Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2ATP-13-658/2012 (pirmosios instancijos teismo bylos Nr. A2.6.-920-660/2012) bei l.e.p. Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkės Audronės Levinskienės 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 30 d. Kauno rajono apylinkės teisme su 2012-10-29 Kauno apygardos teismo nutartimi gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. surašytas V. J.

Administracinio teisės pažeidimo byla teisminga Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – V. J. yra Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, todėl Kauno miesto apylinkės teismas nuo minėtos bylos nagrinėjimo nusišalino bei perdavė bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

2012 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byla perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.

2012 m. lapkričio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė priėmė nutartį nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens – V. J. dukra I. J. yra Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, o ši aplinkybė gali kelti abejonių dėl teismo nešališkumo. L.e.p. teismo pirmininkė Audronė Levinskienė teisėjo nusišalinimą patvirtino ir 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi, nurodydama tuos pačius motyvus kaip ir teisėja L.Tamulionienė, pati nusišalino nuo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, perduodama bylą Kauno apygardos teismui išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

ATPK 249 str. 2 d. numato, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Lietuvos Respublikos BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei l.e.p. Kauno rajono apylinkės teismo pirmininkės nutarties ir to paties teismo teisėjos L.Tamulionienės nutarties dėl nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo, proceso dalyviams, nagrinėjant bylą Kauno rajono apylinkės teisme, gali kilti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. J. dukra I. J. yra Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja. Siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir išvengti bet kokių abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo, administracinę bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Taigi, šiuo atveju aplinkybė, jog asmens, kuriam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, dukra dirba Kauno rajono apylinkės teisme, yra svarbi, nagrinėjant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Sprendžiant klausimą, kuriam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui perduotina byla, atsižvelgtina į apylinkių teismų darbo krūvius bei į dirbančių teisėjų skaičių. Kauno apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, laiko esant racionalu ir tikslinga perduoti bylą nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir LR Teismų įstatymo 34 straipsniu,-

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. surašytas V. J., perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.