- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 1-2559-1034/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24004-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- G. B.-Š.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Darius Stalionis, Edita Bumblienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. B.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „Norfa“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B.-Š. 2017-05-15 apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktiniu E. Š. metu priėjusi prie pastarojo delnu sudavė jam du smūgius į kaklo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji G. B.-Š. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vyras namo grįžo išgėręs, apsižodžiavo, neapsikentusi sudavė jam du kartus per pakaušį. Iškvietė policiją, parašė pareiškimą, vyras irgi parašė. Dabar vyksta skyrybų procesas, priežasčių apkalbėti vyrą nėra. Gailisi, nereikėjo to daryti. Su vyru susitaikė, jis atleido. Įvykio metu buvo blaivi.
Nukentėjusysis E. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jie susitaikė, jis atleido kaltinamajai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji G. B.-Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena su vyru E. bei dviem vaikais. Butas priklauso jų šeimai. Šiuo metu su vyru skiriasi. Kiekvieną dieną jų šeimoje vyksta konfliktai, vyras pastoviai jai priekaištauja ir nuteikinėja jų vaikus prieš ją. Vyras vartoja alkoholį, tačiau ne kiekvieną dieną. 2017-05-15 apie 21 val. vyras grįžo namo išgėręs. Kai tik užėjo namo, pradėjo ją įžeidinėti visokiais žeminančiais žodžiais, rodyti nepadorius gestus, žeminti ją vaikų akivaizdoje. Ji neiškentė tokio vyro elgesio ir tuo metu, kai šis buvo tualete, užėjo ir ranka kelis kartus, gal du, trenkė vyrui į pakaušį. Vyresnioji dukra pradėjo šaukti, kad iškvies jai policiją, ji pasakė, kad iškviestų, tačiau dukra nekvietė ir ji pati paskambino į policiją. Vyras išėjo iš namų, vėliau grįžo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, vyrą išvežė iš namų. Labai apgailestauja dėl to, kas įvyko, tačiau negali pakęsti tokio vyro elgesio jos atžvilgiu, pastarasis pastoviai ją vadina įvairiais žeminančiais žodžiais, žemina vaikų akivaizdoje, nuteikinėja prieš ją vaikus. Vyras yra smurtavęs prieš ją, tada ji kvietė policiją, bet vyras ją prigąsdino, kad jei prieš pastarąjį parašys pareiškimą, iš jų atims vaikus, todėl dėl smurto jos atžvilgiu pareiškimo nerašė (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad su žmona G. B.-Š. yra santuokoje nuo 2008 m, turi dvi mažametes dukras: M., gim. (duomenys neskelbtini), ir U., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kadangi žmona pradėjo megzti santykius su kitais vyrais ir nebesirūpina šeima ir vaikais. 2017-05-15 apie 21.20 val. jis grįžo namo po susitikimo su draugu, buvo truputį vartojęs alkoholio. Namuose kilo žodinis konfliktas dėl smulkmenų, abu apsižodžiavo, parodė vienas kitam nepadorius gestus. Jis nuėjo į tualetą nusišlapinti. Tuo metu, kai šlapinosi, žmona, priėjusi iš nugaros, sudavė delnu du smūgius į kaklo sritį. Sužalojimai nepadaryti, tiesiog buvo sukeltas fizinis skausmas. Visą tai matė dukra M., kuri pradėjo spiegti. Į teismo medicininę ekspertizę nesikreipė, kadangi nieko ant kūno nesimatė. Jis pats iškvietė policiją. Į krizių centrą pranešimo prašo nerašyti, jam tai nereikalinga. Vaikų teisių apsaugos tarnyba apie santykius tarp jo ir žmonos jau žino, kadangi kovo mėnesį jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas žmonos atžvilgiu dėl smurto prieš dukrą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smūgių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo. Konfliktą, kaip jau minėjo, matė dukros M. ir U., tačiau U. negalės duoti parodymus, nes negali išdėstyti minčių, pasako tik kelius žodžius (b. l. 14-15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja mažametė M. B.-Š. parodė, kad 2017-05-15, dienos metu jos tėtį pas save pakvietė į svečius draugas. Tėtis atsiklausė mamos, ar ši bus namuose ir ar galės jas prižiūrėti. Mama sutiko pasilikti su ja ir sese. Vėliau vakare, kai jos jau ruošėsi eiti miegoti, atėjo tėtis, jis paklausė, kodėl lova nepaklota. Mama atsakė, kad pats tegul pakloja. Tėtis ėjo į tualetą ir mamai parodė vidurinį pirštą. Ji matė, kad tėtis parodė. Mama supykusi nuėjo į tualetą paskui tėtį ir ji su sese taip pat nubėgo į tualetą. Tėtis tuomet šlapinosi, o mama įėjo į tualetą ir trenkė tėčiui ranka du kartus per galvą. Tėtis nekalbėdamas išėjo iš tualeto, apsirengė ir išėjo iš namų. Mama tada užrakino duris, įkišo raktą, kad tėtis neužeitų į namus. Vėliau, kai tėtis norėjo užeiti į namus bei negalėjo užeiti, ji savo raktu atrakino