Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja O. A. prašo panaikinti LR Generalinės prokurorės 2023 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. P-379 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skunde pareiškėja nurodo, jog 1993 m. sausio 4 d. LR generalinio prokuroro įsakymu paskirta į (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas ir dirba iki šiol. LR Generalinė prokurorė 2023 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. P-379 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ (toliau – Įsakymas, skundžiamas Įsakymas), remdamasi Prokurorų etikos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 31 d. išvada „Dėl prokurorės O. A. veiksmų“ paskyrė papeikimą už Prokurorų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 5.2.2 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimų, (duomenys neskelbtini) prokuroro 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 5V-3 1.1 papunkčio, reikalavimų pažeidimus.

Su atsakovės Įsakymu ir Komisijos išvada pareiškėja kategoriškai nesutinka. Skunde aiškina, kad Komisija nustatė, jog ji neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė pažeidimus, susijusius su prokuroro etikos normų ir Prokuratūros įstatymo nesilaikymu. Komisijos išvada, pareiškėjos manymu, grindžiama tiesos neatitinkančiais vyriausiosios specialistės (administratorės) I. Š.-L. paaiškinimais, šmeižtu, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Pareiškėja akcentuoja, kad neanalizuoti jos pateikti įrodymai, nemotyvuota, kodėl atmetami ir jais nesiremiama, neišsaugoti ir išimti vaizdo įrašai iš sumontuotos prokuratūros patalpose vaizdo stebėjimo įrangos, į tai neatsižvelgta. Taip pat nenurodyta, kokiais objektyviais įrodymais remtasi Komisijos išvadoje ir Įsakyme, išskyrus deklaratyvius, bendro pobūdžio teiginius, neparemtus objektyviais įrodymais ar teisės aktais.

Komisijos išvadoje, pareiškėjos nuomone, nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių objektyvią pusę – neteisėtą elgesį, subjektyvią – kaltės formą – tyčią pažeisti etikos kodeksą, privalomų teisės pažeidimo elementų. Skunde atkreipia dėmesį, jog nemotyvuotai remiamasi vien (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiosios specialistės I. Š.-L. tiesos neatitinkančiais teiginiais. Nepateikti rašytiniai įrodymai, vaizdo-garso įrašai, pagrindžiantys jos teiginius.

Visose įstaigose, organizacijose gaunamus raštus ir dokumentus registruoja raštinės darbuotoja, vyriausioji specialistė I. Š.-L. (toliau –ir vyr. specialistė), kuri išskirsto dokumentus ir bylas, įrašo juos į žurnalą, parašo pavardę asmens, kuriam skirti dokumentai ar bylos ir kuris pasiimdamas pasirašo. Visose įstaigose, organizacijose už gaunamų raštų ir dokumentų tinkamą įregistravimą ir paskirstymą asmenims, kuriems adresuoti dokumentai su visais priedais, išvardintais lydraštyje, atsakinga ši vyriausioji specialistė, o ne (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja I. Š. Būtent I. Š.-L. atsakinga, kad gautos baudžiamosios bylos su priedais, išvardintais lydraštyje, pasiektų asmenis, kuriems yra paskirtos. Pareiškėja nurodo, jog iki 2022 m. gruodžio 5 d. ji visada gaudavo „senatines“ bylas kartu su lydraštyje nurodytais išrašais iš registrų centro apie nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, išskyrus 2022 m. gruodžio 5 d., kai pasiėmė bylas iš raštinės su lydraščiu, kuriame buvo išvardinti priedai – išrašai iš registrų centro apie nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, tačiau jų nebuvo. Mano, kad vyr. specialistė priedus tyčia atskyrė ir jų nepridėjo, taip provokuodama konfliktinę situaciją.

Pareiškėjos manymu, išvada buvo surašyta taikant dvigubus standartus, prieštaraujanti teisinėms normoms ir atvėrė kelią teisiniam nihilizmui.

