- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 2-38-630/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00709-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Ieškovas
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 2.3.4.5Vaikų ir tėvų atskyrimas
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.9.2.1Laikinoji vaiko globa (rūpyba)
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. G.,
tretiesiems asmenims A. J., jos atstovei R. D., (duomenys neskelbtini) globos namų atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant (duomenys neskelbtini) globos namams ir A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti J. J. įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą, jos rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą rūpintojo buveinės vietoje; priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais (uzufrukto teise) bei turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovė B. G. nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti ir parodė, kad J. J. turi keturias nepilnametes dukras: K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusią (duomenys neskelbtini). K., G. ir A. tėvas K. J. mirė (duomenys neskelbtini). E. tėvas – A. B.. J. J. neįgyvendina motinos valdžios nepilnametės A. J. atžvilgiu. Šakių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su J. J. šeima dirbamas socialinis darbas, teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindinės šeimos problemos yra socialinių įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra. Motinos J. J. ir senelių L. ir J. G. bendru sutarimu bei vaikų nenoro keisti mokyklos ir draugų nuo 2012 m. sausio mėnesio nepilnametės dukros K. ir G. gyvena pas senelius, (duomenys neskelbtini). Dukra E. gyvena kartu su motina ir jos sugyventiniu socialiniame būste, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Mama domisi šių dukrų auklėjimu, mokslais, pagal išgales duoda pinigų jų išlaikymui. Mergaitės dažnai pas ją svečiuojasi. Nepilnametė A. gyvena (duomenys neskelbtini) globos namuose. Dėl galimai patirtos seksualinės prievartos (motinos sugyventinio) ir A. J. noro Šakių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus. Socialiniams darbuotojams dirbant darbą su J. J. šeima, pastebėtas motinos ir nepilnametės A. tarpusavio santykių nesutarimas. Motina dažnai ateidavo į seniūniją papasakoti apie mergaitės netinkamą elgesį (vogė, bėgo iš namų, problemos mokykloje). J. J. savo problemas dėl mergaitės netinkamo elgesio, priežiūros vertina paviršutiniškai, dažnai nusišalina nuo jų sprendimo, pranešdama specialistams ir laukdama jų darbo rezultatų. J. J. šeimai buvo teikiama intensyvi priežiūra, nuolatinės konsultacijos vaikų auklėjimo klausimais, raginimai rūpintis dukromis, jų gerove bei saugia aplinka. Šeimai teiktos bendrosios socialinės ir socialinės priežiūros paslaugos: konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, maitinimo organizavimo bei sociokultūrinės paslaugos. Šeimai suteikta pagalba: psichologų, psichoterapeutų, tačiau A. elgesys tik blogėjo. Mama buvo raginama skirti daugiau dėmesio savo dukrai, tačiau ji tik teigė pavargusi nuo A. auklėjimo. J. menkai atsižvelgė į specialistų rekomendacijas, savo dukros atžvilgiu buvo šalta. A. jautėsi nemylima, todėl pradėjo valkatauti, vartoti alkoholį. Mergaitė pati paprašė, kad jai būtų nustatyta globa, nes jau visiškai nebesutarė su mama ir jos sugyventiniu. A. gyvenant globos namuose, motina ja nesidomėjo, o sutikusi atsitiktinai mieste, apsimetė, kad nepažįsta dukros, o tai labai skaudino A.. Kalbantis su J. apie dukrą buvo jaučiamas jos abejingumas, moteris mąstė tik apie save, savo ramybę, teigė, kad gyventi be A. jai yra daug ramiau. Jautėsi, kad motinos prioritetas yra jos pačios laisvė ir ramybė, o ne dukros gerovė. Laikinosios rūpybos peržiūros metu 2017 m. vasario 28 d. motina J. J. išreiškė nuomonę, kad kai nėra namuose A., tai ramu, nekyla jokių problemų. Su dukra neketina bendrauti, kol ši neatsiprašys. (duomenys neskelbtini) globos namuose A. jaučiasi mylima, reikalinga, saugi. Iki šios dienos mama mergaitę aplankė tik vieną kartą rūpybos pradžioje, bet su mergaite nesusitiko. Mergaitė išreiškė norą gyventi vaikų globos namuose. Motina skatinta atstatyti tarpusavio ryšį su dukra, ją lankyti, domėtis, tačiau to nedarė. Mergaitę globos namuose du kartus aplankė močiutė, jos bendrauja telefonu. Apribojus atsakovei motinos valdžią priteistinas vaikui išlaikymas. Vertinant būtinus vaiko poreikius bei motinos turtinę padėtį, priteistinas išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nepilnametei A. J. taip pat nustatytina nuolatinė rūpyba. 