- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- e2-5176-867/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00177-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 2 130,19 Eur turėtų išlaidų, išlaikant bendrą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d.; 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; patirtas bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teisme yra nagrinėjama kita byla, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei uzufrukto nustatymo (1 t., e. b. l. 79-80).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas dar gyvendamas bute iki 2017 m. spalio mėnesio, ne visada prisidėdavo prie bendro turto išlaikymo, todėl didžiąją dalį turto išlaikymo mokesčių už komunalines ir administravimo paslaugas, kitas tiekėjų teikiamas paslaugas mokėjo ieškovė. Nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti turtą ir nuo tada, kai bute jau nebegyveno (1 t., e. b. l. 84-85).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno faktinėje šeimoje ir vedė bendrą ūkį, todėl ši suma yra nepagrįsta ir neteisėta (1 t., e. b. l. 87-88).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad nuostolius skaičiavo pagal ½ santykį, į patirtus nuostolius įtraukė komunalinius patarnavimus, remonto darbus pagal sąskaitas, išskaičiavo iš bendros sumos laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. spalio 1 d., kai už butą mokėjo bendrasavininkas, o ji tuo laikotarpiu nemokėjo, todėl ieškinio pateikimo datai ta suma sudaro virš 2 000,00 Eur. Paaiškino, kad išlaidas sudaro: 277,68 Eur šiukšlių išvežimas, 4 491,11 Eur bendrijai Karklės bokštas už administravimą, už vandenį bendrijos sąskaitoje išskaičiavo 35,51 Eur nuo tada, kada atsakovas išsikraustė (2017 m. spalio 1 d.), 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo įvestos gamtinės dujos – 233,00 Eur, iki tol buvo suskystintos dujos ir jos kartu yra įtrauktos į bendrijos sąskaitas; 1 632,37 Eur yra už elektros energiją, elektra po jo išsikraustymo buvo skaičiuota ½ dalimi, kadangi katilas veikia su elektros pagalba; 749,89 Eur už Telia teiktas paslaugas, laidinis telefonas, per kurį veikia internetas iki tada, kai atsakovas gyveno; yra įtrauktas stogelio remonto išlaidos ir su dujų įvedimu susiję kaštai - 130,01 Eur; žemės nuomos mokestis 48,71 Eur. Nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. viso išlaidos yra 7 432,76 Eur, atskaičius vandens suvartojimą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, kurio bendra suma yra 35,51 Eur, viso atsakovui tenkančios išlaidos sudarytų 3 698,63 Eur, tačiau išskaičius iš šios sumos 1 568,44 Eur, t. y. pusę sumos, kurią atsakovas sumokėjo nuo 2015 m. vidurio iki jo išsikraustymo dienos, atsakovo skolos likutis sudaro 2 130,19 Eur. Paaiškino, kad su atsakovu bute gyveno nuo 2012 m. vasario 1 d., turi du bendrus vaikus, nurodo, kad pinigai buvo atskiri, mokėjimus buvo pasiskirstę. Nemano, kad vedė bendrą ūkį, nes iš atsakovo negaudavo pinigų maistui, kurui, vaikų rūbams, batams, būsto išlaikymui. Tuo laikotarpiu, kai valstybė už vaikus nebemokėjo pinigų, ji buvo atleista iš darbo, atsakovas prisiėmė būsto išlaikymo kaštus. Nurodo, kad ji turėjo laiduotojos statusą pirmoje santuokoje. Skirdamasi su buvusiu vyru pasidalino turtą ½ dalimis, ir prisiėmė paskolą, kurioje ji buvo laiduotoja santykiu ½. Šiai dienai nėra bankui skolinga. Nurodo, kad kredito grąžinimo metu ji kartu su atsakovu buvo skolininkai ir tai buvo bendra paskola, jos žiniomis ją grąžino atsakovas. Nurodo, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio mokėtinos bankui savo dalies (apie 130,00 Eur/mėn.), už ½ jai priklausančio buto dalį, atsakovui nepervesdavo, atsakovas niekada neprašė mokėti jai priklausančios kredito dalies. Dujų įvedimas buvo derinamas su atsakovu. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu jos sūnus iš pirmos santuokos, kurį laiką gyveno kartu. Nurodo, kad atsakovas bute gyveno kada norėjo. Nurodo, kad už sunaudoto vandens kubatūrą neskaičiavo atsakovo dalies, o suvartotos elektros sąnaudos buvo dalintos per pusę, nes elektra reikalinga ir buto šildymui (vonios) ne sezono metu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jam nesuprantama, kodėl yra išskirti tik komunaliniai, kai jo visos išlaidos yra ignoruojamos. Nurodo, kad pusę buto nupirko iš buvusio ieškovės vyro, refinansavo paskolą iš vieno banko į kitą, padengė paskolą savo lėšomis, prisidėjo ir prie buto remontų, su ieškove vedė bendrą ūkį, tik neturėjo bendro biudžeto. Nurodo, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. bute nebegyvena. Buvo laikotarpis, kai mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Nurodo, kad nesišalino nuo bendro ūkio vedimo, finansines išlaidas yra prisiėmęs, tik ne visur galima įrodymus pateikti, yra ir vaikų kambariuose remontai padaryti, todėl išimti iš viso konteksto jo tariamą įsiskolinimą yra neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovės nuomone, ji didesne išlaidų dalimi prisidėjo prie bendro buto išlaikymo, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d., dėl ko prašo iš atsakovo priteisti susidariusį įsiskolinimą.
Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio nuostatos reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Šioje normoje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o jeigu vienas iš jų nevykdo savo pareigos, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, civilinėje byloje svarbu atriboti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios buto savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už vandenį, elektrą ir telekomunikacijų paslaugas pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o CK 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos.
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, tai yra šalys yra buto bendraturčiai. Atsakovas jam priklausančią buto dalį įsigijo 2012 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 351 pagrindu (1 t., e. b. l. 8-9), atsakovui taip pat nuosavybės teise priklauso ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (1 t., e. b. l. 6-7).
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodo, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buto išlaikymo išlaidų suma yra 7 432,76 Eur, todėl, atskaičius vandens suvartojimą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, kurio bendra suma yra 35,51 Eur, atsakovui tenkančios išlaidos sudarytų 3 698,63 Eur (7 397,25 Eur/2), tačiau išskaičius iš šios sumos 1 568,44 Eur (3 136,88 Eur/2), t. y. pusę sumos, kurią atsakovas sumokėjo nuo 2015 m. vidurio iki jo išsikraustymo dienos, atsakovo skolos likutis sudarytų 2 130,19 Eur. Reikalavimą ir savo paskaičiavimus grindžia DNSB „Karklės bokštas“ pateiktomis sąskaitomis už komunalines paslaugas bei pateiktais savo banko sąskaitos išrašais.
Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovė apmokėjo sąskaitas: už telekomunikacijų paslaugas AB TEO LT (AB TELIA LIETUVA) laikotarpiu 2012 m. sausio mėn. - 2017 m. rugsėjo mėn., 950,82 Eur sumai (1 t., e. b. l. 47-51); už šiukšlių išvežimą VšĮ „Gargždų švara“ laikotarpiu 2012 m. - 2017 m., 277,68 Eur sumai (1 t., e. b. l. 38-40); už elektros energiją AB LESTO laikotarpiu 2012 m. - 2015 m. gegužės 20 d., 1 433,84 Eur sumai (e. b. l. 45-46); žemės mokestį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai laikotarpiu 2012 m. - 2017 m., 48,74 Eur sumai (1 t., e. b. l. 52-55); už komunalines paslaugas (dujos, vanduo, druska, elektra (laiptinės, bendra) bendrijos išlaidos abonentinis mokestis už vandenį) DNSB „Karklės bokštas“ sąskaitas už 2012 m. sausio mėn. - 2015 m. vasario mėn. laikotarpius, 2015 m. liepos mėnesį, 2017 m. rugsėjo mėn. - 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. - 2018 m. vasario mėn. laikotarpius, bendrai sumai 4 610,06 Eur sumai (1 t., e. b. l. 41-43); už dujas ir elektrą UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. vasario 3 d., 337,63 Eur suma (1 t., e. b. l. 44). Ieškovė pateikė 2017 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1002119, 100,01 Eur sumai, už kamino stogelį, tačiau teismas nevertina šių ieškovės patirtų išlaidų, nes byloje nėra nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už šiuos darbus grynais pinigais ar banko pavedimu (1 t., e. b. l. 56). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš 2017 m. birželio 27 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 3849/4921 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininkai yra T. I. ir I. I., pagal 2001 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N55/2011-376, 2004 m. sausio 2 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. MV7-25 (1 t., e. b. l. 32-37), tačiau aplinkybė, jog atsakovas nebuvo sudaręs žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti žemės mokestį, nes jis nuo 2012 m. vasario 1 d., įgijo nuosavybės teisę į ½ buto, esančio ant valstybinės žemės, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis ieškovės sumokėto žemės nuomos mokesčio, tai yra 24,37 Eur.
Sprendžiant išlaidų už komunalinius patarnavimus atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens (atsakovo) naudojimasis suteiktomis paslaugomis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d., taip pat tai, kad atsakovas jame gyveno ne nuolatos, nes turėjo ir kitą nekilnojamąjį turtą, atsakovas šių ieškovės parodymų teismo posėdžio metu neginčijo. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių nustatyta, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais mokėjo už komunalinius patarnavimus. Šalių posėdžių metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus, ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, kuris taip pat gyveno šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nurodo, kad ji didesne išlaidų dalimi prisidėjo prie bendro buto išlaikymo, mokėdama komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas, dėl ko prašo iš atsakovo priteisti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė apskaičiavimų, pagrindžiančių, kokią dalį vandens, elektros energijos suvartojo atsakovas, kiek jis naudojosi telekomunikacijų paslaugomis ir kiek už tai turėtų atlyginti, į tai, kad bute gyveno penki asmenys, tarp jų ir ieškovės sūnus iš pirmos santuokos, kuris taip pat naudojosi komunaliniais patarnavimais, į tai kad atsakovas ne visada gyveno šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti patirtų išlaidų už vandens, tarp jų ir už druską bei vandenį įrangos prasiplovimui, elektros energijos suvartojimą ir telekomunikacijų paslaugas. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu motyvavo tuo, kad jis ir ieškovė vedė bendrą ūkį, todėl buvo pasiskirstę išlaidas, tai yra jis mokėjo už bendras keliones, dengė kitas išlaidas, be to, jis padengė ieškovės banko įsiskolinimo dalį už ieškovei priklausančią buto dalį. Ieškovė nesutiko, kad šalys vedė bendrą ūkį, šioje byloje atsakovas nepareiškė jokio atskiro savarankiško reikalavimo ir į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis mokėjo mokesčius už butą ieškovės ieškinyje nurodytu laikotarpiu, todėl teismas neišeidamas už ieškinio reikalavimų ribų nagrinėja tik tarp šalių kilusį ginčą dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir nevertina atsakovo nurodytų aplinkybių dėl to, kad jis sumokėjo kreditą už ieškovei tenkančią buto dalį ar mokėjo už bendras šalių keliones, nes tai yra ne šios bylos dalykas.
