- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2-594-569/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- P. K.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Laima Markevičienė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB,,Šiaulių plentas‘‘ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. K. prašo panaikinti 2011-10-06 įsakymą Nr. P-562, 2011-10-10 įsakymą Nr P-564, 2011-10-10 įsakymą Nr. 565, grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-10-06 įsakymu Nr.P-562 jam buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis savo reikmėm naudoja įmonei priklausantį autobusą. Jis pripažįsta, kad autobusu darbo metu važiuodavo į savo garažą Garažų gatvėje Šiauliuose, tačiau ten važiuodavo pasiimti savo įrankių darbui. Taip pat pasitaikydavo, kad darbo pabaigoje jis iš darbo vietos parveždavo asfalto laužą, kadangi nebūdavo kur jo išpilti, jį veždavo pilti ant gatvės prie savo garažo. Be to, darbdavys, skirdamas nuobaudą, nepareikalavo iš o paaiškinimo, apie šią nuobaudą jis sužinojo po atleidimo iš darbo. Be to, įsakyme nėra nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus buvo taikyta drausminė atsakomybė, paskirta šiuo įsakymu nuobauda yra aiškiai per griežta.
2011-10-10 jam buvo paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos. Įsakymu Nr. 565 jis buvo nubaustas už tai, kad 2011-10-07, veždamas darbuotojus autobusu iš Tytuvėnų, kartu vežėsi dvi talpas dyzelinio kuro. Tytuvėnuose, kur asfaltavo keletą gatvių, prie jo privažiavo žmogus, kuris pasiūlė pigiau pirkti kuro, jis nusipirko dvi talpas degalų po 30 litrų. Nusipirktą kurą jis pasikrovė į mašiną ir įmonės teritorijoe išlaipinęs darbuotojus kurą nusivežė į garažą. Ten jį užklupo vyr. mechanikas A. K., iškvietė policiją, liepė jam prisistatyti pas jį 2011-10-10d. 8 val. parašyti paaiškinimą. Taip pat pasakė, kad pirmadienį jis jau niekur nevažiuos. Pripažįsta, kad vežėsi autobuse dyzelinį kurą, tačiau ir anksčiau jam ne kartą yra tekę vežtis kurą autobuse, kuris buvo reikalingas darbo priemonėms. Kadangi grįžus į Šiaulius darbo laikas jau buvo pasibaigęs, neturėjo ko prašyti leidimo nusivežti kurą į savo garažą. Mano, kad jam paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo - už šį pažeidimą yra per griežta. Įmonėje jis dirbo 17 metų ir drausmine tvarka baustas nebuvo. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nors vairuotojams draudžiama vežtis talpas be užrašų, neaišku, kam toks draudimas yra reikalingas. Be to, vairuotojas turi užtikritnti, kad keleiviai nesivežtų degių medžiagų, o ne skysčių, ir šis draudimas taikomas keleiviams, o ne darbuotojams.
2011-10-10 įsakymu Nr. 564 jam buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda už tai, kad jis neatvyko pasitikrinti blaivumo. 2011-10-10 po 8.10val. nuėjęs pas A. K. parašė paaiškinimą, jis liepė jam palaukti koridoriuje. Tada jis nuėjo pas darbuotoją, kuri tikrina darbuotojų blaivumą, tačiau jos nerado. Po to nuėjo pas mechaniką, kuris pasirašė ant atsiskaitymo lapelio. Tačiau kadangi vyr. mechanikas liepė jam ateiti 8 valandą, jis atėjo į darbą 8 valandą. Todėl mano, kad sveikatos nepasitikrino dėl objektyvios priežasties. Be to, kai jis nuėjo pas atsakingą darbuotoją pasitikrinti blaivumo, ji jam pasakė, jog jis vistiek bus atleistas ir jį tikrinti nėra prasmės.