Bręstant konfliktinei situacijai, kai vyr. specialistė tyčia atskyrė priedus nuo bylų, ir dėl tos priežasties nebuvo galima surašyti ir išsiųsti pranešimus nukentėjusiesiems apie ikiteisminių tyrimų nutraukimą dėl senaties, mano, kad dėl susidariusios padėties privaloma kreiptis į tiesioginį vadovą, kad jos išvengti. Vyriausioji prokurorė D. A., siekdama išspręsti susidariusią padėtį, I. Š.-L. paprašė nunešti išrašus iš Gyventojų registro pareiškėjai, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Pareiškėja nurodo, jog ji pati nukentėjusiesiems parašė pranešimus, pasirašė, atspausdino ir kartu su bylomis nunešė į raštinę. Iš Komisijos išvados sužinojo, kad adresus iš Gyventojų registro į pranešimus vyriausioji prokurorė pavedė įrašyti I. Š.- L. Tai sukėlė jos pyktį, surašė tarnybinį pranešimą.

Komisija išvadoje nepateikė įrodymų, kokiais veiksmais tarpusavio bendravimas el. laiškais buvo nemandagus ir netolerantiškas. Pareiškėja kategoriškai nesutinka, kad susirašinėdama el. laiškais tiek su vyriausiąja specialiste, tiek su vyriausiąja prokurore pažeidė Kodekso 5.2.2 papunkčio reikalavimus.

Skunde akcentuoja, kad tarnybinė nuobauda skirta ne už nusižengimus, bet pagal tarnybinę charakteristiką, parašytą asmens, kurio darbo vieta (duomenys neskelbtini), tik retkarčiais atvykstančio į (duomenys neskelbtini), tiesioginis bendravimas su pareiškėja buvo retas ir ribotas. Pareiškėjai neaišku, kodėl Komisija nesivadovavo anksčiau dirbusio vyriausiojo prokuroro ir tiesiogiai vadovavusio J. M. pateikta charakteristika. Iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo ne kartą skatinta už gerą darbą, tačiau A. K. pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini) vyriausiosios prokurorės pavaduotoja, situacija kardinaliai pasikeitė, buvo pradėtas vykdyti mobingas pareiškėjos atžvilgiu, pastovus šmeižtas, provokacijos ir intrigos.

Dėl Komisijos išvados, kad „<...> dėl priešiškų tarpusavio santykių darbo dienos pabaigoje nepagrįstai padidindama 1. Š.-L. darbo krūvį, prokurorė O. A. pažeidė (duomenys neskelbtini) prokuroro 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 5V-3 1.1 <...> ir 1.2 papunkčių reikalavimus“ skunde atsikerta, kad nurodydama tą pačią dieną užregistruoti pateiktus išsiuntimui pranešimus, likus iki darbo pabaigos 1 val. 3–29 min., nepadarė nusižengimo, nes laiku užregistravus, nebus galima kaltinti dokumentų pristatymu į raštinę po kelių dienų ar praleidus nustatytus terminus, ne laiku atliktu darbu. Taip pat mano, kad tai neturėjo sukelti problemų, todėl nepažeidė (duomenys neskelbtini) prokuroro 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 5V-3 1.1 ir 1.2 papunkčių reikalavimų.

IBPS suformuotose užduotyse dėl pranešimų išsiuntimo buvo paaiškinimas, kodėl pranešimuose nukentėjusiesiems įrašyti tik vardai ir pavardės, tačiau neįrašyti adresai, kur reikia išsiųsti pranešimus, nes pareiškėja nežinojo, kad vyriausioji prokurorė D. A. nurodė vyr. specialistei įrašyti adresus į pranešimus.

Komisija nepateikė įrodymų, kad laiku pristatytos bylos su pranešimais į raštinę bei IBPS-e suformuotos užduotys vyriausiajai specialistei yra netinkamas elgesys, pažeidžiantis reikalavimą su visais asmenimis elgtis vienodai, nepaisant kitokių nuostatų. Pareiškėja akcentuoja, kad I. Š.-L. pavedė atlikti darbą, atitinkantį jos užimamas pareigas, todėl nesutinka, kad pažeidė Kodekso 5.3.1 papunkčio reikalavimą.

(duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras K. Š. 2023 m. sausio 24 d. informavo, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros sumontuotos vaizdo stebėjimo įrangos vaizdo įrašo 2022 m. gruodžio 5 d. – 2023 m. gruodžio 9 d. nėra galimybės, nes vaizdo įrašai saugomi 30 d.

Komisija, 2023 m. kovo 23 d. pripažino, kad O. A. pažeidė Kodekso 5.2.2, 5.3.1 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Generalinė prokurorė pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą ir 2023 m. balandžio 11d. įsakymu Nr. P-379 skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Dėl padarytų pažeidimų kilo šie neigiami padariniai: prokurorė sukėlė pareiškėjai (I. Š.-L.) nesaugumo, baimės jausmą, prisidėjo prie neigiamos psichologinės įtampos bendradarbių kolektyve atsiradimo, sumenkino nepriekaištingą prokuroro reputaciją. Tarp tiesiogine tyčia padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsakovė nurodo, jog Komisijos 2023 m. kovo 8 d. posėdžio protokolas Nr. 1.6-3 įrodo, kad posėdžio metu buvo pagarsinti visi surinkti dokumentai, įvardintas pateiktų vaizdo įrašų skaičius. Komisijos posėdžio metu pasisakė tiek O. A., tiek I. Š.-L., joms buvo suteikta galimybė užduoti viena kitai klausimus. Komisija, posėdžio metu išklausiusi pasisakymus, įvertinusi surinktą medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad prokurorė O. A. pažeidė Kodekso 5.2.2, 5.3.1 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus. Komisija vadovavosi surinktais duomenimis.

Komisija nustatė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. nuo 14 val. 42 min. iki 15 val. 16 min., pasibaigus darbo valandomis, vyr. specialistei suformuodama 9 užduotis Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) pranešti proceso dalyviams apie nutrauktus ikiteisminius tyrimus, pavesdama išsiųsti prokuroro priimtus nutarimus ir atnešdama į raštinę į policijos komisariatą išsiųsti baudžiamąsias bylas, pareiškėja padarė tyčia, elgdamasi šališkai dėl priešiškų santykių su vyr. specialiste. Savo veiksmais pažeidė Įsakymo Nr. 5V-3 1.1 papunkčio nuostatą.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog Komisijos posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad be raštiško, kitoks bendravimas su vyr. specialiste neįmanomas. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad ji nelinkusi nutraukti besitęsiantį konfliktą su I. Š.-L. Konflikto viešinimas, išsiunčiant aukštesniajai prokurorei D. A. elektroninius laiškus, suprantant, kad apie besitęsiantį tarpusavio konfliktą žinoma ne tik prokurorams, bet ir kitiems prokuratūros darbuotojams, patvirtina, kad tokiu elgesiu tarnybos metu pareiškėja niekino ir žemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno vardą. Komisija nekonstatavo, kad aptarinėdama su kitais asmenimis prokurorė O. A. būtų pažeidusi Kodeksą. Tokie jos veiksmai nepaminėti generalinės prokurorės Įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros pastate esančių, bendrų patalpų vaizdo kamerų įrašų apie tiriamas aplinkybes nebuvimas jokios įtakos nustatytoms aplinkybėms neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šiuo atveju kilo dėl 2023 m. balandžio 11 d. generalinės prokurorės įsakymo Nr. P-379 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) prokurorei O. A.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad dėl galimo neetiško prokurorės O. A. elgesio 2022 m. gruodžio 13 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu (duomenys neskelbtini) vyriausiajai prokurorei, kreipėsi (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausioji specialistė (administratorė) I. Š.-L.

