Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1-1001/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-05-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
II-1-1001/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00115-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Pareiškėjas
E. K.
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-1001/2023Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00115-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 3 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui E. K.,jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. K. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022-08-24 nutarimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjui Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022-08-24 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį skirta 225 Eur bauda už tai, kad 2022-01-15, nuo 00 val. 00 min. iki 10.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas gyvūnų savininku, neužtikrino, kad jo laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; jo šunys buvo laikomi neuždaroje namų valdoje, nepririšti, 2022-01-15 naktį trys jo šunys (bylos dokumentų fotonuotraukoje pažymėti 1, 2, 3) pateko į laukinių gyvūnų laikymo aptvarą ir išpjovė 22 aptvare laikomus danielius iki 2022-01-15, 10.20 val., taip padarydamas turtinę žalą VĮ (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių, patvirtintų 2013-07-3, II skyriaus 6.3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes byloje nėra jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo patvirtinančių įrodymų.

Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad byloje nenustatyta, kad aptvare rastas šuo yra jo, vaizdo kameros neužfiksavo, kad šunys pjauna danielius. Jo šunys nepriskiriami koviniams ar jų mišrūnams, jie neagresyvūs nei žmogui, nei kitiems gyvūnams, o dėl mažo ūgio ir svorio jie negalėjo išpjauti net 22 kanopinius gyvūnus – tai patvirtina prie skundo pridedamas kinologės – ekspertės R. L. 2022-05-14 šunų apžiūros aktas. Šunys nenaudojami medžioklėje, neišmokyti medžioti.

Tyrimo metu neaprašytos danielių gaišenos, neužfiksuoti jų sužalojimai, šunų dantų pėdsakai, siekiant nustatyti, ar danielius išpjovė jo šunys, netirta, kad danieliai galėjo nugaišti nuo blogo maisto, o šunys aptvare pasirodė, pajutę gaišenos kvapą.

Byloje nėra atpažinimo protokolų, patvirtinančių, kad liudytoja atpažino jo šunį, todėl negalima pripažinti, kad atpažinimo procesas teistas.

Pareiškėjas teigia pripažįstantis, kad jo šunys 2022-01-15 naktį atviroje namų valdoje lakstė nepririšti, bet reikalavimo laikyti juos pririštus nenumato nei nutarime nurodytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nei, Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių, patvirtintų 2013-07-3, II skyriaus 6.3 punktas.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Liudytoja K. K., (duomenys neskelbtini) darbuotoja, teismo posėdyje parodė, kad 2021-01-15, šeštadienį, apie 10.30 val. sužinojo apie (duomenys neskelbtini) aptvare išpjautus danielius. Apie 12 val. aptvare tarp negyvų gyvūnų lakstė 1 šuo, prie jo nesiartino, nasrų nematė. Šuns nesulaikė, nes bijojo, kreipėsi į įvairias tarnybas, bet jos šeštadienį nedirbo. Aptvare ir aplink jį buvo daug šunų pėdsakų (vilko pėda pailgesnė už šuns). Šunys į aptvarą galėjo patekti per skylę tvoroje. Sekmadienį važinėjo po apylinkes, ieškodama šuns, kurį matė aptvare. 2022-01-17 vietos ūkininkas pranešė kad R. K. sodyboje gali būti aptvare matytas šuo. Šioje sodyboje, apie 2 km nuo (duomenys neskelbtini), kieme rado 6-7 šunis, vienas jų buvo pririštas, kiti laisvi, jie puolė jų automobilį. R. K. buvo sodyboje. Ji atpažino aptvare matytą šunį mišrūną pagal rudą, margą kailį, stačias ausis, pūstą uodegą, apie 40 cm ūgį. Ji matė danielių aptvaro vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti 3 šunys. R. K. sodyboje atpažino dar 2 vaizdo įrašuose matytus šunis, kurių tiesiogiai nematė. Vienas šuo buvo baltas su dėme, ilgesnio plauko, kitas pilkšvai juodas. Jai (duomenys neskelbtini) darbuotojai aiškino, kad aplinkinėse sodybose matė šunų, bet nematė panašių į matytus danielių aptvare.