Dėl atleidimo iš darbo jis patyrė stresą, vidinę įtampą, liko be pragyvenimo šaltinio, niekada nebuvo atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, todėl mano, kad atsakovas turi atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė advokatė L.Markevičienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir visais kitais vidaus norminiais dokumentais. Visi trys pažeidimai yra tinkamai užfiksuoti, atitinkamai gaunant iš kompetentingų asmenų tarnybinius pranešimus apie galimus darbo drausmės pažeidimus. Dėl visų pažeidimų ieškovas savo ranka yra parašęs paaiškinimus ir su jais ieškovas yra pasirašytinai supažindintas. 2011-10-06 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis naudoja tarnybinį automobilį savo poreikiams, šį pažeidimą patvirtina palydovinės kontrolės sistemos parodymai. Tą pačią dieną buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti dėl pažeidimo. Ieškovas nurodo, kad jis nežinojo apie 2011-10-06 skirtą drausminę nuobaudą, iš jo nebuvo paimtas rašytinis paaiškinimas. Tačiau ieškovas yra padaręs įrašą, kad su įsakymu susipažino. Byloje yra pateiktas jo paaiškinimas dėl 2011-10-06 pažeidimo, tą pačią dieną jam buvo įteiktas įsakymas. Nors ieškovas nurodė, kad iš įsakymo neaišku, už ką jis nubaustas, darbo kodeksas nereglamentuoja įsakymo turinio. Atsakovas aprūpina darbuotojus darbo įrankiais, taip pat yra atitinkamos vietos, kur reikia išpilti šiukšles po kelio remonto. 2011-10-07 ieškovas autobusu veždamas keleivius, vežėsi dvi talpas kuro, nors degių medžiagų ir talpų be užrašų gabenti su keleiviais pagal vidinius norminius aktus negalima. Dyzelinio kuro gabenimas kartu su keleiviais kelia realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, įmonės turtui. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovui nuobauda už šį pažeidimą 2011-10-10 buvo paskirta teisėtai. 2011-10-10 ieškovas padarė dar vieną drausmės pažeidimą – neatvyko pasitikrinti sveikatos, nors privalo, dirbdamas vairuotoju, tai padaryti kiekvienos darbo savaitės pirmą dieną. Ieškovas pripažino, kad neatvyko pasitikrinti sveikatos, tačiau teigia, kad to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – buvo kviestas pas vyr. mechaniką rašyti paaiškinimo. Tačiau ieškovo niekas neatleido nuo pareigos tą dieną pasitikrinti sveikatą. UAB „Šiaulių plentas“ vykdo valstybinės reikšmės užsakymus, vykdo kelių darbus, atsakovui labai aktualus yra klausimas dėl dalyvavimo viešuose pirkimuose. Visi šie pažeidimai, susiję su darbo tvarka, darbuotojų sauga, blaivumu yra labai svarbūs, kadangi viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. nustato sąlygas, kurios draudžia ir riboja tiekėjo dalyvavimą pirkime. Tai atitinkamai siejasi su rimtais profesiniais pažeidimais, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimais. Neturtinė žala ieškovui neturi būti priteista, nes jis pažeidė įmonėje nustatytą darbo drausmę, jis yra atsakingas už kilusias pasekmes ir dėl to jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Į Ieškinys atmestinas.
Iš informacijos apie ieškovo P. K. darbo santykių įforminimą ir įsakymo matyti (I t. B.l. 15,16), kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 1994-05-25 vairuotojo pareigose. Iš 2011-10-10 įsakymo Nr. 565 matyti (I t. b.l. 4), kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. 1p. – kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.
LR DK 234str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Ši teisės norma reiškia, kad darbuotojas turi žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jų darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose numatytomis pareigomis (DK 227str.1d., 229-232str.).
Iš byloje esančių įsakymų – 2011-10-06 Nr. P-562, 2011-10-10 Nr. P-564, 2011-10-10 Nr. P-565 – matyti, kad ieškovui buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, kurias jis prašo panaikinti ir grąžinti į darbą. Iš 2011-10-06 įsakymo Nr.P-562 matyti (I t. B.l. 3), kad ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta už tai, kad jis, remiantis palydovinės kontrolės sistemos parodymais, kuri sumontuota autobuse Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurį vairavo ieškovas, savo asmeniniams tikslams naudoja įmonei priklausantį autobusą. Iš 2011-10-06 tarnybinio pranešimo, kurį vadovui pateikė vyr. mechanikas A. K. (I t. b.l. 65), ir pranešimo dėl transporto buvimo vietos matyti (I t. b.l. 66), kad ieškovas nuo 2011m. vasario mėnesio iki 2011m. spalio 5d. darbo metu sistemingai važiavo įmonės automobiliu į Garažų gatvę Šiauliuose, kur, ieškovo teigimu, yra jo garažas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. A., A. K.. Ieškovas iš esmės šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad darbo metu vykdavo į savo garažą pasiimti darbo įrankių, kurių trūkdavo darbo vietoje, arba išpilti remontuojant kelius atsiradusį asfalto laužą. Tačiau ieškovas nenurodė, jog kada nors būtų kreipęsis į darbdavį, jog šis pašalintų šiuos darbo organizavimo trūkumus. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovo įmonė savo darbuotojus aprūpina darbo priemonėmis ir turi bazę, kur vežti asfalto dangos atliekas. Todėl ieškovui nebuvo jokios būtinybės važiuoti į savo garažą darbo metu. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 41,43p., kurie įpareigoja darbuotoją laikytis nustatytos vidaus tvarkos ir saugos darbe reikalavimų ir vykdyti jų reikalavimus (I t. b.l. 26). Vienas iš šių lokalinių norminių aktų – 2010-06-01 įsakymu Nr. V-54 patvirtinta ,,Vairuojant tarnybinį ar nuosavą automobilį darbo reikalais saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 26 “ (I t. b.l. 60), kurios 12.3p. numato, kad automobilio naudojimas asmeniniais tikslais turi būti patvirtintas atskiru dokumentu, kuriame nurodomas automobilis, atsakingas asmuo bei automobilio parkavimo vieta po darbo valandų ir poilsio dienomis. Ieškovas neginčija, jog buvo supažindintas su vidaus darbo tvarka ir kitais vidaus norminiais aktais. Ieškovas pripažino, kad juos pažeidė, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo priverstas sistemingai važinėti darbo metu į savo garažą. Liudytojas A. G., kuris dirba UAB,,Šiaulių plentas‘‘ meistru, nurodė, kad niekad nėra važiavęs su ieškovu pasiimti įrankių į jo garažą, o asfalto dangos atliekas po kelio remonto ieškovas turėdavo iškrauti arba asfalto bazėje, arba UAB,,Šiaulių plentas‘‘ bazės teritorijoje. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas padarė darbo drasumės pažeidimą, už kurį jam 2011-10-06 buvo paskirta drausminė nuobauda. Ieškovas teigia, kad atsakovas, skirdamas jam drausminę nuobaudą 2011-10-06, pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką – nepareikalavo darbuotojo raštu pasiaiškinti dėl darbo drasumės pažeidimo, kaip numato LR DK 240str. 1d. Atsakovo atstovė nurodė, kad tokia galimybė ieškovui buvo suteikta, kad ieškovas pateikė paaiškinimą tą pačią dieną – 2011-10-06, šis paaiškinimas yra byloje (I t b.l. 31). Tačiau šiame paaiškinime nėra nurodyta data, iš paaiškinimo turinio negalima nustatyti, dėl kurio drausmės pažeidimo paaiškinimas yra rašytas. Nors apklaustas liudytoju A. K. nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimas buvo paimtas tą pačią dieną – 2011-10-06, jo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos kitais rodymais, jis negalėjo nurodyti paaiškinimo turinio. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl pažeidimo prieš skiriant nuobaudą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, skirdamas jam nuobaudą 2011-10-06 įsakymu, nedetalizavo, už ką yra skiriama drausminė nuobauda. Tačiau atsakovo nepareikalavimas pasiaiškinti raštu laikytinas neesminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu, o atsakovas pagrįstai teigia, kad darbo įstatymų nuostatos nereglamentuoja įsakymų turinio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovui 2011-10-06 įsakymu Nr. P-562 drausminė nuobauda paskirta pagrįstai.
Iš 2011-10-10 įsakymo Nr. P-564 matyti (I t. b.l. 105), kad ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, vadovaujantis 2011-10-10 D. D. tarnybiniu pranešimu, nes ieškovas pažeidė 2008-05-23 įmonės įsakymą Nr. V-31 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo‘‘. Iš D. D. tarnybinio pranešimo matyti (I t. b.l. 106), kad 2011-10-10 ieškovas neatvyko tikrintis sveikatos. Pagal nurodytą norminį aktą visi įmonės vairuotojai kiekvieną savaitės pirmą dieną prieš darbo pradžią privalo pasitikrtini sveikatą dėl blaivumo nustatymo alkotesteriu, o neatvykusiems pasitikrinti be pateisinamos priežastes taikomi įspėjimai bei nuobaudos (I t. b.l. 104). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neatvyko pasitikrinti blaivumo dėl objektyvių priežasčių, nes A. K. nurodymu turėjo atvykti pas jį 8 valandą rašyti paaiškinimo. Iš jo paaiškinimo raštu matyti (I t. b.l. 30), kad ieškovas, nuėjęs pas medicinos darbuotoją 8.45val. jos neberado, tačiau ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl nenuėjo pasitikrinti blaivumo darbo dienos pradžioje – nuo 7 val. ryto. Jo parodymai dėl šio darbo drausmės pažeidimo yra prieštaringi – ieškovas teigia, kad nepasitikrino blaivumo todėl, kad darbuotojos neberado, tačiau tuo pačiu metu teigia, kad darbuotoja pasakiusi, jog jis bus atleidžiamas, todėl tikrinti jo blaivumą nebėra prasmės. Apklausta liudytoja D. D. patvirtino, kad ieškovas nebuvo atvykęs 2011-10-10 tikrintis blaivumo. Liudytojas A. K. nurodė, kad neprisimena, kad būtų sakęs ieškovui 8 valandą atvykti rašyti paaiškinimo, tačiau patvirtino, kad ieškovas pas jį 2011-10-10 buvo atvykęs ir rašė paaiškinmą dėl 2011-10-07 pažeidimo. Iš rodymų visumos teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes.