2017 m. gegužės 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) globos namų prašymas dėl paskyrimo vaiko nuolatiniu rūpintoju. Atsižvelgiant į tai, jog rūpintoja tinkamai vykdo savo pareigas, domisi vaiko sveikata, ugdymu, auklėjimu, sudaro palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, ji skirtina nuolatiniu vaiko rūpintoju. Vaiko teisių apsaugos skyrius daugiau prašymų dėl vaiko nuolatinės rūpybos paskyrimo nėra gavęs. A. J. šiuo metu neturi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau po senelio J. J. mirties yra atsiradę turto (pastatai, žemė). Dokumentai šiuo metu yra tvarkomi pas notarą bei teisme, todėl reikalinga paskirti vaikui turto administratorių. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad atsakovė nevykdė psichologų ir psichikos sveikatos specialistų rekomendacijų dėl A. J. sveikatos ir auklėjimo. B. G. taip pat nurodė, kad A. J. gyvenant globos namuose buvo bandoma ją grąžinti atgal į šeimą. Siekiant A. J. grąžinti į atsakovės šeimą buvo vykdoma vaiko globos plano peržiūra, kurios metu atsakovė pareiškė, jog jokių įsipareigojimų daugiau nevykdys (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek. – 27 min. 10 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė J. J. nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų spręsti palieka teismui ir parodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos nieko negalima kaltinti. Ji nemano, kad ji yra nekalta. Po jos vyro mirties (duomenys neskelbtini) į jos šeimos gyvenimą pradėjo kištis uošvė, kuri vaiką papirkinėdavo duodama pinigų. Ji visą laiką turėdavo daryti viską už vaiką, tai yra atlikti vaiko pareigas. Vaikas nebuvo nuo mažens ugdomas ir mokomas atlikti savo pareigas. Kol A. tėvas buvo gyvas jos santykiai su A. buvo geri. Ji dirbdavo pas ūkininką. Į darbą išvykdavo prieš šešias, grįždavo po vidurnakčio, todėl vaikai jos beveik nematė. Ji negalėjo vaikams skirti daug laiko, nes ištisai dirbdavo. Kai ji atsikraustė į (duomenys neskelbtini), ji visuomet ėjo pas socialines darbuotojas konsultuotis, ką ji dar galėtų padaryti, kad geriau sutarti su A.. Psichologė jai duodavo pasiskaityti apie vaiko auklėjimą. Ji siekė, kad A. įgytų gyvenime reikalingų įgūdžių, mokėtų pasigaminti valgyti, tačiau A. močiutė ją kaltindavo, kad ji A. maisto negamina. Ji A. myli, tačiau jaučia didelę nuoskaudą. Visą tai, ką jai siūlė (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos, ji darė, važiavo į sodybą „Dobilas“, kur vyko psichologiniai mokymai, su A. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrą. Dėl to, kad A. galimai patyrė seksualinę prievartą iš jos sugyventinio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jos sugyventinis įrodė, kad tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jos manymu sugyventinį seksualiniu priekabiavimu sugalvojo apkaltinti jos uošvė siekdama pasipelnyti. Jos uošvė dėl A. auklėjimo kišosi visais įmanomais būdais. Uošvė turėjo tikslą iš jos atimti dukras ir iš to gauti pajamas. Kitos jos dukros K. ir G. gyvena pas jos tėvus, kadangi jos nenorėjo keisti mokyklos. Su K. ir G. ji sutaria gerai. A. su K. nebendrauja, nes K. siekė A. padėti, o jai tai nepatiko. Su G. A. šiek tiek bendrauja. E. su A. bendrauti nelabai nori. A. dažnai prašydavo vyresnių vaikų ir suaugusiųjų jai nupirkti alkoholio, cigarečių. A. draugės jai sakydavo, kad ji susimąstytų, ką daro, pagalvotų, kad mama stengiasi, kad ją ir jos seses aprūpintų, sumokėtų mokesčius, tačiau A. visa tai nerūpėjo. Jeigu ji A. kur nors neišleisdavo, ji pasiskambindavo močiutei, kuri jai atsiųsdavo pinigų autobuso bilietui ir maisto. A. net vieną kartą ėjo prašyti išmaldos į parduotuvę, sakydama, kad ji jai neduoda valgyti. J. J. pažymėjo, kad ji bandė A. išvežti į raidos centrą antrą kartą, kadangi po pirmo išvežimų jos ir A. santykiai buvo pagerėję, tačiau buvo siuntinėjama