duris bei įleido jį. Kai tėtis grįžo, jai pasakė, jog iškvietė policiją. Tada tėtis joms paklojo lovą dideliame kambaryje. Sesė atsigulė miegoti, o ji kalbėjosi su tėčiu. Ji tėčiui pasakė, kad daugiau to pakęsti negali, kad susidės daiktus ir išeis. Jai nepatinka, kai mama rūko automobilyje. Mama nuolat prie jų rūko. Paskutinį kartą su mama važiavo žiemą. Konfliktas tarp tėvelių prasidėjo dėl to, kad mama pirma parodė tėčiui liežuvį, vidurinį pirštą ir dar kažką prie burnos, o tėtis neiškentęs eidamas į tualetą mamai taip pat parodė vidurinį pirštą. Tėvai ginčijosi kambaryje, kai ji su sese tuo metu žiūrėjo dideliame kambaryje. Vėliau, kai atvyko pareigūnai, mama išėjo į laiptinę kalbėti su pareigūnais, po to parodė dokumentus. Mama kažką rašė ant lapo, o ji su sese laukė. Ji su sese buvo išsigandę, bijojo, kad ją pareigūnai klausinės. Vėliau iš namų išvežė tėtį. Tą vakarą tėtis buvo šiek tiek išgėręs (b. l. 22-24).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2017-05-15 darbo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras. Atvykus nurodytu adresu, G. B.-Š. paaiškino, kad jos neblaivus vyras triukšmauja, keikiasi. Moteris buvo susinervinusi, garsiai pasakojo apie praeities įvykius. Vyras E. Š. paaiškino, kad žmona jį provokuoja, jie pastoviai konfliktuoja, jau ne kartą pas juos buvo kviečiama policija. Vyras elgėsi ramiai, adekvačiai, pripažino, kad konfliktas buvo, neminėjo, kad žmoną prieš jį naudojo fizinį smurtą. Butas atrodė tvarkingas, bendra tvarka pažeista nebuvo, vaikai (du) buvo namuose, išsigandę nebuvo, neverkė. Moteris parašė pareiškimą ir vyras kartu su pareiškimu buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 12).
Apžiūros protokolu apžiūrėti 2017-05-15 skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai (b. l. 28).
2017-05-17 E. Š. pareiškime nurodyta, kad 2017-05-15 apie 21.20 val. tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas. Konfliktuojant vienas kitam parodė gestus, jam besišlapinant tualete žmona iš nugaros trenkė du kartus į kaklo sritį vaikams matant. Jis apsirengė ir išėjo kviesti policijos (b. l. 6).
Iš policijos registro išrašo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog žmona triukšmauja, konfliktuoja, muša neblaivų pranešėją. Namuose du mažamečiai vaikai (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios G. B.-Š. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamoji G. B.-Š. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vyras namo grįžo išgėręs, apsižodžiavo, neapsikentusi sudavė jam du kartus per pakaušį. Iškvietė policiją, parašė pareiškimą, vyras irgi parašė. Dabar vyksta skyrybų procesas, priežasčių apkalbėti vyrą nėra. Gailisi, nereikėjo to daryti. Su vyru susitaikė, jis atleido. Įvykio metu buvo blaivi. Tokie G. B.-Š. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamosios G. B.-Š. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo E. Š. parodymai, liudytojų M. B.-Škutaitės, M. M. parodymai, nukentėjusiojo E. Š. rašytinis pareiškimas, policijos registro išrašas, apžiūros protokolas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. B.-Š. 2017-05-15 apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktiniu E. Š. metu priėjusi prie pastarojo delnu sudavė jam du smūgius į kaklo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama fizinį skausmą. Pažymėtina, kad G. B.-Š. yra nukentėjusiojo E. Š. sutuoktinė, todėl ši kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo G. B.-Š.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji G. B.-Š. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusysis E. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamąja susitaikė, jai atleidžia. Be to, prie bylos medžiagos buvo pateiktas E. Š. ir G. B.-Š. pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, jog šiuo susitarimu jie susitaiko, siekdami atkurti bendrus tarpusavio santykius. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė. G. B.-Š. anksčiau neteista, dirbanti, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 37-38), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 36), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. B.-Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas G. B.-Š. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismas nenustatė pagrindų skirti G. B.-Š. baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamosios G. B.-Š. elgesį.
Kompaktinį diską su mažametės M. B.-Š. apklausa, laikomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. B.-Š. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju E. Š. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su mažametės M. B.-Š. apklausa, laikomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.