Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013 m. gegužės 11 d., apie 20.20 val. Vilniaus miesto nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu peiliu sudavė L. G. vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje bei durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos kairės pusės žaizdą su plonosios žarnos pasaito ir daugybiniais plonosios žarnos sienelių kiauriniais ir kiauryminiais pažeidimais, lydimą kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos.

Motyvuojamoji dalis

Taip Z. K. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. K. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad įvykis buvo 2013-05-11 apie 19.00 – 20.00 val. nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Jis susipyko su vienu žmogum. Pas jį į kambarį atvažiavo nukentėjusysis L. G. išsiaiškinti kas nutiko, gal norėjo juos sutaikyti. Jie norėjo pakalbėti, bet nesusišnekėjo. Jis (Z. K.) paklausė, ar jis atvažiavo jį mušti. Kartais šis tokiu būdu aiškinasi santykius. Nukentėjusysis atsakė, kad taip. Privažiavo prie jo ir smogė kumščiu į veidą. Po to nieko nedarė, iš jo daugiau agresijos nebuvo. Nežino už ką buvo smūgis. Jei ir buvo už ką jam (Z. K.) trenkti, tai šitai nebuvo nukentėjusiojo reikalas. Jis supyko, prarado savikontrolę. Norėjo smogti nukentėjusiajam atgal, bet kitoje rankoje turėjo peilį, tad dūrė juo 1 ar 2 kartus. Prieš tai jis ruošė valgį, skuto bulves, todėl turėjo peilį. Galvojo, kad smogė į pilvą, tačiau užkabino krūtinę. Jis smogė mechaniškai, supykęs, nesitaikydamas, negalvodamas. Nesupranta, kaip tai gavosi. Po smūgio nukentėjusysis išvažiavo iš kambario. Jis peilį padėjo lovoje, uždengė antklode. Tyčia peilio neslėpė. Po to pats atsisėdo į vežimėlį ir išvažiavo pažiūrėti, kur nuvažiavo nukentėjusysis. Budintis iškvietė greitąją. Jam liepė sėdėti ir laukti. Po to atvažiavo policija ir jį išvežė. Dėl savo veiksmų gailisi, vertina juos blogai. Jo veiksmus galėjo įtakoti apsvaigimas. Jis buvo išgėręs 100-200 gr. degtinės. Šiuo metu jo santykiai su nukentėjusiuoju geri, jis jo atsiprašė. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Jo gaunama pensija kartu su neįgalumo išmokom yra 670 Lt. Jis turi judėjimo negalią, pats vaikščioti negali. Gyvena nuolat nakvynės namuose Kojelavičiaus 50, Vilniuje.

Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-05-11 nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). jis užvažiavo pas kaltinamąjį išsiaiškinti, kodėl šis sumušė vieną vaikiną. Šio vaikino veidas buvo sudaužytas nuo smūgių. Z. K. buvo nesavam stovy, nervuotas. Jis norėjo su juo pakalbėti, o šis pasakė, kad jis (L. G.) dingtų, pastūmė jį su vežimėliu. Nukentėjusysis pasakė, kad šis nusiramintų, kad jis nori išsiaiškinti, kodėl jis sumušė. Tada Z. K. pasakė, kad gaus ir jis, kad pabandytų jam trenkti. Tada jis (nukentėjusysis) ir smogė jam kumščiu į veidą. Tada Z. K. norėjo smogti atgal, bet nepataikė. Nukentėjusysis padėjo jam ranką ant peties ir liepė nusiraminti, nes Z. K. buvo išgėręs, nesivaldė. Tada šis staigiai paėmė jį už pakarpos ir dūrė du kartus. Tarp smūgių buvo sekundžių skirtumas. Nežino, iš kur atsirado peilis. Nematė, kad Z. K. būtų skutęs bulves. Jis smogė nežiūrėdamas, nesitaikė. Tuo momentu nieko nesakė. Jis spėjo atitraukti šio ranką nuo širdies, bet pajuto, kad pataikė. Pajuto šlapumą. Jis apsisuko ir išvažiavo. Z. K. liko sėdėti. Peilis liko pas jį rankoje. Budėtojas iškvietė greitąją. Z. K. buvo neblaivus. Jis matė, kaip šis gėrė degtinę. Mano, kad agresyvumą įtakojo alkoholis, nes išgėręs Z. K. tampa agresyvesnis. Jis pats (nukentėjusysis) buvo išgėręs skardinę alaus. Dėl šio įvykio jis jam atleido, pretenzijų neturi.

