- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-522-185/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) 2016-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² str. 1 d., padarymą paskyrė 289 Eur baudą. S. B. nubaustas už tai, kad pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 4 ir 8 p. reikalavimus, nes būdamas atsakingas už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31, vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prieš pradedant laikyti, pilstyti bendrovės reikmėms įsigytą dyzeliną, būtų užregistruota kaip kuro objektas Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu S. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir bylos teiseną nutraukti.
Skundžiama 2016-10-12 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas S. B. skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Skundu S. B. prašo Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, nes bendrovėje, kurioje jis yra atsakingas už komercinę-ūkinę veiklą, kuras nėra ir nebuvo laikomas. Kuras, atvežus jį į bendrovės teritoriją, iš karto yra pilamas į transporto priemones, kilnojamas talpyklas ir iš karto išvežamas į objektus, kuriose bendrovei priklausančios transporto priemonės yra eksploatuojamos, todėl jis neprivalėjo nustatyta tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruoti sandėlius kaip vietą, kur yra laikomas bei pilstomas bendrovės reikmėms įsigytas kuras. Jam surašytame protokole kaip tariamo pažeidimo faktą liudijantis asmuo yra nurodytas tik E. M., tačiau nei jis, nei kiti teisme apklausti liudytojai jokių aplinkybių dėl tariamo pažeidimo nenurodė. Priešingai, liudytojai patvirtino aiškų ir neginčijamą faktą, jog nė vieno patikrinimo metu nei bendrovės teritorijoje, nei miškuose, kur dirbo bendrovės technika ir kuriai buvo reikalingas gabenamas kuras, kuro laikant nerado. Taigi jam surašytame protokole, kuris yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, jokie duomenys tariamam pažeidimui pagrįsti nebuvo užfiksuoti, o pats protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, nes nenurodytos (be vienintelio liudytojo E. M., kuris paneigė teisme jam grįstą kaltinimą) kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Institucijos nutarime iš viso nenurodomi jokie duomenys, kuriais remtųsi Institucija, išskyrus prielaidas ir spėliones, kurios nurodytos operatyvaus patikrinimo pažymoje, kuria vėliau Institucijos atstovas rėmėsi teisme, nes joje pateikiami subjektyvūs asmens paskaičiavimai ir daugiau nieko. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad dyzelinas iš degalinės į bendrovę buvo pristatomas specialios paskirties transporto priemone, kuri atveža apie 5 tonas dyzelino į bendrovės teritoriją (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir ten sandėlyje, kuris neįregistruotas kaip kuro objektas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, laiko kurą. Šie teiginiai nepagrįsti, nes patikrinimo metu jokio kuro bendrovės patalpose, taip pat talpyklų, kurios privalomos registruoti taisyklių nustatyta tvarka, rasta nebuvo. Kaip minėjo, atvežtas kuras bendrovės patalpose nėra ir nebuvo laikomas, byloje įrodyta priešingai, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos pažeidėjo, t. y. jo naudai. Nurodo, kad pagal 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 p., yra leidžiama gabenti kilnojamose talpyklose ne daugiau kaip 450 l kuro, neįskaitant transporto priemonės kuro bake esančių degalų, todėl Taisyklių reikalavimai pažeisti nebuvo. Apelianto nuomone, kad nebuvo pažeisti Taisyklių 4 ir 8 p. reikalavimai, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-09-12 išaiškinimas Nr. (32.38-AM) RM-24584, kuriame yra nurodyta, jog laikymo ir gabenimo taisyklės neriboja (nedraudžia) gazolių pervežimo iš vieno darbo objekto (biržės) į kitą ar jų laikymo 450 l talpos kanistre automobilyje. Šio išaiškinimo teismas neįvertino ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teigia, kad nupirkus kurą iš degalinių, jis būdavo išpilstomas į transporto priemones ir į kilnojamas talpyklas, neviršijant teisės aktais nustatyto didžiausio leistino gabenti kuro kiekio – 450 l, ir išvežiojamas po miškus, kur bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, o kartais kuras būdavo tiesiai iš degalinės vežamas į paskirties vietą – į mišką, kur iš karto būdavo išpilstomas į transporto priemones ir į kilnojamas talpyklas, neviršijant teisės aktais nustatyto didžiausio leistino laikyti kuro kiekio – 