Liudytoja E. I., (duomenys neskelbtini) gyvūnų prižiūrėtoja, parodė, kad 2022-01-15 rytą, apie 9.30 val. danielių aptvare matė kritusius danielius ir 3 lakstančius šunis. Lojantis, agresyviausias šuo buvo šviesiai rudo kailio su tamsiais plaukais. Tą šunį matė apie 10 m atstumu, šuo bėgo link jos, ji pasislėpė automobilyje. Nematė, ar šuns nasrai buvo išteplioti krauju. Aplink danielių aptvarą matė daug šunų pėdsakų. Moka atskirti šunų ir vilkų pėdsakus pagal formą. Mano, kad šuo į danielių aptvarą pateko per skylę tvoroje. Sausio 16-17 d. važinėjo po (duomenys neskelbtini) apylinkes, ieškodama šunų, kurie lakstė danielių aptvare. Tą šunį rado palaidą sausio 17 d. E. K. sodyboje, kurioje lakstė dar keli šunys. Šunį atpažino iš 40-50 cm ūgio, kailio spalvos, pūstos uodegos, juodos keteros, ausų formos. Liudytoja nurodė, kad parodytoje spalvotoje nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) USB atmintinėje (adm. nusižengimo bylos 114 l. nespalvota nuotrauka) esantis šuo, pažymėtas Nr. 1, yra jos matytas šuo. Liudytoja parodė, kad E. K. kieme iš kailio spalvos atpažino ir kitus 2 šunis, kurie užfiksuoti vaizdo įrašuose danielių aptvare. Sausio 15 d. rytą 22 danieliai aptvare buvo papjauti neseniai, apie tai sprendė iš jų kraujo, du gyvūnai buvo leisgyviai. Įvykio išvakarėse, apie 15.30-16 val., visi danieliai buvo gyvi. Nuotraukose užfiksuotas kritęs danielius išpūstu pilvu galėjo būti besilaukianti patelė.

Liudytoja D. K., policijos pareigūnė, parodė, kad 2022-01-15 prie danielių aptvaro nebuvo. Po kelių dienų vyko į R. K. sodybą dėl šunų atpažinimo. Kieme lakstė 4-5 nepririšti šunys, kurie juos agresyviai puolė. Lankydamasi pas kitus gyventojus, panašių į R. K. šunų nematė ir tie šunys į juos nereagavo taip agresyviai, kaip R. K. šunys.

Kinologė R. L. E. K. prašymu 2022-05-14 atliko jo trijų šunų apžiūrą ir nustatė, kad šunys nepriskiriam koviniams šunis ar jų mišrūnams. Šunys nerodė agresijos nei žmogui, nei gyvūnams, dėl mažo ūgio ir gana mažo svorio negalėjo padaryti didelės žalos kanopiniams gyvūnams (62-63 b. l.).

Teismo posėdyje R. L. parodė, kad šunys apžiūros metu nebuvo agresyvūs, ji šunų nefotografavo. Šuns agresija pasireiškia tuo, kad jis iš karto puola ir kada. Šunys nebuvo dresuoti, nelabai vedžioti su pavadžiu, neturėjo įgūdžių pulti, žudyti, buvo per maži įsikibti danieliui į kaklą. Komentuodama R. K. pateiktas pažymas apie šunis (19-21 b. l.), paaiškino, kad šuns sutrumpėjęs žandikaulis lemia tai, kad jis gali maitintis, gali bandyti kąsti, bet negali sukąsti ir atplėšti gabalo. Visi šunys turi medžioklės instinktą. Mano, kad danielius išpjovė ne pareiškėjo šunys, o kovinis šuo. Pareiškėjo šunys į danielių aptvarą galėjo patekti, užuodę mėsos kvapą. Jei aptvare kovinis šuo būtų buvęs su kitais šunimis, jis pirmiausia papjautų kitus šunis, kaip konkurentus, ir tik paskui danielius. Šuo gali perkąsti metalinę tvorą. Liudytojai parodžius danielių aptvaro tvoros pažeistų metalinių virbų nuotraukas, ji paaiškino, kad tai galėjo padaryti šuo arba žmogus.