Liudytojas P. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba nakvynės namuose. Įvykio datos nepamena. Prie jo atvažiavo nukentėjusysis ir pasakė, kad yra padurtas, parodė žaizdas. Viena jų buvo virš širdies, kita – pilve. Jis iškvietė greitąją. Kraujavimas nesiliovė. Berods nukentėjusysis nenurodė, kas tai padarė, bet jie išsiaiškino, kad tai buvo Z. K.. Klausė kambario gyventojų, kurie nurodė į jį, o ir jis pats to neneigė. Peilio liudytojas nematė.

Liudytojas policijos pareigūnas T. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai vasarą, jie gavo iškvietimą, kad yra sužalotas žmogus. Nuvykus pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Budėtojas sakė, kad jam dūrė peiliu. Jis paprašė parodyti, kas tai padarė. Jie nuėjo su budinčiu pas kaltinamąjį. Jo lova buvo dešinėje pusėje kampinė. Nepamena, ar jis sėdėjo ant lovos, ar vežimėlyje. Jie išvežė šį iš kambario. Atvažiavo medikai, išvežė nukentėjusįjį. Jie paklausė, kur peilis. Nepamena, ar pats kaltinamasis, ar budinis, ar jie patys jį rado. Peilis buvo lovoje, po čiužiniu ar pagalve, švarus. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis jam trenkė du kartus kumščiu, todėl jis jam smogė du kartus peiliui.

Liudytoja policijos pareigūnė G. L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena. Jie gavo iškvietimą į nakvynės namus Vilkpėdės gt. dėl konflikto. Atvykus pastebėjo, kad vienas vyras guli ant grindų kraujuotas. Jie pabendravo su budinčiu. Šis sakė, kad vyras išvažiavo iš kambario ir laikėsi už pilvo. Sakė, kad susipyko su kambarioku. Porininkas nuėjo pabendrauti su tuo kitu asmeniu, paklausti, kas nutiko. Jie rado peilį. Jis buvo po čiužiniu ar pagalve. Kaltinamasis buvo išgėręs. Jis pripažino, kad vyko konfliktas, kad dūrė peiliu ir sužalojo pažįstamą. Peilį rado jos porininkas. Ji jį matė, atrodo ant jo buvo kraujo dėmės. Atvyko greitoji, išvežė nukentėjusįjį, o jie išvežė kaltinamąjį.

Įvykio vieta, o būtent nakvynės namai (duomenys neskelbtini), koridorius ir (duomenys neskelbtini) kambarys, buvo apžiūrėti, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-05-11 apžiūros protokole (b. l. 5-9).

Specialisto išvadoje 2013-11-19 Nr. G3793/13(01) nurodyta, kad Z. K. padaryta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje bei durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos kairės pusės žaizda su plonosios žarnos pasaito ir daugybiniais plonosios žarnos sienelių kiauriniais ir kiauryminiais pažeidimais, lydima kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu (įrankiu) galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-11). Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos (b.l. 12-13).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pareigūnė G. L. S. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 PK pareigūnui peilį su juodos spalvos rankena ir apie 13 cm ilgio geležte (b.l. 25).

Specialisto išvadoje 2014-01-30 Nr. 02-14 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra virtuvinis, buitinės paskirties, pagamintas pramoniniu būdu. Iš nuotraukos matyti, kad peilio geležtė švari. Peilis perduotas Vilniaus aps. Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklai (b.l. 27-29, 30, 31).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad Z. K. 2013-05-12 1.37 val. nustatytas girtumas 1.32 promilių (b.l. 53).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, jis padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką esant kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.