450 l. Šiuo atveju patikrinimą vykdę ir įrodymus byloje rinkę Institucijos darbuotojai, neatlikę išsamaus tyrimo, nesurinkę įrodymų, neatlikę visų veiksmų, kaip reikalauja ATPK, Taisyklės, nepagrįstai nurodė, jog atlikto tyrimo metu buvo nustatyti Taisyklių 4 ir 8 p. reikalavimų pažeidimai. Skundžiamoje nutartyje teismas daro išvadą, jog kuras buvo atvežtas į bendrovės patalpas – sandėlį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir čia perpilamas į kitas transporto priemone, kanistrus ir kitas talpas, kurios su kuru gabenamos į darbų atlikimo vietą – mišką, kur kuras pakartotinai perpilamas į kitas transporto priemones pagal poreikį. Tačiau neteisingai teigiama, jog tokios kilnojamos talpyklos yra laikomos bendrovės patalpoje – sandėlyje ir šios patalpos turėjo būti privalomai registruojamos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nes tokių aplinkybių nepatvirtino liudytojai, Institucijos darbuotojai E. M. ir V. O.. Minėti asmenys nurodė priešingai, kad kuro sandėlių, talpyklų ar kilnojamų talpyklų su kuru nei bendrovėje, nei miškuose, kur dirba bendrovės darbuotojai, niekada nebuvo rasta. Jokios saugyklos kilnojamoms talpoms su kuru laikyti bendrovės teritorijoje nėra, kadangi kuras iš karto išpilamas į transporto priemones arba išvežamas į objektus kilnojamose talpyklose (kanistruose, statinėse). Teigia nesuprantantis, kuo remiantis daroma išvada, kad kuras buvo laikomas bendrovės teritorijoje, kadangi, priešingai nei nurodo teismas, jokių cisternų bendrovės teritoriją apžiūrėję Institucijos darbuotojai nerado, darbuotojams apžiūrėjus bendrovės teritoriją, patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vietų, kur yra saugomas kuras, taip pat nerasta. Taigi, akivaizdu, jog neginčijamų įrodymų, kad bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra sandėlis, o jame laikomos talpyklos su kuru, kurį jis kaip atsakingas bendrovės darbuotojas turėjo registruoti Taisyklių numatyta tvarka, šioje byloje nėra. Jo paaiškinimai kitais bylos įrodymais nepaneigti, todėl darytina išvada, kad jo kaltės įrodymų šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, o neįrodžius jo kaltės, jis nepagrįstai nubaustas 289 Eur bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo S. B. skundo netenkinti ir teismo nutartį bei Institucijos nutarimą palikti galioti nepakeistus. Nurodo, kad teismas detaliai ir visapusiškai išanalizavo visas bylos aplinkybes, apklausė visus liudytojus, įvertino surinktus įrodymus, jų visumą ir priėmė pagrįstą, argumentuotą bei teisingą sprendimą.
Skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo apelianto skundą, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį.
S. B. Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, nubaustas už tai, kad būdamas atsakingas už bendrovės komercinę-ūkinę veiklą, neužtikrino, jog laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31, vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prieš pradedant laikyti, pilstyti bendrovės reikmėms įsigytą kurą, būtų užregistruota kaip kuro objektas Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šalies argumentai
S. B. skunde apygardos teismui nurodo, kad jis, kaip asmuo, kuris yra atsakingas už bendrovės komercinę-ūkinę veiklą, jokio teisės pažeidimo nepadarė. Anot apelianto, bendrovėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš degalinės atvežtas kuras nėra ir nebuvo laikomas, o iš karto būdavo išpilstomas į transporto priemones ir į kilnojamas talpyklas, neviršijant teisės aktais nustatyto didžiausio leistino gabenti kuro kiekio – 450 l, ir išvežiojamas po miškus, kur bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, arba kuras iš degalinės būdavo tiesiai vežamas į paskirties vietą (į mišką) ir ten išpilstomas į transporto priemones ir į kilnojamas talpyklas, neviršijant teisės aktais nustatyto didžiausio leistino laikyti kuro kiekio – 450 l, todėl bendrovei nekilo pareiga šios vietos ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) Taisyklių nustatyta tvarka užregistruoti kaip kuro objekto Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. S. B. nuomone, teismas neišsamiai ištyrė bylos medžiagą, nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais bei išsakytais argumentais, kurių nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
ATPK 171² str. numatyta atsakomybė už biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus, kurio pirmojoje dalyje numatyta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.
ATPK 171² str. norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. ATPK 171² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimus. Kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės. Taisyklių 8 p. numatyta, kad kuro objektų (kuro talpyklų) eksploatuotojai arba savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, bioproduktus, kitus degiuosius skystus produktus, tokį kuro objektą (kuro talpyklą) privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tų pačių Taisyklių 4 p. numato, kad šių taisyklių turi laikytis ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kuro talpyklas, terminalus (sandėlius) ar degalines eksploatuojantys, naftos produktus, bioproduktus ir/ar kitus degiuosius skystus produktus laikantys, tiesiogiai tiekiantys, atliekantys jų pilstymo paslaugą ir/ar tokius produktus gabenantys. Kuro objektas – tai vienoje vietovėje esanti atskira kuro talpykla, atskira kuro talpyklų grupė arba sandėlis, kuris kituose teisės aktuose dar vadinamas kuro sandėliu, arba laivas, turintis kuro talpyklas, skirtas naftos produktams, bioproduktams ar kitiems degiesiems skystiems produktams gabenti, laikyti, <....> bei ūkio subjektų naudojamos kilnojamųjų talpyklų, kuriose laikomi minėti produktai, laikymo patalpos (teritorija).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² str. 1 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, apklausė visus liudytojus, išanalizavo kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, išsamiai išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, bei padarė teisingas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytos veikos kvalifikacijos pagal ATPK 171² str. 1 d. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. skunde apygardos teismui jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ir neįvertintos apylinkės teismo, nenurodo, todėl aukštesnysis teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų įvertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Papildomai pažymėtina, kad kurą pilstyti galima ir degalinėje, tada teisės aktų numatyta tvarka nereikia registruoti jokios patalpos (teritorijos) kaip kuro objekto apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tačiau nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad iš degalinės įsigytas kuras dideliais kiekiais (po 5–10 t per mėnesį) buvo pristatomas į bendrovės teritoriją (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir ten išpilstomas, todėl vien tas faktas, kad kuras buvo išpilstomas šioje teritorijoje, yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas pažeidė Taisyklių 8 p. reikalavimą, kuriame aiškiai pasakyta, kad kuro objektų (talpyklų) eksploatuotojai ar savininkai, prieš pradėdami laikyti, tiesiogiai tiekti ir (ar) pilstyti naftos produktus, tokį kuro objektą privalo įregistruoti apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai neapibrėžia kuro laikymo termino. Nagrinėjamu atveju logiška manyti, kad pilstant kurą objekte, jis tam tikrą laiką ten ir buvo laikomas. Be to, remiantis paties apelianto paaiškinimais (nurodė, kiek ir į kokias transporto priemones bei talpas yra išpilstomas kuras), nustatyta, kad didžiausias įmanomas vienu metu išpilstomo kuro kiekis yra 4900 l ir šis kuras į objektus išvežiojamas 7-iomis transporto priemonėmis, o bendrovėje dirba tik 5 darbuotojai. Taigi, akivaizdu, jog tiek asmenų fiziškai nebūtų galėję vienu metu vairuoti 7-ių transporto priemonių, kad gautas ir išpilstytas kuras būtų ne saugomas bendrovėje, o iš karto visas, kaip tai bando teismą įtikinti apeliantas, išgabenamas į objektus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2016-03-01 policijos pareigūnai sustabdė bendrovės automobilį su 9 talpomis po 20 l, iš viso 180 l, bendrovei priklausančio kuro. Tačiau nustatyta, kad paskutinį kartą kuras bendrovei buvo vežtas 2016-02-20. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad bendrovei atvežtas kuras buvo ne iš karto išgabenamas į objektus, o laikomas bendrovės teritorijoje. Kad įmonės teritorija (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurioje laikomos kilnojamosios talpyklos, į kurias išpilstomi gazoliai, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti užregistruota kaip kuro objektas apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, yra nurodyta ir apeliantui pagal jo paklausimą pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių informacijos departamento direktorės 2016-09-12 atsakyme Nr. (32.38-AM) RM-24584.
Taigi atsižvelgus į šias bei kitas byloje esančias ir skundžiamoje nutartyje išsamiai išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ATPK 171² str. 1 d., nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad jis, būdamas atsakingas už įmonės komercinę-ūkinę veiklą, bendrovės reikmėms įsigytą kurą laikė ir pilstė į kitas transporto priemones ir į kilnojamas talpyklas, tačiau bendrovės teritorijos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į kurią buvo vežamas iš degalinės nupirktas kuras, teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo kaip kuro objekto Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tai, kad patikrinimo metu Institucijos darbuotojai bendrovės teritorijoje nerado kuro, apelianto kaltės nepaneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.