2011-10-10 įsakymu Nr. 565 drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - ieškovui buvo paskirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, vadovaujantis A. K. 2011-10-10 tarnybinu pranešimu dėl ieškovo darbo drausmės bei lokalinių teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių darbuotojo darbą, pažeidimo (I t b.l. 4). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta (I t. b.l. 113), kad 2012-10-07 kartu su keleiviais iš objekto, kuriame atsakovas vykdo darbus, gabeno apie 40 litrų dyzelinio kuro. Ieškovas pripažino, kad Tytuvėnuose, kur tuo metu įmonės darbuotojai dirbo, nusipirko dvi talpas dyzelinio kuro ir vežėsi keleivių autobuse į Šiauliuose esančią įmonės teritoriją, o po to į savo garažą Garažų gatvėje. Ieškovas pripažino, kad byloje esančiose nuotraukose jis užfiksuotas su kuro talpomis prie savo garažo (I t. b.l. 114,115). Atsakovas nurodė, kad ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - paskirta todėl, kad jis, veždamas kurą kartu su keleiviais, pažeidė ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8‘‘ 2.22.7 ir 4.6 punktus (I t. b.l. 49-58) nevežti autobusu degių ir sprogių medžiagų ir neleisti to daryti keleiviams, taip pat 2009-10-13 ,,Dėl taisyklių laikymosi vairuojantiems transporto priemones‘‘ įsakymo Nr. V-64 6p., draudžiantį vairuotojams su savimi turėti talpų be užrašų (I t. b.l. 44-45). Ieškovas pripažino, kad buvo supažindintas su visais įmonės lokaliniais aktais (I t. b.l 59). Ieškovo atstovas nurodė, kad ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8‘‘ 2.22.7p. draudžiama vežti degias ir sprogias medžiagas, o dyzelinis kuras yra ne medžiaga, bet skystis. Be to, ieškovo atstovo teigimu šios instrukcijos 4.6p. numato vairuotojo pareigą užtikriti, kad niekas iš keleivių nesivežtų su savimi ugnies ir sprogimo atžvilgiu pavojingų, aitrių ir nuodingų medžiagų, tačiau nenustačius fakto, kad kas nors iš keleivių vežėsi tokias medžiagas, negali būti konstatuotas pažeidimas. Tačiau, teismo nuomone, šie argumentai yra labai formalūs, jie nepaneigia realiai padaryto pažeidimo, tuo labaiau, kad ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8‘‘ 2.22.7p. tiesiogiai numatyta vairuotojo pareiga nevežti autobusu degių ir sprogių medžiagų. Pats ieškovas pripažino, kad vežėsi dyzelinį kurą, kuris, akivaizdu, jog yra degus. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ko siekė darbdavys, priimdamas tokį norminį aktą, o iš ,,Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8‘‘ matyti, kad ja siekiama užtikrinti saugų tiek vairuotojo, tiek keleivių važiavimą autobusu. Ieškovas taip pat nurodo, kad šio darbo drausmės pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu, nes 2009-10-13 įsakymo Nr. V-64 8p. nuostata, kurią pažeidė ieškovas, yra deklaratyvi, neaišku, kokį interesą ji saugo. Tačiau šiame norminiame akte aiškiai nurodyta jo paskirtis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas savavališkai autobusu, kuriuo vežė keleivius, gabeno ir dv talpas dyzelinio kuro, nors žinojo, kad tai daryti vairuotojui draudžia vidaus norminiai aktai, su kuriais jis buvo supažindintas. Atsakovas, skirdamas ieškovui nuobaudą, laikė, kad jis padarė šiurkųštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą LR DK 235str. 2d. 3p, 7p., 11p. Tačiau, teismo nuomone, šiuo atveu ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas pagal LR DK 2d. 4p. kaip darbuotojo savavaliavimas. Šio punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, darbuotojo veikimas nepateisinamai nepaisant nustatytos kompetencijos, funkcijų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką. Ieškovas, ignoruodamas lokalinius norminius aktus, gabeno autobusu, kuriuos vežė keleivius, dvi kuro talpas po 20 lirtrų. Todėl ieškovo atlikti veiksmai, pažedžiantys paties vairuotojo ir keleivių saugų važiavimą, atitinka savavaliavimo sampratą ir kvalifikuotini kaip savavaliavimas, kuris pagal LR DK 2d. 4p. pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Kasacinis teismas yra išaiškięs, kad nepriklausomai nuo to, pagal kurį LR DK 235str. darbdavys buvo kvalifikavęs šiurkštų darbrbuotojo darbo drausmės pažeidimą, teismas, išnagriėjęs bylos aplinkybes, kvalifikuoja ir sprendžia, ar jie atitinka DK 235 str. nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką (2012-03-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012m.).
Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136str. 2d. 1p. – kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama, esant tam tikroms salygoms: 1) kai darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą, 2) kai darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, 3) kai darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę nuobaudą, 4) kai pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad byloje nėra pakankamai rodymų, jog ieškovas buvo supažindintas su 2011-10-06 paskirta drasmine nuobauda iki 2011-10-10, kai jam buvo taikytos kitos nuobaudos. Iš 2011-10-06 įsakymo matyti, kad ieškovas raštu patvirtino, jog susipažino su įsakymu, tačiau nėra nurodyta data, kada ieškovas tai padarė. Įrodyti šias aplinkybes yra atsakovo, kaip darbdavio pareiga. Ieškovas nurodo, kad šį įsakymą gavo 2011-10-10, atsakovas nepaneigė šios aplinkybės, kaip jau buvo minėta, liudytojo A. K. parodymai, kad ieškovui buvo siūlyta pasiaiškinti dėl nuobaudos tą pačią dieną, nepatvirtinti kitais įrodymais, nėra jokių rodymų, kada teismo įsakymas ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas 2011-10-06. Kadangi nėra visų sąlygų atleisti ieškovą iš darbo pagal pagal LR DK 136str. 2d. 1p., atsakovas nepagrįstai taikė ieškovui šį atleidimo pagrindą. Tačiau LR CPK 414str. numatyta teismo teisė nagrinėjant bylas viršyti pareikštus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (LR DK 235str. 2d. 4p.), už kurį gali būti taikoma drausminė nuobauda – atleidiams iš darbo pagal LR DK 136str. 3d. 2p. DK 238str., reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiamam į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anskčiau. Ieškovas įmonėje dirbo vairuotoju, jo darbo funkcijos – kasdien vežti darbuotojus į darbo obektus. Jo darbo funkcijų atlikimas yra susijęs su žmonių saugumu, gyvybe, paties vairuotojo sauga, todėl teismas laiko, kad ieškovui turi būti taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas pagrįstai teigia, kad kuro gabenimas kartu su žmonėmis kelia grėsmę jų saugumui, gyvybei, menkina įmonės reputaciją. Nors nėra duomenų, kad atsakovas šiuo atveju patyrė realią žalą dėl ieškovo padaryto darbo pareigų pažeidimo, tačiau darbuotojo atliekmaos darbo funkcijos – kasdien vežti darbuotojus į darbo obektus – lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikėtų tokiu darbuotoju. Šiuo atveju nebūtinai ieškovo veiksmai turi sukelti turtinius padarinius, padariniai gali būti ir neturtiniai - pasitikėjimo darbuotoju praradimas. Nors ieškovui anksčiau drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, darbo drausmė šiuo atveju pažeista tyčiniais savavališkais veiksmais, nesant obektybių aplinkybių, pateisinančių ieškovo elgesį. Tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo 17 metų ir drausminių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad ieškovas visą laiką dirbo gerai ir buvo gerai vertinamas darbdavio. Iš 2011-10-06 paskirtos nuobaudos ir surinktos medžiagos matyti, kad ieškovas puse metų naudojo transporto priemonę savo poreikiams – sistemingai važiuodavo ja į savo garąžą.
Nors atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovą, nepagrįstai pritaikė LR DK 136str. 2d. 1p. , tačiau ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį atsakovui buvo pagrindas atleisti iš darbo ieškovą pagal LR DK 136str. 3d. 2p. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas, pakeičiant jo atleidimo iš darbo pagrindą. Teismas laiko, kad paskirta nuobauda ieškovui – atleidimas iš darbo – yra adekvati ieškovo padarytam darbo drausmės pažeidimui ir ne per griežta, nėra pagrindo ją panaikinti. Atmetus ieškovo reikalavimą naikinti šią nuobaudą, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo reikalavimų – vidutinio darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-270str., teismas
nusprendė:
Ieškovo P. K. ieškinį atsakovui UAB,,Šiaulių plentas‘‘ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nustatyti, kad ieškovas P. K. iš darbo UAB,,Šiaulių plentas‘‘ atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136str. 3d. 2p.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.