Komisijoje 2023 m. sausio 2 d. buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. gruodžio 23 d. prašymą ištirti, ar prokurorės O. A. veiksmai nepažeidė Kodekso reikalavimų. Komisija, 2023 m. kovo 23 d. išnagrinėjusi šį prašymą, pripažino, kad prokurorė O. A. pažeidė Kodekso 5.2.2, 5.3.1 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus ir pasiūlė jai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Generalinė prokurorė 2023 m. balandžio 11d. įsakymu Nr. P-379 pripažino, kad prokurorė O. A. padarė Komisijos nustatytą tarnybinį pažeidimą ir paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Skundžiamu įsakymu prokurorei O. A. paskirta tarnybinė nuobauda konstatavus, kad ji elgėsi neetiškai, būtent:

1. Tęsdama apie 5 metus trunkantį konfliktą ir ignoruodama I. Š.-L., tyčia nepasiėmė iš jai priskirtame dokumentų skyrelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) prokuratūros raštinėje, darbo funkcijoms atlikti reikalingų dokumentų su duomenimis apie nukentėjusiųjų, kuriems reikia pranešti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl senaties, gyvenamąsias vietas, nors nuo 2022 m. gruodžio 6 d. žinojo, kad tokie dokumentai ten yra padėti ir galėjo juos pasiimti. Dėl ilgalaikio tarpusavio konflikto būdama priešiškai nusistačiusi prieš vyr. specialistę ir reikalaudama, kad ji dokumentus su nukentėjusiųjų gyvenamųjų vietų adresais pristatytų į prokurorės kabinetą, tyčia įsivėlė į beprasmišką, rezultatų nedavusį tarpusavio susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Kartu, nesant tarnybinio būtinumo, vyriausiąją prokurorę D. A. informavo apie tęsiamą tarpusavio konfliktą su I. Š.-L. elektroniniais laiškais. Tokiais veiksmais prokurorė O. A. pažeidė Kodekso 5.2.2 papunkčio reikalavimą tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija.

2. Žinodama, kad Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata įpareigoja laikytis Kodekso reikalavimų, dėl susidarytos asmeninės nuomonės tyčia demonstravo nepasitenkinimą ir priešiškumą kitų prokuratūros darbuotojų atžvilgiu, juos žemino užgauliais žodžiais, provokavo konfliktines situacijas ir taip sudarė sąlygas neigiamai psichologinei atmosferai ir įtampai darbo vietoje susidaryti, nors galėjo to išvengti pasirinkdama dalykišką, tarpusavio supratimu ir pagarba grindžiamą bendravimą (2019 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros pasitarimų protokolai Nr. 17.9.-2820 ir Nr. 17.9.-2821, prokurorės O. A. tarnybinė charakteristika). Pasirinkusi bendrauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, dėl besitęsiančio tarpusavio konflikto būdama priešiškai nusistačiusi prieš vyr. specialistę, priekaištaudama jai dėl į kabinetą nepristatyto išrašo iš Gyventojų registro, 2022 m. gruodžio 9 d., penktadienį, darbo dienos pabaigoje nuo 14 val. 42 min. iki 15 val. 16 min. IBPS suformavo I. Š.-L. 9 užduotis išsiųsti nukentėjusiems asmenims nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijas ir pranešimus apie tai, taip pat atnešė į raštinę išsiųsti į policijos komisariatą baudžiamąsias bylas, kurios buvo nutrauktos dėl senaties. Tokiais veiksmais nepagrįstai darbo dienos pabaigoje padidindama vyr. specialistės darbo krūvį dėl priešiškų tarpusavio santykių, prokurorė O. A. pažeidė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 5V-3 1.1 papunkčio reikalavimą, kad dokumentai, kurie turi būti užregistruoti ir išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis tą pačią darbo dieną, dokumentų valdymo funkcijas atliekantiems darbuotojams turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 20 minučių iki darbo dienos pabaigos, ir 1.2 papunkčio reikalavimą, kad dokumentai, kurie turi būti užregistruoti ir išsiųsti paštu gavėjams ar pristatyti tiesiogiai institucijoms tą pačią dieną, dokumentų valdymo funkcijas atliekantiems darbuotojams turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki numatomo kurjerių atvykimo arba tiesioginio dokumentų pristatymo institucijoms, žinodama BPK reikalavimus dėl baudžiamųjų bylų nutraukimo tvarkos, savo veiksmais prokurorė pažeidė Kodekso 5.3.1 papunkčio reikalavimą su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant kitokių nuostatų.

