- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-24
- Bylos Nr.
- N-556-1615-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas R. S. 2006 m. gruodžio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaišiadorių statyba” (toliau – ir UAB ,,Kaišiadorių statyba“) darbdavio atstovas - juristė ir personalo tarnybos vadovė, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti UAB ,,Kaišiadorių statyba” statybos objektuose (gyvenamojo namo statyba Santariškių g. 17, Vilniuje) be darbo sutarties ir neturint verslo liudijimo D. S., D. S., K. B. ir R. B. nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir V. R. nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. R. S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. nutarimu R. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas konstatavo, kad bylos įrodymai rodo, kad R. S. nebuvo žinoma, jog statybos objekte Santariškių g. 17, Vilniuje, į darbą priimti asmenys, su kuriais nesudaryta darbo sutartis, dėl ko ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes nėra šio teisės pažeidimo subjektas. Teismo manymu, esant tokioms aplinkybėms reikėtų spręsti dėl bendrovės vadovo patraukimo administracinėn atsakomybėn.
II.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija).
2. R. S. turėtų būti trauktina administracinėn atsakomybėn, nes UAB „Kaišiadorių statyba“ direktoriaus Algimanto Stankaus įsakymu Nr. 42 (2004-12-27 d.) „Dėl dalies darbdavio pareigų perdavimo darbdavio įgaliotam asmeniui“ ji įgaliota sudaryti bei pasirašyti darbuotojų darbo sutartis.
Atsiliepimas
R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad R. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. UAB „Kaišiadorių statyba“ direktoriaus Algirdo Stankaus 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 42 „Dėl dalies darbdavio pareigų perdavimo darbdavio įgaliotam asmeniui“ R. S. yra įgaliota tik sudaryti ir pasirašyti darbuotojų darbo sutartis, tačiau jame nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra numatyta jos pareiga prižiūrėti ar kontroliuoti, kad UAB „Kaišiadorių statyba“ objektuose nedirbtų asmenys, su kuriais nėra sudarytos darbo sutartys. Byloje nenustatyti visi nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. R. S. manymu, teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ir vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, kadangi 2007 m. sausio 5 d. nebuvo pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą vieneriems metams. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybė administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti todėl, kad teismas nespės išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pagrįsta ta teismų praktika, kai teismas siekia nustatyti, su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant Darbo kodekso 99 straipsnio taisyklių. Tik toks konkretus asmuo galėtų būti ATPK 41³ straipsnio 1 dalies subjektas.
Kai įmonės vadovas, ar jo įgaliotas asmuo žinojo, kad įmonėje dirbamas nelegalus darbas, bet nesiėmė jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors privalėjo pagal galiojančius įstatymus, įmonės vidaus dokumentus, pareigines instrukcijas ir panašiai, teigtina, kad tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys – tiek įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, padarę pažeidimą neveikimu, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.
Pareiškėja R. S. akcinės bendrovės „Kaišiadorių statyba“ direktoriaus 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu buvo įgaliota sudaryti ir pasirašyti su darbuotojais darbo sutartis, bet administracinėje byloje nėra jokių duomenų dėl šio asmens pareigos kontroliuoti, ar įmonėje tinkamai laikomasi teisės aktais reglamentuojamų darbo teisinių santykių.
Kaip matyti iš apklaustų administracinėje byloje liudytojų D. S., D. S., K. B., R. B. parodymų į darbą jie buvo priimti ne R. S.. Atlyginimas taip pat buvo mokėtas ne šio asmens.
Taigi visiškai akivaizdu, kad asmuo kreipiąsis teisminės gynybos administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo negalėjo būti patrauktas nei kaip darbuotojas, su kuriuo buvo atliktas tiesioginis susitarimas dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, nei kaip darbuotojas, būdamas atsakingas už darbo santykių kontrolę bei nepakankami ją vykdęs, t. y. padaręs pažeidimą neveikimu.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai gali būti pratęsiami dėl kelėtos priežasčių: 1) jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; 2) ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje; 3) ilgai serga; 4) dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo. Kitų priežasčių sąrašo įstatymų leidėjas nepateikia, tačiau neabejotina, jog šios priežastys turi būti tokios, kurios iš tikro užkerta kelią objektyviai išnagrinėti administracinę bylą. Teismui, pratęsiant bylos nagrinėjimo terminą, papildomas laiko tarpas buvo reikalingas liudytojų apklausai, o tai svarbi priežastis, visiškai pagrindžianti 2007 m. sausio 5 d. nutarimą dėl termino pratęsimo (b.l. 28).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.