tarp institucijų ir jai nepavyko. A. namie laužydavo daiktus, plėšydavo drabužius. Ji su A. lankėsi pas psichologę S. ir J.. Kokių socialinių įgūdžių jai kaip motinai trūksta, ji nežino. Ji norėtų, kad šeima būtų viena, tai yra, kad A. grįžtų į šeimą, tačiau bijo, kad ji ir vėl su ja nesusitvarkys. Ji mano, kad vėl bus kviečiama policija, vaikų teisės vėl jai sakys, kad ji nemoka tvarkytis, nesirūpina vaikais ir jiems nieko nesuteikia. Ji A. išlaikymui 100 Eur per mėnesį skirti negali, kadangi negauna nei minimalios algos, gyvena socialiniame būste, nekilnojamo turto neturi, turi apie 400 Eur sumą siekiančią skolą už komunalinius patarnavimus, jos sugyventinis nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje. Jeigu teismas nutartų jos atžvilgiu taikyti kitas priemones, tai yra atskyrimą ar terminuotą motinos valdžios apribojimą, ir būtų toliau tęsiamas socialinis darbas su ja bei jos dukra A., ji sutiktų geranoriškai dalyvauti, dėti pastangas, kad ryšys tarp jos ir A. būtų atkurtas (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 53 sek. – 40 min. 40 sek.). Ji labai norėtų, kad A. sugrįžtų į jos šeimą. Mano, kad A. gyvenant globos namuose jos elgesys pablogėjo (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 20 sek. – 25 min. 10 sek.). Atsakovė J. J. patvirtino, kad vykdant vaiko globos plano peržiūrą ji pareiškė, jog jokių įsipareigojimų nevykdys. Nurodė, kad tuo metu taip pasakė, kadangi buvo beviltiškoje situacijoje, jai niekas nepadėjo. Šiuo metu jos pozicija yra pasikeitusi, tačiau ji bijo, kad jai vienai nepavyks atkurti ryšio su A. ir vėl viskas kartosis, bet ji norėtų pabandyti tai padaryti (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 13 sek. – 27 min. 55 sek.).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) globos namų atstovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka teismui spręsti, kokia forma atsakovei bus apribota motinos valdžia ir parodė, kad A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namuose gyvena nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Jai nustatyta laikinoji rūpyba. A. mokosi (duomenys neskelbtini) aštuntoje klasėje. Nors A. pritaikyta palengvinta mokymosi programa, jos mokymosi rezultatai yra blogi, pamokų metu dažnai nedirba, konfliktuoja su mokytojomis, trukdo kitiems klasės draugams, dažnai naudojasi telefonu, pertraukų metu eina parūkyti, dažnai be priežasties praleidžia pamokas, yra linkusi elgtis agresyviai. A. elgesys buvo svarstytas mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Globos namų šeimynoje A. draugiška, bendrauja su kitais vaikais, nori artimo bendravimo su auklėtojomis, mėgsta pasipasakoti dienos įspūdžius, paprašyta neatsisako padėti namų ruošoje, tačiau jai vis reikia priminti, paraginti, kad susitvarkytų savo kambarį ir asmeninius daiktus. A. būdinga nuotaikų kaita, ji greitai supyksta, nesugeba tvardytis, tampa agresyvi, nepripažįsta savo kaltės, mėgsta pameluoti, išsisukinėti, linkusi vogti, ne visada laikosi globos namų taisyklių, tai yra išeina neperspėjusi auklėtojų, piktybiškai neatsako į telefono skambučius, grįžta vėlai. A. nustatytas kompleksinis sutrikimas: specifiniai mokymosi, dėmesio, emocijų (nerimo spektro) ir elgesio (asocialus elgesys) sutrikimai. Dėl elgesio ir kylančių suicidinių minčių A. lankosi pas vaikų psichiatrę (duomenys neskelbtini), paskirtos psichologo konsultacijos. Nuo kovo 16 d. iki 27 d. A. J. buvo stacionariai gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje Universitetiniame vaikų ir paauglių skyriuje. Jai paskirtas medikamentinis gydymas (vaistai „Truxal“). Dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo ne kartą lankėsi konsultacijose pas narkologę. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki gegužės 3 d. A. J. buvo gydoma Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Motyvacija gydymui minimali. 