3. Žinodama, kad Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata įpareigoja laikytis Kodekso reikalavimų, taip pat žinodama, kad prokuroras turi būti nepriekaištingos reputacijos, o tai, be kita ko, reiškia, kad prokuroras turi elgtis mandagiai, dalykiškai, padoriai, pavyzdingai, kad net sudėtingose, konfliktinėse situacijose turi išlaikyti kantrybę, vengti konfliktinių situacijų, savo galimai pažeistas teises ginti griežtai įstatymų nustatytais būdais, prokurorė O. A., nesiimdama priemonių apie 5 metus trunkančiam tarpusavio konfliktui su I. Š.-L. užbaigti, be šios sutikimo, tyčia ją filmuodama mobiliojo telefono vaizdo kamera, kategoriškai atsisakydama su ja bendrauti kitaip, išskyrus susirašinėjimą elektroniniu paštu, nesant tarnybinio būtinumo apie tarpusavio nesutarimus informuodama aukštesnįjį prokurorą, suprasdama, kad apie tarpusavio konfliktą yra žinoma kitiems prokurorams ir prokuratūros darbuotojams, pažeidė Kodekso 5.9.1. papunkčio reikalavimą vengti tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro kaip valstybės pareigūno vardą.

Dėl padarytų pažeidimų kilo šie neigiami padariniai: pareiškėja nurodytais veiksmais sukėlė vyr. specialistei nesaugumo, baimės jausmą, prisidėjo prie neigiamos psichologinės įtampos bendradarbių kolektyve atsiradimo, sumenkino nepriekaištingą prokuroro reputaciją. Tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tarnybiniai pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 39¹ straipsnyje nustatyta prokurorų tarnybinė atsakomybė, jame numatyta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu (1 dalis). Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (2 dalis). Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas (3 dalis).

PĮ 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad viena iš prokuroro pareigų yra laikytis Prokurorų etikos kodekso.

Pagal PĮ 40 straipsnio 2 dalį viena iš nuobaudų, kurios prokurorui gali būti skiriamos už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, yra papeikimas.

PĮ 41 straipsnis reglamentuoja tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką ir nustato, kad prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka (1 dalis). Į Etikos komisiją dėl nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali kreiptis:

1) generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;

2) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;

3) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;

4) proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;

5) bet kuris asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro proceso veikla (2 dalis).

Etikos komisija, išnagrinėjusi nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (3 dalis). Kreipimasis dėl prokuroro galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo nagrinėjamas ir sprendimas dėl pripažinimo, kad padarytas tarnybinis pažeidimas, ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta, priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos ( 4 dalis). Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (5 dalis). Tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar PĮ 41 straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto (6 dalis). Tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, o 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (7 dalis). Jeigu prokuroro, dėl kurio baigta administracinio nusižengimo byla, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas, baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo baigta administracinio nusižengimo byla, nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (8 dalis). Prokuroro dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas (9 dalis). Jeigu prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta neatsižvelgiant į kitą atsakomybę (10 dalis).

Nurodytų PĮ nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas įsakymas priimtas įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant PĮ 41 straipsnio 7 dalyje nustatyto šešių mėnesių (nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos) termino.

Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 (toliau – Nuostatai) detalizuoja tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų (toliau – tarnybiniai pažeidimai) pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir informaciją Nuostatuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas priimtas laikantis teisės aktų nustatytos procedūros. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo.

