Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. E. skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. E. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. E. atlyginti per tris mėnesius padarytą nukentėjusiajai žalą, per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, M. E. įpareigojant atlyginti per tris mėnesius padarytą nukentėjusiajai žalą, per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas diena už dieną nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2008 m. vasario 28 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi M. E. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo pradžia – 2016 m. birželio 17 d., bausmės atlikimo pabaiga – 2018 m. sausio 17 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuteistojo M. E. prašymas pritaikyti naujai priimtas BK pataisas bausmei sušvelninti netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. E. skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad bausmės paskyrimas, t. y. bausmės rūšies, jos dydžio nustatymas, taip pat bausmės individualizavimas, yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo diskrecija. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įskaitant ir paskirta bausme, nuteistasis turi teisę per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nuosprendį skųsti apeliacine tvarka. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nuosprendžio vykdymo stadijoje teismo nuosprendis, kuris jau yra įsiteisėjęs ir vykdomas, neberevizuojamas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Taigi, nuteistojo prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgus į skunde nurodytas aplinkybes – nusikaltimo menkavertiškumą, jauną amžių, pažadą daugiau nenusikalsti – negali būti tenkinamas, kadangi nuosprendžio vykdymo stadijoje bausmės individualizavimo klausimas nesprendžiamas. Jau paminėtos ir kitos skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti svarbios svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 str. Dėl M. E. perkėlimo į atvirąją koloniją pastebėtina, jog šį klausimą reglamentuoja BVK 140 str. 4 d. numatytos nuostatos, iš kurių matyti, kad nuteistasis, atitinkantis įstatyme numatytas sąlygas, teismo nutartimi gali būti perkeltas į atvirąją koloniją pagal pataisos namų administracijos teikimą. BVK nenumato galimybės nuteistiesiems savarankiškai, be pataisos namų administracijos teikimo, kreiptis dėl perkėlimo į atvirą koloniją.

BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) yra pakeista BK 190 str. 1 d., išaiškinant, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis įstatymo pakeitimas gali nulemti veikų, numatytų kodekso XXVIII skyriuje, kvalifikavimo pakeitimus tik tuo atveju, jei turtinės vertės sąvoka turi reikšmės kvalifikuojant nusikalstamas veikas.

BK 178 str. numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu. Kita vertus, ši bendra taisyklė turi išimtis, kurios susijusios su kvalifikuojamųjų (veikos pavojingumą didinančių) požymių konstatavimu kaltininko veikoje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančiųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas. BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL ar nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Nagrinėjamu atveju M. E. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu inkriminuotas vienas bendras kvalifikuojamasis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar tai būtų mažiau negu 3 MGL ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (šiuo atveju įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Todėl net ir įsigaliojus BK 190 str. nuostatoms dėl turto vertės, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 190 str. pakeitimai neturi įtakos M. E. teisinei padėčiai.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusiu BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554 taip pat buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 39 str.), įstatymo nuostatos dėl pirmą kartą teisiamų asmenų už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.), taip pat šiuo įstatymu nustatytas bausmės, skiriamos pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, dydis (BK 56 str.), nustatyta nauja atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str.), nustatyta, kokia švelnesnė bausmė negu įstatymo numatyta gali būti skiriama, kai tenkinamos įstatyme nurodytos sąlygos (BK 62 str.), nustatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės už sunkius nusikaltimus vykdymą (BK 75 str.), nustatytas didesnis alternatyvių bausmių sąrašas tam tikrais nusikalstamų veikų nuosavybei atvejais (BK 179 str., 187 str.). Kaip matyti iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžio, M. E. nuteistas už nusikaltimą, priskiriamą apysunkiams nusikaltimams nuosavybei (BK 11 str. 4 d., BK XXVIII skyrius), atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad aptarti baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo M. E. teisinei padėčiai ir jam paskirtos bausmės dydžiui jokios reikšmės neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. E. skundą atmesti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.