2017 m. kovo 9 d. įvyko Šakių rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisijos posėdis dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo A. J.. Jai skirta laikytis globos namų taisyklių, lankyti psichologo konsultacijas, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą iki sukaks 16 metų. Paskirtos priežiūros priemonės veiksmingos iš dalies. A. J. globos namuose tris kartus aplankė močiutė M. J., A. su ja 1–2 kartus per mėnesį susitinka mieste, kiekvieną dieną bendrauja telefonu. J. J. į globos namus buvo atvykusi tik kartą globos pradžioje, atvežė jai drabužius, tačiau jos nesusitiko. A. teigimu, šių metų gegužės mėnesį ji susitiko su mama ir abi susitaikė. Su mama bendrauja trumposiomis žinutėmis, tačiau santykiai yra gana šalti. Globos namuose A. J. sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, užtikrinta saugi aplinka, tinkamai rūpinamasi jos sveikata. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) globos namų atstovas pažymėjo, jog informacijos apie atsakovės kaltus veiksmus, apie tai, ko ji neįgyvendina, nepadaro, neturi, kadangi (duomenys neskelbtini) globos namai iki A. juose apsigyvenant su atsakove darbo nevykdė. A. gyvenant (duomenys neskelbtini) globos namuose (duomenys neskelbtini) globos namai informacijos apie atsakovės kaltus veiksmus taip pat nesurinko, kadangi neturėjo galimybės su atsakove pabendrauti. Tiek A. gyvenant kartu su motina, tiek gyvenant (duomenys neskelbtini) globos namuose, problemos išliko tos pačios, todėl teigti, kad dėl A. problemų kalta yra jos motina turbūt negalima. Atsakovė A. (duomenys neskelbtini) globos namuose nuolat nelankė. Šiuo metu A. lankosi pas (duomenys neskelbtini) globos namų psichologę, tačiau A. vengia konsultacijų, neturi motyvacijos pažinti, įvardinti ir spręsti problemą (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 40 sek. – 50 min. 10 sek.).
Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nesutaria su mamos draugus, todėl nenori gyventi pas mamą. Jau nuo tada, kai po tėčio mirties jie atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jai mamos draugas nepatiko, kadangi jis daug ko neleisdavo, jei kažko nepadarydavo jis rėkdavo arba mušdavosi. Su minėtu draugu mama gyvena iki šiol. Mamos draugas mušdavo mamą, kai ji grįždavo namo girta. Mama namo grįždavo girta, kai kavinėje, kurioje ji dirbo, vykdavo šokiai arba kai nueidavo pas draugus. Mama jai nepirkdavo rūbų, kai ji jos paprašydavo. Jai dažniausiai viską pirkdavo močiutė. Mama tik ją vieną išskirdavo iš kitų dukrų ir nors ji jai sakydavo, kad myli taip pat, kaip ir kitas dukras, taip nebuvo. Kartais ji neidavo į mokyklą, nes neturėdavo ką apsirengti. Mama su ja važiavo ir į raidos centrą, ir eidavo pas psichologus. Žino, kad tiek gyvenant su mama, tiek dabar gyvenant globos namuose, ji turi problemų su alkoholio vartojimu, rūkymu. Ji nežino, kodėl pradėjus gyventi globos namuose minėtos problemos nedingo. Jai pačiai sunku atsispirti alkoholiui, nerūkyti. Pripažįsta, kad dėl to, kad vartoja alkoholį yra ir pati kalta. Ji bandė su mama atkurti ryšį, tačiau jai nepavyko. Sutiktų dalyvaujant specialistams bandyti dar kartą su mama atkurti ryšį. Iš sesių ji bendrauja tik su G.. Su E. bendrauja mažai. Su K. nebendrauja. Jos sesės su mama bendrauja. Smagu turėti mamą ir seses. Jos močiutė, tėvo mama, kišasi į jos ir mamos santykius. Močiutė kartais padeda jai ir mamai palaikyti gerus santykius, o kartais kenkia. Šiuo metu ji lankosi pas globos namų psichologę O.. Ji visada nueina į paskirtus susitikimus. Globos namų taisykles pažeidinėja, kadangi susidėjo su netinkamais draugais, kurių įtakai sunku atsispirti. Ji norėtų sugrįžti į namus, jeigu mamos draugas D. nekibtų prie visokių smulkmenų ir šiek tiek pasikeistų mamos elgesys, tai yra, kad mama nereikalautų kažką padaryti, jei ji nori gauti kokį nors daiktą. Ji yra linkusi su mama susitaikyti (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 44 sek. – 63 min. 07 sek.), norėtų gyventi su mama (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 14 sek. – 30 min. 45 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kadangi ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo teisme gautas 2017 m. gegužės 25 d., tai yra iki 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 įsigaliojimo, atsakovei įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose pateikti būsimo vaiko rūpintojo duomenys ir gyvenamoji vieta, byloje vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo skyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimai spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniais, galiojusiais iki 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 įsigaliojimo.