Pagal Nuostatų 5 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

Kaip minėta, skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.3.1 ir 5.9.1 papunkčių reikalavimus, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Prokurorų etikos kodekso 5.2.2 papunktis apibrėžia padorumo principo sudėtinius elementus ir nustato, kad prokuroras privalo nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija. Aptariamo kodekso 5. 3. punktas numato nešališkumo principą. Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo, kaip nurodyta 5.3.1. papunktyje, su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant jų tautybės, socialinės kilmės ir padėties, lyties, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinių ar kitokių nuostatų. Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunktis nurodo, kad vadovaudamasis atsakomybės principu, prokuroras privalo vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą. Pagal Prokurorų etikos kodekso 11 punktą piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas, vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų, dėvėjimas tarnybos metu netvarkingos aprangos ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles, vertinamas kaip šio kodekso normų ir principų pažeidimas.

Teismas pasisakys tik dėl ginčijamame įsakyme įvardytų trijų pareiškėjos tariamai padarytų pažeidimų, nes būtent jie buvo įvardyti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę.

Vertinant bylos aplinkybes, kai pareiškėja tyčia nepasiėmė darbo funkcijoms atlikti reikalingų dokumentų su nukentėjusiųjų duomenimis, kuriems reikia pranešti apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl senaties, nustatyta, jog ginčo laikotarpiu Prokuratūroje nebuvo priimtų vidinių teisės aktų, tvarkų reglamentavusių gautų dokumentų, baudžiamųjų bylų perdavimo prokurorams nagrinėti tvarka. Nesant nustatytos tvarkos, negalima ignoruoti Lietuvos Respublikos prokuratūroje nusistovėjusios praktikos, kad dokumentus iš šių skyrelių prokurorai pasiima patys. Vertinant susidariusią situaciją, matyti, kad konfliktas tarp pareiškėjos ir vyr. specialistės tęsiasi kelerius metus, bendravimas išimtinai ribotas, vengiant bet kokių konfliktinių situacijų. Pati pareiškėja yra pažymėjusi, kad kitoks bendravimas, nei el. paštu, nėra įmanomas. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad I. Š.-L. pagal nusistovėjusią tvarką ir praktiką prokuratūroje informavo pareiškėją apie gautus dokumentus, padėtus jos dokumentų skyrelyje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėja galėjo ir turėjo pasiimti reikalingus dokumentus, tačiau vietoj to, dirbtinai sukėlė konfliktinę situaciją, į kurią turėjo įsikišti ir aukštesnysis prokuroras.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas pripažįsta, kad bendravimas buvo ribotas ir išimtinai tik elektroniniais laiškais, kurių turinys dažnai buvo liepiamosios nuosakos, nurodant skubiai padaryti reikalaujamus darbus, visgi galima įžvelgti pareiškėjos nusistatymą prieš I. Š.- L. Laiškų turinys patvirtina ir tai, kad pareiškėjos veiksmai buvo tyčiniai, formuojantys neigiamą psichologinę įtampą kolektyve. Teismo įsitikinimu, tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 5.2.2 papunkčio reikalavimą tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija.