Byloje surinkti minėti įrodymai, tame tarpe paties kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai, patvirtina, kad Z. K. nukentėjusiajam L. G. konflikto metu smogė peiliu du kartus, tai padarė kilusio konflikto metu, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, tačiau nežiūrėdamas, nesitaikydamas į kokią nors konkrečią kūno vietą. Duomenų, kad kaltinamasis turėjo tikslą ir ketinimą nužudyti L. G., byloje nėra. Tai leidžia spręsti, kad asmuo veikė tiesiogine, neapibrėžta, staiga susiformavusia tyčia. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad joje įvardyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo sienos žaizdos. Šie padariniai tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietini su nustatyta kaltinamojo veika – dviem smūgiais peiliu. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad nustatyta veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Vertinant įrodymus taip pat konstatuotina, kad nors kaltinamasis Z. K. ir teigė, kad smogė peiliu todėl, kad nukentėjusysis jam smogė kumščiu, vis tik jokių duomenų apie tai, kad minėti smūgiai buvo suduoti kaltinamajam ginantis, nėra. Jis pats patvirtino, kad L. G., sudavęs kumščiu, po to daugiau nieko nedarė, agresijos iš jo nebebuvo. Tai patvirtina ir nukentėjusiojo L. G. parodymai. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe yra ir tai, kad buvo suduoti ne vienas, o du smūgiai peiliu. Visuma šių duomenų leidžiančia spręsti, kad veika nėra padaryta veikiant būtinosios ginties situacijoje.

Taip pat pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 straipsnį kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus.

Byloje surinkti minėti įrodymai patvirtina, kad, iš tiesų, nukentėjusysis L. G. kaltinamajam buvo sudavęs vieną smūgį, tačiau, kaip patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis, šis smūgis Z. K. nebuvo netikėtas. Kaltinamasis patvirtino teiravęsis nukentėjusiojo, ar šis atvažiavo jo mušti dėl prieš tai įvykusio jo konflikto su kitu asmeniu. Savo ruožtu nukentėjusysis L. G. nurodė, kad Z. K. dar prieš jų konfliktą buvo susinervinęs, agresyvus, pats siūlė jam smogti, prieš tai buvo jį pastūmęs. Esant tokiai įvykio situacijai spręstina, kad nukentėjusiojo elgesys, nors, pasak kaltinamojo, ir įtakojo tolimesnius jo veiksmus, vis tik negalėjo sutrikdyti kaltininko gebėjimo teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jo sąmonę, kad Z. K. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigų didelį susijaudinimą, tai yra fiziologinio afekto būseną. Šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad po smūgių sudavimo Z. K. peilį nuvalė, pakišo po lovos uždangalu, ką patvirtina liudytojo policijos pareigūno T. K. parodymai, peilio apžiūros protokolas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad Z. K. gebėjo kontroliuoti savo veiksmus. Todėl pagrindo nustatytus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų, smurtinį nusikaltimą, veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine, neapibrėžta, staiga susiformavusia tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad buvo suduoti du smūgiai peiliu judėjimo negalią turinčiam asmeniui, tačiau šią aplinkybę vertina atsižvelgęs ir į tai, kad ir pats kaltinamasis yra judėjimo negalią turintis asmuo. Šios aplinkybės apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: Z. K. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka, nuolat gyvena nakvynės namuose, gauna 670 Lt kasmėnesines pajamas, turi judėjimo negalią, savarankiškai vaikščioti negali, yra 65 metų amžiaus, pensininkas. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi. BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės paskyrimui nėra.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, atsižvelgęs į BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju ji bus pasiekta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir kaltinamajam skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, o būtent laisvės apribojimą maksimaliam laikotarpiui su BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytu įpareigojimu. Taip pat teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnis). Konfiskuotinas ikiteisminio tyrimo metu paimtas ir Vilniaus aps. Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (b.l. 30, 31) saugomas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – peilis. Nuosprendžiui įsiteisėjus jis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Z. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1247,50 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti, pateikė jos dydį pagrindžiantį gydymo paslaugų apskaitos išrašą. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su jai sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Z. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti du metus laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra peilio, konfiskavimą, kurį įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Z. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš Z. K. Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai 1247,50 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.