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad J. J. turi keturias nepilnametes dukras: K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 71–73). E. tėvas – A. B. (b. l. 71). K. J., G. J. ir A. J. tėvas K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). J. J. 2012 m. sausio mėnesio pradžioje kartu su sugyventiniu D. B. ir dukra E. atsikėlė gyventi į socialinį būstą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o K. ir G. J. J. ir jos tėvų bendru sutarimu liko gyventi pas J. J. tėvus, (duomenys neskelbtini), kadangi K. ir G. nenorėjo keisti mokyklos (b. l. 20). A. J. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Šakių rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kadangi jos šeimai reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų pagalba (b. l. 16–17). 2014 m. sausio 7 d. sudarytas individualus pagalbos planas, kuriame numatytos šios J. J. pareigos: bendrauti, išklausyti ir suprasti dukrų nuomonę; skaityti metodines knygas; dalintis patirtimi, mintimis; kartu su dukromis spręsti problemas; atsakingai vertinti dukrų nuomonę ir mintis; kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas dėl A. elgesio; savarankiškai ieškotis nuolatinio darbo (b. l. 18–19). Iš socialinio darbo su šeima vertinimų matyti, jog J. J. nerodo noro bendrauti su A. J., ja nesidomi, 2016 m. antrąjį pusmetį šeimoje situacija buvo įtempta, kadangi A. J. nuolat maištavo, konfliktavo su namiškiais, apkaltino mamos sugyventinį smurtu prieš ją bei buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) globos namuose (b. l. 23–29). Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Gelgaudiškio seniūnijos rašto „Dėl informacijos apie J. J. šeimą“ matyti, kad didžiausia J. J. šeimos problema yra tai, kad jai sunku bendrauti su savo dukra A., o tai sąlygoja buvusios uošvienės pastovus kišimasis į A. auklėjimą (b. l. 20–22). Šakių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus (b. l. 31). Iš 2016 m. rugpjūčio 12 d. vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano matyti, kad A. J. nori gyventi su močiute, J. J. įsipareigoja bendrauti su (duomenys neskelbtini) globos namų darbuotojais (b. l. 37–38). Iš 2016 m. gruodžio 5 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) globos namai A. J. rūpinasi gerai, J. J. jos nelanko, ja nesidomi, A. J. su mama bendrauti nenori, su sesėmis K., G. ir E. taip pat nebendrauja, tačiau bendrauja su močiute M. J., A. J. labai mėgsta meluoti, išgėrinėja, rūko (b. l. 39–41). Iš 2017 m. vasario 28 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto matyti, kad A. J. norėtų gyventi su mama, tačiau ant jos labai pyksta, A. J. elgesys blogėja, ji dažniau išgėrinėja ir rūko, J. J. visiškai nesistengia atstatyti ryšio su A. J., su ja nebendrauja (b. l. 42–43). Iš 2017 m. gegužės 4 d. prašymo dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju) matyti, kad (duomenys neskelbtini) globos namai sutinka būti paskirta A. J. rūpintoja (b. l. 45).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
Kai yra spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis bylos duomenimis ir teismo posėdžių metu duotais ieškovo, atsakovės, trečiųjų asmenų liudytojų paaiškinimais bei liudytojų Z. S. (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 55 sek. – 15 min. 20 sek.), O. N. (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 00 sek. – 22 min. 00 sek.), D. B. (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 34 sek. – 30 min. 35 sek.) parodymais nustatyta, kad atsakovė savo dukra A. J. rūpinosi, tai yra nevengė atlikti savo pareigas ją auklėjant, nepiktnaudžiavo tėvų valdžia, su A. J. žiauriai nesielgė bei nedarė jai žalingos įtakos amoraliu elgesiu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovė nevykdė psichologų ir psichikos sveikatos specialistų rekomendacijų dėl A. J. sveikatos ir auklėjimo, tačiau, kokių konkrečių rekomendacijų atsakovė nevykdė nenurodė (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek. – 27 min. 10 sek.). Šiuos ieškovo atstovės paaiškinimus atsakovė neigė nurodydama, kad ji, kai atsikraustė į (duomenys neskelbtini), visuomet ėjo pas socialines darbuotojas konsultuotis kaip geriau sutarti su A., vykdė socialinių darbuotojų rekomendacijas, važiavo į sodybą „Dobilas“, kur vyko psichologiniai mokymai, taip pat ji su A. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrą (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 53 sek. – 40 min. 40 sek.). Tai, kad atsakovė su dukra A. J., kol jos gyveno kartu, lankėsi pas psichologę reguliariai, patvirtina liudytojos Z. S. teismo posėdžio metu duoti parodymais (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 55 sek. – 15 min. 20 sek.), liudytojo D. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad J. J. stengėsi, kad A. liktų gyventi su ja, ją vežiojo pas psichologus, į raidos centrą, eidavo pas socialines darbuotojas, darė viską, kad A. padėti (2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 34 sek. – 30 min. 35 sek.) bei pačios A. J. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad mama su ja važiavo ir į raidos centrą, ir eidavo pas psichologus (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 44 sek. – 63 min. 07 sek.). Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė vykdant A. J. globos plano peržiūrą pareiškė, jog jokių įsipareigojimų neteiks ir nieko nevykdys (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek. – 27 min. 10 sek.). Atsakovė patvirtino, kad vykdant globos plano peržiūrą ji pareiškė, jog jokių įsipareigojimų neteiks ir nieko nevykdys, tai yra nebendradarbiaus su Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, tačiau nurodė, jog tuo metu taip pasakė, kadangi buvo beviltiškoje situacijoje, nes jai niekas nepadėjo (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 13 sek. – 27 min. 55 sek.). Atsižvelgus į tai, kas paminėta anksčiau, vadovaujantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė visiškai nevykdė psichologų ir psichikos sveikatos specialistų rekomendacijų dėl A. J. sveikatos ir auklėjimo. Pažymėtina, jog tiek atsakovės, ieškovės bei A. J. teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, tiek 2016 m. gruodžio 5 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 28 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktas, patvirtina, jog A. J. apsigyvenus (duomenys neskelbtini) globos namuose J. J. jos nelankė ir su ja nebendravo, tačiau 2016 m. gruodžio 5 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. su mama taip pat bendrauti nenorėjo (b. l. 39–41). Bylos duomenys patvirtina, jog A. J. būdinga nuotaikų kaita, ji greitai supyksta, nesugeba tvardytis, tampa agresyvi, nepripažįsta savo kaltės, mėgsta pameluoti, išsisukinėti, linkusi vogti, jai nustatytas kompleksinis sutrikimas: specifiniai mokymosi, dėmesio, emocijų (nerimo spektro) ir elgesio (asocialus elgesys) sutrikimai, dėl minėtų sutrikimų paskirtas medikamentinis gydymas, psichiatrų bei psichologų konsultacijos (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 40 sek. – 50 min. 10 sek.). Pati A. J. pripažįsta, jog ji turi problemų su alkoholio vartojimu, rūkymu ir dėl šių problemų yra pati kalta (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 44 sek. – 63 min. 07 sek.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, į tai, kad teismui nutarus atsakovės atžvilgiu taikyti kitas priemones, tai yra atskyrimą ar terminuotą motinos valdžios apribojimą, ir toliau tęsiant socialinį darbą su atsakove bei jos dukra A. J., atsakovė sutiktų geranoriškai dalyvauti, dėti pastangas, kad ryšys tarp jos ir A. J. būtų atkurtas (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 53 sek. – 40 min. 40 sek.), į tai, kad atsakovė nori, kad A. J. sugrįžtų į jos šeimą (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 20 sek. – 25 min. 10 sek.), į tai, kad A. J. nori su mama susitaikyti (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 44 sek. – 63 min. 07 sek.) ir nori su ja gyventi (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 14 sek. – 30 min. 45 sek.), į tai, kad A. J. gyvenant (duomenys neskelbtini) globos namuose jos elgesys blogėja, ji dažniau išgėrinėja ir rūko (b. l. 42–43), vadovaujantis prioritetiniu vaiko interesų principu, atsakovei jos nepilnametės dukros A. J. atžvilgiu taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas, siekiant sudaryti galimybę per tam tikrą laiką vaikui grįžti į šeimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) globos namų atstovas V. K. teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, kuriame teismo prašoma A. J. nuolatiniu rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bei nustatyti A. J. gyvenamąją vietą rūpintojo buveinės vietoje. Prašymų iš kitų asmenų, norinčių rūpintis A. J., ieškovas nėra gavęs. Šakių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus (b. l. 31). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) globos namai iki šiol tinkamai atlieka savo kaip laikinosios rūpintojos pareigas, rūpinasi globotinės ugdymu ir auklėjimu (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 32 sek. – 27 min. 10 sek.). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus dokumentus, (duomenys neskelbtini) globos namai skirtina A. J. nuolatine rūpintoja ir A. J. gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) globos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. J. neturi nekilnojamo turto (b. l. 7), kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau po senelio J. J. mirties yra atsiradę turto, kurio paveldėjimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas pas notarą, todėl A. J. skirtinas turto administratorius, juo paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė J. J. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. J. J. (duomenys neskelbtini) gautų draudžiamų pajamų vidurkis – 244,21 Eur ((95 Eur + 95 Eur + 95 Eur + 380 Eur + 380 Eur + 284,47 Eur + 380 Eur) / 7 = 244,21 Eur) (b. l. 13). Per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. J. J. gavo 182,40 Eur dydžio išmoką vaikams: K. J., G. J. ir E. J., tai yra po 15,20 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui (b. l. 15, 77). Taip pat per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. J. J. gavo 336 Eur dydžio šalpos našlaičio pensiją, skirtą K. J. ir G. J., tai yra po 42 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui (b. l. 15, 77). Viso laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. J. J. gavo 518,40 Eur (182,40 Eur + 336 Eur = 518,40 Eur) išmokų, tai yra 129,60 Eur (518,40 Eur / 4 = 129,60 Eur) išmokų per mėnesį (b. l. 13, 77). J. J. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 74). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji A. J. išlaikymui 100 Eur per mėnesį skirti negali, kadangi negauna nei minimalios algos, gyvena socialiniame būste, jos sugyventinis taip pat nedirba, turi apie 400 Eur sumą siekiančią skolą už komunalinius patarnavimus (2017 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 53 sek. – 40 min. 40 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė išlaiko 3 nepilnamečius vaikus, iš atsakovės nepilnametės dukros A. J. išlaikymui priteistina po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki A. J. pilnametystės. A. J. priteisto ir mokamo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina (duomenys neskelbtini) globos namai. Priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, šioje byloje ieškovas Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė J. J. taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 70, 84–85). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bylinėjimosi išlaidos iš bylos šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 14,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, į tai, kad atsakovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), yra 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nepilnametės dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.
Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą jos rūpintoja paskiriant (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini).
Paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi.
Nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą jos rūpintojo (duomenys neskelbtini) globos namų, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vietoje.
Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jos nepilnametei dukrai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2017 m. gegužės 25 d., po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. J. pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti (duomenys neskelbtini) globos namus, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.