Teismo vertinimu, išlaidos buto šildymui (už gamtines dujas), dujų rezervuaro techninei priežiūrai, už elektros energijos suvartojimą bendro naudojimo patalpoms apšviesti (elektra laiptinės, bendra), kanalizacijos ir lietvamzdžių valymui, abonentinis mokestis už vandenį, mokestis vandens mazgo remonto fondui, išlaidos šiukšlių išvežimui, žemės mokestis, bendrijos mokesčiai bei išlaidos kaupimui nėra siejamos su faktiniu buto naudojimu, todėl kiekvienas buto ar kitokios patalpos savininkas privalo proporcingai savo daliai apmokėti minėtas išlaidas, skaičiuojamas nepriklausomai nuo patalpų naudojimosi intensyvumo. Ieškovė pateikė DNSB „Karklės bokštas“ sąskaitas už 2012 m. vasario mėn. - 2012 m. gruodžio mėn.; 2013 m. sausio mėn. - 2013 m. gruodžio mėn.; 2014 m. vasario mėn. - 2014 m. gruodžio mėn.; 2015 m. gegužės mėn. - 2015 m. gruodžio mėn.; 2016 m. sausio mėn. - 2016 m. gruodžio mėn.; 2017 m. sausio mėn. - 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. - 2018 m. kovo mėn. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovė DNSB „Karklės bokštas“ apmokėjo sąskaitas už 2012 m. sausio mėn. - 2015 m. vasario mėn., 2015 m. liepos mėnesį, 2017 m. rugsėjo mėn. - 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. - 2018 m. vasario mėn. laikotarpius. Nors iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ji apmokėjo DNSB „Karklės bokštas“ sąskaitas už 2015 m. sausio ir vasario mėn., tačiau į bylą DNSB „Karklės bokštas“ sąskaitų už šiuos laikotarpius nepateikė, taip pat, nors ir pateikė į bylą DNSB „Karklės bokštas“ sąskaitą už 2018 m. kovo mėn., tačiau iš pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovė apmokėjimo už 2018 m. kovo mėn. nėra atlikusi, todėl teismas nevertina ieškovės išlaidų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti už 2015 m. sausio, vasario mėn. bei 2018 m. kovo mėn.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, apmokėjusi DNSB „Karklės bokštas“ 2012 m. vasario mėn. - 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. liepos mėn., 2017 m. rugsėjo mėn. - 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio mėn. - 2018 m. vasario mėn. sąskaitas, patyrė iš viso 3 599,80 Eur išlaidų bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti: elektra (laiptinė, bendra) 79,79 Eur; bendrijos mokesčiai 1 372,04 Eur; abonentinis mokestis už vandenį 20,84 Eur, mokestis vandens mazgo remonto fondui 122,50 Eur, kanalizacijos valymui 9,56 Eur, lietvamzdžių pravalymui 4,50 Eur, dujoms 1 946,21 Eur, dujų rezervuaro techninei priežiūrai 6,00 Eur, kaupimui 38,36 Eur. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad VšĮ „Gargždų švara“ už šiukšlių išvežimą laikotarpiu 2012 m. - 2017 m. sumokėjo 277,68 Eur, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai už žemės mokestį laikotarpiu 2012 m. - 2017 m. sumokėjo 48,74 Eur, UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ už dujas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. vasario 3 d. sumokėjo 155,21 Eur. Taigi, ieškovės išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. sudaro 4 081,43 Eur (3 599,80 Eur + 277,68 Eur + 48,74 Eur + 155,21 Eur). Nors šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas taip pat mokėjo komunalinius mokesčius, tačiau atsakovas į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo sumokėtus mokesčius, nepateikė, todėl, nesant galimybės ginčo laikotarpiu iš ieškovės bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti patirtų išlaidų sumos išskaityti atsakovo patirtų išlaidų sumą, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti pusę jos patirtų išlaidų, bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, t. y. 2 040,72 Eur (4 081,43 Eur/2).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 96 procentai ieškinio reikalavimų, į tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 175,688 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) (1 t., e. b. l. 14, 29, 57-59, 63).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone, iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2 040,72 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų ir 72 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2018 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 175,68 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis centus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.