, abejingas vaikui, o taip pat nepilnai vykdo pareigą materialiai išlaikyti vaiką.
Kompleksiškai įvertintus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojų paaiškinimus, įvertinus vaiko teises ginančios institucijos išvadą, duotą teisme, darytina išvada, kad atsakovas M. S. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnametės dukters atžvilgiu - nuo pat dukters gimimo visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, nedalyvavo bei nedalyvauja ją auklėjant, netinkamai vykdė/vykdo pareigą išlaikyti ją materialiai. Ieškovė nurodė, o tai teismo posėdyje patvirtino ir liudytojos D. L. ir R. R., jog nuo dukters gimimo atsakovas tik vieną kartą susitiko su dukra (paskutinį kartą mergaitę matė, kai jai buvo ketveri metai), neturi jokio kontakto su vaiku, jis jai neskambina, asmeniškai nesusitinka, nebendrauja, nesidomi mergaitės sveikata, jos neauklėjo, neugdo, nors turėjo objektyvias galimybes užmegzti ryšį su vaiku bei visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime, be to, atsakovas taip pat iš dalies vengia tinkamai atlikti CK 3.192 str. 1 d. numatytą turtinę pareigą - materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais ieškovės teiginiais ir liudytojų paaiškinimais, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta. Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepanoro išsakyti savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio, teismui nenurodė jokių tokio savo elgesio ir visiško abejingumo vaikui, visiško nusišalinimo nuo vaiko gyvenimo, nenoro jį pažinti ir dalyvauti vaiko gyvenime motyvų bei priežasčių. Teismo nuomone, toks atsakovo M. S. elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis yra absoliučiai nesuinteresuotas vykdyti savo pareigą rūpintis vaiku.
Pažymėtina, jog dėl tokio atsakovo netinkamo elgesio, t. y. nesirūpinimo vaiku, vaikui buvo padaryta didžiulė žala – nepilnametis vaikas neteko galimybės turėti pilnavertišką šeimą, jausti tėvo dalyvavimą jo auklėjime. Be to, kaip minėta, ir šiuo metu atsakovas nepalaiko kontakto su ieškove, nebendrauja su vaiku. Tokiu savo elgesiu atsakovas nepilnamečiui vaikui daro ypatingą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad subjektyvūs ir nuo paties atsakovo M. S. priklausantys veiksmai bei neveikimas, iš esmės per šešerius dukters gyvenimo metus tik vieną kartą susitikus su dukra, neauginus, nebendravus, nesirūpinus, neauklėjus, nerodžius jokios iniciatyvos užmegzti bet kokį kontaktą su vaiku bei įgyvendinti savo neturtines pareigas vaiko atžvilgiu, taip pat dalinis turtinės pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas, dėl ko vienai ieškovei uždedama visa ar didžioji vaiko auginimo bei išlaikymo našta, rodo neigiamą atsakovo M. S. požiūrį į savo, kaip tėvo pareigas. Atsakovas M. S. elgiasi lengvabūdiškai ir neatsakingai, nusišalino nuo vaiko ir neturi jokio noro laikyti save vaiko tėvu, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, bendrauti su juo, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.), todėl ieškovė pagrįstai prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovo M. S. tėvo valdžia nepilnametės E. S. atžvilgiu apribotina. Atsakovui M. S. sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 str. 3 d.).
Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant šias išlaidas 100 proc. Teisinę pagalbą teikė advokatė Virginija Pargaliauskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje sudaro 115,80 Eur dydžio advokato užmokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Nagrinėjamoje byloje patenkinti visi ieškovės reikalavimai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos 115,80 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Be to, iš atsakovo priteistina valstybės naudai 41,00 eurai žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią į nepilnametę dukrą E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. S. 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 00 euro centų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už priteistą žyminį mokestį ir civilinės bylos numerį 2-377-995/2015.
Priteisti iš atsakovo M. S. 115,80 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų ir 80 euro centų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Skuodo rajono apylinkės teismą.