Vertindamas situaciją, kai pareiškėja 2022 m. gruodžio 9 d., penktadienį, nuo 14 val. 42 min. iki 15 val. 16 min. IBPS vyr. specialistei suformavo 9 užduotis, teismas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2022 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 5V-3 1.1 papunktyje numatyta, jos dokumentai, kurie turi būti užregistruoti ir išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis tą pačią darbo dieną, dokumentų valdymo funkcijas atliekantiems darbuotojams turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 20 minučių iki darbo dienos pabaigos, o 1.2 papunktis numato, kad dokumentai, kurie turi būti užregistruoti ir išsiųsti paštu gavėjams ar pristatyti tiesiogiai institucijoms tą pačią dieną, dokumentų valdymo funkcijas atliekantiems darbuotojams turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki numatomo kurjerių atvykimo arba tiesioginio dokumentų pristatymo institucijoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nenumato konkretaus termino, per kurį dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties suėjimo turi būti nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o pranešimo nukentėjusiesiems apie tokį prokuroro nutarimą išsiuntimas ne nutarimo priėmimo dieną niekaip nesuvaržys nukentėjusiųjų teisės apskųsti tokį nutarimą, nes skundai gali būti paduodami per 20 dienų nuo nutarimo ar nutarties gavimo dienos (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 214 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo žinoti BPK nuostatas ir suprasti, kad visgi baudžiamosios bylos negalės būti paliktos raštinės atviroje vietoje. Dėl to vyr. specialistė turės nedelsdama atlikti jai pavestus darbus, net ir pasibaigus darbo valandoms, padarė tyčia, elgdamasi šališkai, tikėtina dėl priešiškų santykių ir prieš tai buvusio konflikto dėl dokumentų, su vyr. specialiste. Teismo įsitikinimu, nekyla jokių abejonių, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 5.3.1 papunkčio reikalavimą su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant kitokių nuostatų.

Pažymėtina, kad turint omenyje, jog prokuroras turi būti nepriekaištingos reputacijos, kas reiškia, kad turi elgtis mandagiai, dalykiškai, padoriai, pavyzdingai, net ir sudėtingose, konfliktinėse situacijose turi išlaikyti kantrybę, vengti konfliktinių situacijų, savo galimai pažeistas teises ginti griežtai įstatymų nustatytais būdais, visgi, teismo įsitikinimu, vertinant bylos rašytinius duomenis negalima teigti, kad pareiškėja taip elgėsi. Pareiškėjos elgesys negali būti laikomas etišku, vertinant ginčo situaciją. Atsižvelgiant į jos pasirinktą bendravimo būdą (Komisijos posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad be raštiško, kitoks bendravimas su I. Š.-L., neįmanomas), į kategorišką atsisakymą bendrauti kitaip ir nerodant iniciatyvos užbaigti konfliktiškus santykius, o juos tik dar labiau giliant, į tarpusavio nesutarimus įtraukiant aukštesnįjį prokurorą, suprantant, kad apie tarpusavio konfliktą žinoma kitiems prokurorams ir prokuratūros darbuotojams, teismas laiko, kad visgi tokiu elgesiu pareiškėja tarnybos metu paniekino ir žemino prokuroro, kaip valstybės pareigūno vardą. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 5.9.1. papunkčio reikalavimą vengti tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro kaip valstybės pareigūno vardą. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš rašytinių bylos įrodymų matyti, kad pareiškėja į konfliktines situacijas patenka ne pirmą kartą.

Įvertinus išdėstytą laikytina, kad pareiškėja aptartais veiksmais sukėlė vyr. specialistei nesaugumo, baimės jausmą, prisidėjo prie neigiamos psichologinės įtampos kolektyve atsiradimo, sumenkino nepriekaištingą prokuroro reputaciją. Pripažintina, jog tarp padarytų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Įsakymas priimtas įgalioto subjekto, laikantis nustatytos procedūros ir terminų, jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindimas, ginčijamu Įsakymu įformintas sprendimas pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu. Atkreiptinas dėmesys, jog faktinės aplinkybės Išvadoje konstatuojamos remiantis abiejų konfliktuojančių pusių paaiškinimais.

Pareiškėjos padarytų pažeidimų neigiamos pasekmės Išvadoje (ir Įsakyme) nurodytos konkrečiai, pagrįstos įrodymais, todėl nekyla abejonės, kad jos tikrai atsirado.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymą, nes buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad jame nurodytus veiksmus pareiškėja tikrai atliko, sąmoningai (veikdama tiesiogine tyčia) siekė neigiamų pasekmių ir kad tokios pasekmės tikrai atsirado. Laikytina, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjos O. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.