Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Armėnijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. liepos 27 d., apie 9.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu sudavė du smūgius kumščiais į galvą savo žmonai A. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. kaltu nepripažino ir nurodė, kad su savo žmona A. M. jie nesutaria jau apie metus laiko, kalba su ja apie skyrybas, ji pasiėmusi visus dokumentus, t. y. santuokos liudijimą, dukros gimimo liudijimą ir įtaria, kad ji ruošia skyrybų procesą. Apie 2017 m. liepos 27 d. įvykusi konfliktą gali paaiškinti, kad apie 9.30 val. jis buvo namuose (buvo blaivus), ji grįžo išgėrusi iš savo darbovietės (dirba Gariūnų turgavietėje) ir pradėjo prie jo priekabiauti. Kadangi buvo pažadėjęs savo draugui paskolinti perforatorių, jis užklausė savo žmonos, kur yra perforatorius, nes ji prieš dvi savaites jį išnešė iš namų, kam paskolino ar kur padėjo nežino, jai pasakė, kad ji duotų perforatorių, ji iš karto agresyviai nusiteikusi pasakė, kad perforatorius yra jos ir kur nori ten ir padeda, jis atsakė, kad perforatorius taip pat ir jo ir jis jį nori paskolinti draugui. Tada ji agresyviai nusiteikusi pradėjo eiti link jo, o jis pakėlė ir ištiesė rankas nenorėdamas, kad ji prisiartintų prie jo. Tada ji pradėjo šaukti dukrai A. M. K., kad ši kviestų policiją. Jis nesuprato, kas vyksta, nes jis prie savo žmonos net neprisilietė. Dukra iškvietė policiją ir atvykusi policija išsivežė jį į Vilniaus m. 1 PK. Žmonai nei karto nesudavė, viskas vyksta dėl to, kad ji nori su juo išsiskirti ir jį išmesti iš buto, nors jie 1990 m. kartu su ja įsigijo (b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 9.30 val. ji atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute tuo metu buvo jos sutuoktinis A. K. ir jų dukra A. M. K.. A. K. sukėlė žodinį konfliktą, konflikto metu jis tapo agresyvus ir kumščiais sudavė jai du smūgius į galvą. Nuo suduotų smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Minėtą konfliktą matė A. M. K., ji ir iškvietė policiją. A. K. taip elgiasi ne pirmą kartą. Dėl tokio jo elgesio ji rašė pareiškimą. Prašo apsaugoti ją ir jos dukrą nuo A. K. fizinio bei psichologinio smurto (b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. K. nurodė, kad vasarą, prieš porą mėnesių mama atėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose jau buvo ji ir tėtis A. K., tėtis buvo blaivus. Tarp mamos ir tėčio įvyko konfliktas, konfliktas vyko tarpduryje, tarp virtuvės ir koridoriaus, konflikto metu tėvas ranka sudavė mamai du smūgius į ausies sritį, ji išsigando ir iškvietė policiją, tą dieną tėvas prieš ją fizinio smurto nenaudojo, tačiau yra naudojęs anksčiau, bet į policiją dėl to jos nesikreipė. Atvykę į namus policijos pareigūnai tėvą sulaikė, o ji ir mama liko namuose (b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė, kad darbo metu iš Vilniaus AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko vyras, kaip paaiškėjo A. K., kuris buvo blaivus, minėtas pilietis paaiškino, kad tarp jo ir žmonos pastoviai vyksta konfliktai, nes žmona jį nori išvaryti iš buto, taip pat paaiškino, kad jokio fizinio smurto žmonos atžvilgiu jis nenaudojo. A. K. žmona, kaip paaiškėjo A. M., paaiškino, kad tarp jos ir vyro vyko konfliktas, šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas, konflikto metu vyras jai sudavė į veidą, nors akivaizdžių sužalojimų ant moters veido nesimatė. Bute taip pat buvo nepilnametė minėtų piliečių dukra, kuri patvirtino, kad tėvas sudavė motinai. Bute bendra tvarka pažeista nebuvo. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 50).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2017 m. liepos 27 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. 2017 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. liepos 27 d., apie 10.17 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešė mergaitė, kad namuose tėvas fiziškai smurtauja prieš motiną. Atvykę į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. M. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad iš dukros A. M. K. žodžių, tėvas A. K. smurtavo prieš savo žmoną A. M. pagal pareiškimą. A. M. paaiškino, kad vyras ranka trenkė vieną kartą jai į veidą. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai: dažnai vyras smurtavo prieš ją ir savo dukrą, buvo pranešta policijai. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nedavė (b. l. 13-14).

2017 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūra garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio turinio matyti, kad liudytoja A. M. K. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą pranešdama, kad tėtis muša mamą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d., 10.15 val. A. M. K. paskambino ir pranešė, kad namuose tėvas fiziškai smurtauja prieš motiną, GMP nereikalinga; skambučio pradžios laikas: 2017 m. liepos 27 d., 10.13 val. (b. l. 18).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2017 m. liepos 27 d., apie 9.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu sudavė du smūgius kumščiais į galvą savo žmonai A. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Nors kaltinamasis neigia smurtavęs, šią jo gynybinę versija paneigia paminėti įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, nukentėjusiosios pareiškimai, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys. Teismo vertinimu, į bylą nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindo abejoti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios bei liudytojų paaiškinimais, kurie sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą.

A. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo sumažinti siūlomą bausmę (b. 1. 56-57).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – žmonai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė žodinio konflikto metu, nepilnametės dukters akivaizdoje, savo namuose), į A. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – vedęs, baustas administracine tvarka (b. l. 39), neteistas (b. l. 38), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2007 metais. Diagnozė: Adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija. Patologinis potraukis azartiniams žaidimams. Mėginimas pasikarti (b. l. 42), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 43), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 44). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-486/2017 matyti, kad A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 47).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei per 3 mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3, 5 p.), taip pat kartu su bausme taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.) ir įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu (BK 72¹ str.).

Motyvuojamoji dalis

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis savo kaltės nepripažino, todėl nėra pagrindo A. K. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. K. buvo sulaikytas 2017 m. liepos 27 d., 11.00 val. ir paleistas 2017 m. liepos 28 d., 9.57 val. (b. l. 22, 30), todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kaltinamajam 2017 m. liepos 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje bei per 3 (tris) mėnesius nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 27 d., 11.00 val. iki 2017 m. liepos 28 d., 9.57 val. (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.