Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-21 · Civilinė byla Nr. e2S-773-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
e2S-773-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01087-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-773-357/2020 Teismo proceso Nr. 2-47-3-01087-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.2.6.13. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5252-1037/2019 pagal Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį. Nurodė, kad minėta nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. D., kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei 1 629,44 Eur sumą sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 407,36 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas taikos sutartimi patvirtinto įsipareigojimo nevykdė, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl visos nesumokėtos 1 629,44 Eur sumos išieškojimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl pandemijos ir paskelbto karantino, negalėjo parduoti turimo turto, todėl ir atsiskaityti su ieškove pagal taikos sutartimi nustatytą grafiką negalėjo. Kadangi yra rizikos grupės asmuo, serga diabetu, yra virš 62 metų amžiaus, gauna labai mažą išankstinę pensiją, nuo kurios antstoliai išskaičiuoja 30 procentų už skolas, prašė leisti sudaryti naują mokėjimo grafiką, kas mėnesį mokant ne daugiau kaip 40 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė AB „Lietuvos draudimas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5252-1037/2019 dėl 1 629,44 Eur skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Paskutinė įmoka ieškovui pagal taikos sutarties sąlygas turėjo būti sumokėta iki 2020 m. birželio 6 d. Sprendė, jog ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis atsakovas taikos sutarties nevykdė visiškai, liko nesumokėta visa 1 629,44 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 6 d. Skolininko argumentai, jog dėl šalyje paskelbto karantino negali parduoti savo nekilnojamojo turto ir mokėti įmokų, teismo vertinimu, nėra pakankamai pagrįsti, nes įmokos nemokamos nuo 2020 m. pradžios, kol karantinas nebuvo paskelbtas. Nurodė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti taikos sutarties nuostatų kaip to prašo atsakovas, kadangi tai paneigtų sutarties laisvės, sutarties šalių teisėtų lūkesčių bei tarp šalių sudarytos taikos sutarties privalomumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir kas mėnesį išdėstyti mokėjimus ieškovei ne daugiau kaip penkiasdešimt eurų per mėnesį. Prašo teismo įvertinti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra nepajėgus pagal taikos sutartį išmokėti priteistos sumos, jis negalėjo numatyti, kad pasauliniu mastu kils pandemija, ir dėl to turguje negalės parduoti savo asmeninių daiktų. Pažymi, kad sumažėjo ir jo pajamos iš išankstinės pensijos nes iš jos antstoliai išieško kas mėnesį po 80,41 Eur ir jam tenka tik 187,61 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. D. pasirašytą taikos sutartį dėl 1 629,44 Eur skolos grąžinimo. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo šią sumą sumokėti dalimis, taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1 punktas, 1.1. punktas). Teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Paskutinė įmoka ieškovui pagal taikos sutarties sąlygas turėjo būti sumokėta iki 2020 m. birželio 6 d. Atsakovas A. D. taikos sutarties sąlygų joje nustatyta tvarka ir terminais nevykdė ir liko nesumokėta visa 1 629,44 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 6 d.

8. CPK 646 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

9. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

10. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo valia sutiko pasirašyti taikos sutartį, ją pasirašydamas turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininko argumentai, jog dėl šalyje paskelbto karantino negali parduoti savo nekilnojamojo turto ir mokėti įmokų, nėra pakankamai pagrįsti, nes įmokos nemokamos nuo 2020 m. pradžios, kol karantinas nebuvo paskelbtas. Aplinkybė, jog iš atsakovo senatvės pensijos antstoliai išskaičiuoja pagal vykdomąsias bylas tik įrodo, kad atsakovas negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas dėl mokėjimo išdėstymo po 50 Eur per mėnesį negali būti tenkinamas, kadangi taip būtų paneigta šalių valia sudarant taikos sutartį bei būtų pažeisti ieškovės interesai atgauti skolą. Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis negali iš asmens pajamų išskaičiuoti daugiau, nei numato įstatymas (CPK 736 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė