- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2YT-7082-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00179-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., G. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. K., po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs visą paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas V. K. bei jo atstovas nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra pirmosios eilės paveldėtojas pagal įstatymą. Jis nurodė, kad po tėvo mirties nei jis, nei brolis G. K., pas notarą nesikreipė dėl nežinojimo. Po tėvo mirties likęs turtas: ½ dalis buto su rūsių, viso 33,90 kv. m. ploto, įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įpėdiniai yra jis ir brolis G. K. Po tėvo mirties jis aktyviais veiksmais perėmė visą likusį ir jo užgyventą turtą: priėmė tėvo butą, moka mokesčius, prižiūri butą, ten gyvena, perėmė tėvo namų apyvokos daiktus, asmeninius tėvo daiktus, baldus. Jis visą turtą tvarkė kaip savo. Esant tėvui gyvam prižiūrėjo tėvą, padėjo prižiūrėti butą, mirus tėvui padėjo palaidoti. Taigi, pareiškėjas priėmė visą mirusiam tėvui priklausančią palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Tėvas testamento sudaręs nebuvo, o po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas mano, kad juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime pateiktame teismui nurodo, kad neprieštarauja tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir paaiškina, kad po tėvo mirties visą tėvo turtą iš karto priėmė brolis V. K. ir šį turtą prižiūri ir naudojasi ir šiuo metu.
Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po jos vyro J. K. mirties (duomenys neskelbtini) vyro turtą paveldėjo sūnus V. K., nes ji jau buvo išsituokusi su vyru J. K. V. K. ir gyvena minėtame bute, kurio dalis priklauso mirusiajam. Prašo patenkinti pareiškėjo V. K. pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. yra J. K. sūnus (b.l. 10). Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš Valstybės įmonės registrų centras duomenų bazės informacijos 2019-11-04 (b.l. 14) matyti, kad A. K. vardu yra registruotas turtas: butas su rūsiu, 33,90 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, kurį ji įgijo kartu su sutuoktiniu J. K. Iš byloje esančio ištuokos liudijimo (b.l.9) matyti, kad J. K. ir A. K. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusysis J. K. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro (duomenys neskelbtini) liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 9 ).
Taigi byloje nustatyta, kad po mirusiojo V. J. K. mirties yra likęs turtas ½ dalis buto su rūsiu, 33,90 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14).
Taigi, po pareiškėjo tėvo J. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė ir vaikai. Pareiškėja ir mirusysis vaikų neturėjo. Po mirties pareiškėja, jos pačios rašytiniais paaiškinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktą turtą: prižiūrėjo namus, žemės sklypą, gyveno ir gyvena nurodytame name, perėmė namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus.
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje duotų pareiškėjo V. K. ir suinteresuoto asmens A. K. paaiškinimų teisme, byloje esančių rašytinių įrodymų: pareiškėjo V. K. rašytinio pareiškimo ir suinteresuotų asmenų G. K. ir A. K. rašytinių atsiliepimų bei kitų bylos duomenų nustatyta, kad po J. K. mirties jo sūnus V. K. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu butu, jame gyveno ir gyvena, moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kitais tėvo paliktais asmeniniais daiktais.
Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog V. K. po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.