Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant suinteresuoto asmens A. J. atstovui advokatui V. B. (pagal atstovavimo sutartį)

Nedalyvaujant suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 44 notarų biuro atstovui

Teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. K. pareikštą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., Vilniaus miesto 44 notarų biurui

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Byloje yra suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą.

Teismui pareiškėja paaiškino, kad jos turtinė padėtis prasta. Ji dirba ½ pamainos, per mėnesį gauna 500,00 lt., yra registruota darbo biržoje. Jai tinkančio darbo neranda. Ji yra 11 klasių išsilavinimo, darbo pasirinkimas menkas. Jai nėra pripažintas invalidumas, tačiau serga depresija, dėl to reikalingas specialus rėžimas, dirbti naktimis negali, negali dirbti ilgą darbo pamainą. Turėtą dviejų kambarių butą pardavė, nes neišgalėjo jo išlaikyti. Už gautus pinigus nusipirko mažesnį – vieno kambario butą. Tėvas nenorėjo su ja bendrauti, nepadėjo jai, materialiai nerėmė. Mano, kad jai turi priklausyti privalomoji paveldėjimo dalis, kad jai reikalingas išlaikymas. Todėl pareiškimą prašo tenkinti, pripažinti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo – Vilniaus m. 44 notarų biuro notarė paliko prašymą spręsti teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas dėl žemiau išdėstyto:

Iš pareiškėjos L. K. gimimo liudijimo nuorašo (b.l. 24) nustatyta, kad ji yra K. J.-Rimanto, mirusio 2013-01-23 ( b.l. 23) dukra. Po K. J.-Rimanto mirties atsirado paveldėjimo teisė (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis.), nes jis turėjo turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gauti duomenys iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.

Paveldint pagal įstatymą pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Įgyvendinti paveldėjimo teisės šiuo būdu ji negali. Pagal Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalį pagal įstatymą paveldima, jei tai nepakeista testamentu. Vienareikšmiai proceso šalių paaiškinimai, prašymo reikalavimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas buvo surašęs testamentą, kad po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal testamentą. Paveldint pagal testamentą Įstatymas (Civilinio kodekso 5.20 straipsnis) suteikia teisę įstatyminiam įpėdiniui gauti privalomą palikimo dalį. Pareiškėja siekia pasinaudoti tokia teise.

Civilinio kodekso 5.20 straipsnyje išvardyti konkretūs subjektai (palikėjo vaikai, įvaikiai,sutuoktinis, tėvai, įtėviai), kurie turi teisę įgyti privalomąją palikimo dalį. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje, Teismų praktika, , 2005 m. Nr. 25) yra nustatyta, kad Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardytų konkrečių subjektų teisė paveldėti susieta ne su išlaikymo teikimu, bet su išlaikymo reikalingumu. Toks teisinis reglamentavimas uždeda pareigą pareiškėjai įrodyti, kad jai yra reikalingas išlaikymas, o teismui Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu suteikta teisė spręsti prašomo juridinio fakto nustatymo klausimą.

Pareiškėjos išlaikymo reikalingumo teisė nepreziumuojama. Teismų praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 17, 2002 m. psl. 454-455) yra įvardijusi kriterijus, kuriems esant išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas. Pagal Civilinio kodekso 3 knygos, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą nustatyta, kad išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas , kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas), taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką. Išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną yra preziumuojamas ir tada, kada įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš palikėjo šiems asmenims buvo priteistas išlaikymas. Pareiškėja neatitinka šių kriterijų.

Iš pareiškėjos teisme duotų paaiškinimų seka, kad jai nėra nustatytas invalidumas. Teisės aktais nustatyta tvarka jai nėra nustatytas mažesnis negu 100% lygio darbingumas. Atsižvelgus į šią aplinkybė teismui nebuvo pagrindo pildyti bylos medžiagą, pareiškėjos sveikatos būklę rodančiais dokumentais, nes rekomendacinio pobūdžio rėžimas nesukuria nedarbingumo dėl ligos faktą.

Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalimi išlaikymo reikalingumas siejamas su aplinkybėmis, buvusiomis palikėjo mirties dieną. Palikėjas, pareiškėjos tėvas J. R. K. mirė 2013-01-23 ( b.l. 23). Palikėjo mirties dienai pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priteistas išlaikymas. Palikėjas pareiškėjos neišlaikė, neprisidėjo prie jos išlaikymo, materialiai ar kitaip jos nerėmė. Šiai dienai pareiškėja buvo pilnametė, jai nebuvo nustatyta invalidumas, buvo darbinga. Ji dirbo ir tebedirba, gauna darbo pajamas. Tai patvirtina tiek Sodros pažyma apie asmens įdarbinimą ( b.l. 48), tiek ir darbdavio išduota pažyma apie darbo pajamas (b.l. 7-14). Pareiškėja nuo 2012-08-13 ir teismo sprendimo priėmimo dieną dirba S. Z. vydančio individualią veiklą įmonėje , yra šios įmonės darbuotoja (b.l. 48). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad pareiškėjos darbo pajamos 2013 metų sausio mėnesį sudarė 500,00 lt. (b.l. 13).

Byloje yra Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus pažyma apie nedarbo draudimo išmokos gavimą, surašyta 2013-03-21 Nr. W/1-2129 ( b.l. 15). Iš jos matyti, kad pareiškėja įregistruota darbo biržoje nuo 2012-02-27, kad nedarbo draudimo išmoka jai buvo paskirta nuo 2012-03-06 iki 2012-08-12. Taigi, palikėjo mirties dienai ( 2013-01-23) pareiškėja nebegavo bedarbio pašalpos, ji neturėjo socialinės paramos gavėjo statuso.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaikymo reikalingumo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (LAT 2008-12-23 Nr. 3K-3-596/2008). Nei pareiškėjos sveikatos būklė, nei jos socialinis statusas nesuteikė teisės gauti socialinę paramą. Bedarbio pašalpa jai nemokėta dėl objektivių priežasčių, dėl to, kad ji gavo darbo pajamas.

Pareiškėja palikėjo mirties dienai turėjo nekilnojamą turtą –butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo dienai ( b.l. 52-53). Aplinkybė, kad pareiškėja turi teisę gauti paramą už buto šildymo paslaugas yra lengvata, bet ne išlaikymo reikalingumą patvirtinantis kriterijus.

Byloje nenustatytos aplinkybės, rodančios, kad palikėjo mirties dienai pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Blogesnė , nepakankama turtinė padėtis, laikino, epizodinio pobūdžio sveikatos sutrikimai nesukuria išlaikymo reikalingumo faktą. Todėl nenustatomas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, paduotas pareiškimas atmetamas.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis LR CPK 443,444,448 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Atmesti pareiškimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.