Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-238/2016;

Teisėja: Aušra Vingilė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01328-2002-2;

2016 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, tai yra prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, paskirtos 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. T. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2002 m. rugsėjo 17 d., nuo 2 val. iki 7 val., prie pastato, esančio Kaune, Baršausko g. 71, sugadindamas svetimą, nukentėjusiajam R. B. priklausantį turtą, t. y. prasukęs automobilio VAZ-2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę 30 Lt (8,69 Eur) vertės, sulaužęs vairo užraktą 80 Lt (23,17 Eur) vertės ir akinių stiklą 50 Lt (14,48 Eur) vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 160 Lt (46,34 Eur) turtinę žalą, pagrobė minėtą automobilį 2 000 Lt (579,24 Eur) vertės, kartu su automobilyje buvusiais nukentėjusiajam priklausančiais daiktais: žibintuvėliu 20 Lt (5,79 Eur) vertės, 400 Lt (115,85 Eur), pinigine su rožančiumi 100 Lt (28,96 Eur) vertės, auksiniu žiedu 800 Lt (231,70 Eur) vertės, iš viso pagrobė turto už 961,54 Eur.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis prašo sušvelninti jam už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

LR BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę A. T., atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams. Teismas, skirdamas bausmę, pažymėjo, kad kaltinamasis A. T., jau būdamas vieną kartą teistas, padarė tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas. Apeliantas skunde prašo įvertinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pats atskleidė nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę jau įvertino – pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą bei bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui (LR BK 50 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 3 dalis), todėl laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo vadovautis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, t. y. 2002 m. rugsėjo 17 d. galiojusia jo redakcija, taip pat visais nuo to laiko įsigaliojusiais jo padėtį švelninančiais pakeitimais ir amnestijomis.

LR BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2002 m. rugsėjo 17 d., galiojo Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas, kurio 271 straipsnio 3 dalyje (pakeista 2002-03-21 įstatymu Nr. IX-800 (nuo 2002-04-10) (Žin., 2002, Nr. 38-1356) nustatyta, kad už vagystę, padarytą įsibraunant į gyvenamąją patalpą, taip pat automobilio vagystę, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, ir ši bausmė yra griežtesnė, nei numatyta šiuo metu galiojančioje LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, o 2002 m. rugsėjo 17 d. galiojusio LR BK 271 straipsnio 3 dalis vėliau nesikeitė, šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas negali būti laikomas nusikalstamumą panaikinančiu, bausmę švelninančiu arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, taigi šioje baudžiamojoje byloje netaikytinas. Švelnesnis įstatymas (LR BK 178 straipsnio 2 dalis) yra dabar galiojantis, todėl teismas teisingai jį taikė.

LR BK 78 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu, o amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas.

Nuo 2002 m. rugsėjo 17 d., kuomet A. T. padarė nusikalstamą veiką, už kurią teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, buvo priimtas vienas amnestijos aktas – 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį (Žin., 2002, Nr. 112-4981).

Įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, padariusiems kelis nusikaltimus, jeigu bent dėl vieno iš jų Įstatymas amnestijos nenumato. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems Įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. įskaitytinai.

Pagal teismų praktiką amnestijos įstatymo taikymas yra galimas tik po to, kai nustatoma, kokia yra konkreti galutinė kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė ir ar kaltininkas turės realiai ją atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2003, skelbta „Teismų praktika“ Nr. 19, p. 147). Taigi tuo atveju, kai kaltininkas yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, už kurias nuosprendžiu paskiriama galutinė bausmė, jeigu bent viena iš šių veikų padaryta po 2002 m. spalio 25 d., Įstatymo taikyti negalima.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje paskirta bausme, nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, įeinanti į nusikalstamų veikų sutaptį, už kurią Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė, buvo padaryta 2013 m. lapkričio 9 d., t. y. po Įstatyme nustatytos datos – 2002 m. spalio 25 d. Dėl šių aplinkybių taikyti A. T. Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ nėra teisinio pagrindo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o nuteistajam A. T. skirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui, yra tinkama ir neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.