Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-360-358/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
A14.-360-358/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00146-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.–360–358/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00146-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 15.1.3.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Aurelijai Genienei,

dalyvaujant institucijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Jūratei G. V.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. , pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus, be statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento savavališkai išliejo gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas). Statomas gyvenamasis namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažino iš dalies, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad procesas dėl statybos leidimo išdavimo buvo pradėtas. Susiskambinus su architektu, pastarasis užtikrino, kad jokių kliūčių nėra ir statybos leidimas bus išduotas. Todėl per atostogas išliejo pamatus savo nuosavo namo statybai. Vėliau paaiškėjo, kad projekte yra tam tikrų neatitikimų. Sustabdė statybos darbus. Šiuo metu leidimas išduotas. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, nes jau institucijai kaip baudą yra sumokėjęs 500 eurų už savavališką statybą.

Motyvuojamoji dalis

A. V. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 3), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2017 m. rugsėjo 26 d., Nr. FAK-2629-(15.53) (b. l. 4-5), fotonuotraukos (b. l. 6), savavališkos statybos aktas (b. l. 7), nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 11-12).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. nuo 2017 m. rugsėjo 22 d., 10 val. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., 10 val. pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus - statė naują neypatingą statinį be statybos leidimo, 22 dalies reikalavimus - statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, tačiau jis be statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento savavališkai išliejo gyvenamojo namo pamatus, esančius (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas). Statomas gyvenamasis namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Duomenų apie A. V. baustumus byloje nėra, teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenims, jis administracine tvarka 2016-2018 nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė-nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Teismas, nagrinėjamojoje byloje skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes ( pažeidimą padarė fizinis asmuo, besistatantis gyvenamąjį namą savo reikmėms (b.l.11), pažeidimas padarytas nesant tiesioginei tyčiai), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog A. V. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimali, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. V., pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18076995390.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Audronė Levinskienė