Liudytojas A. L., veterinarijos gydytojas, parodė, kad, iškviestas į (duomenys neskelbtini), aptvare matė sudraskytus danielius, keliems leisgyviams atliko eutanaziją. Aptvare matė lakstančius šunis. Vienas šuo buvo šviesiai rudos spalvos, jis buvo pasislėpęs šakų krūvoje. Vieną šunų nufotografavo. Liudytojas nurodė, kad adm. nusižengimo bylos 102 lape esančias šuns nuotraukas darė jis. Liudytojas parodė, kad spalvotoje nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) USB atmintinėje (adm. nusiž. bylos 114 l. nespalvota nuotrauka) esantis šuo, pažymėtas Nr. 1, panašus į įvykio vietoje matytą šunį. Aptvare šunis matė apie 5 metrų atstumu. Matė iš pjovimo žymių, kad tai padarė ne maži, o didesni šunys. Šunų snukiai nebuvo ir negalėjo būti kruvini, nes jie daug neėdė, danieliai buvo nesudraskyti, tik nužudyti. Visi šunys turi įgimtą žudymo instinktą, kaip vilkai. Įsijungus žudymo mechanizmui, šuo nebegali sustoti. Danielių žudymo metodas buvo toks pat, kaip vilkų. Sulaukėję šunys pirmiausia griebia už gerklės ir nosies, jei yra kitas šuo – griebia už užpakalio ir guldo. Vieno danieliaus užpakalis buvo praėstas. Danielių aptvare buvo pilna šunų pėdų, matėsi išdraskytos tvoros. Vilkų pėdsakų aptvare nebuvo. Moka gerai atskirti vilko ir šuns pėdsakus. Pagal šunų pėdsakus atsekė, kur jie įlipo ir išlindo iš aptvaro. Danieliai, gyvenantys aptvaruose, neįpratę bėgioti ir gintis, vejami šunų, jie priduso. Negyvų danielių pilvai išsipučia per 2-3 dienas.

Vyko ieškoti šunų į aplinkines sodybas, vienoje jų pamatė rudą šunį, matytą aptvare.

Pareiškėjo šunys buvo ne koviniai, bet jie gyveno palaidi, todėl pripratę gyventi laisvai. Mano, kad šunys buvo kurį laiką nemaitinti ir išbėgo ieškoti maisto. Šunys nežudo savo malonumui. Karpiškas šuns sąkandis gali turėti įtakos šuns gebėjimui žudyti. Šuo karpišku sąkandžiu gali ėsti. Šuo karpišku sąkandžiu laisvėje galbūt negalėtų pagauti gyvūno, bet nelaisvėje laikomą nesipriešinantį – galėjo.

Liudytoja A. L., apklaustas po įvykio, t. y. 2022-01-26, apie aptvare danielių lakstantį šunį nurodė analogiškas aplinkybes: šuo buvo rudos spalvos, mišrūnas, o po poros dienų vienoje sodybų pamatė tą patį šunį (adm. nusižengimo bylos 48-49 l.).

Skundas atmestinas.

Įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) danielių aptvaruose - 2021-01-15 rytą darbuotojai, vėliau atvykę policijos pareigūnai, radę aptvaruose negyvus danielius ir pamatę lakstančius šunis, jų nesugavo ir šunys iš aptvaro pabėgo. Pareiškėjas proceso metu ginčijo dvi pagrindines aplinkybes: tai, kad aptvare lakstę šunys yra ne jo ir tai, kad danielius nužudė ne šunys, o kiti gyvūnai. Esant tokiai įvykio situacijai, teisminio nagrinėjimo metu remiantis tiek įvykio tyrimo metu policijos pareigūnų surinktais, tiek papildomai teismo posėdžiuose pateiktais įrodymais aiškintiesi šie du klausimai.

2022-01-15, 13.30-14.25 val. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvūnų aptvare, rastos 22 danielių gaišenos, 3 gyvi lakstantys danieliai ir lakstantis rudos spalvos mišrūnas šuo. Liudytojai K. K., E. I., A. L., buvę įvykio vietoje, nurodė matę danielių aptvare prie negyvų danielių lakstančius šunis. Liudytojas A. L. nurodė vieną šunį nufotografavęs (adm. nusižengimo bylos 102 l.). Teismui nekyla abejonių liudytojų ir policijos pareigūno, surašiusio įvykio vietos apžiūros protokolą, gebėjimu atpažinti aptvare laksčiusių gyvūnų rūšį. Tokių įrodymų pakanka pripažinti, kad danielių aptvare lakstė šunys. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašų dalis ir danielių aptvaro, darytas 2022-01-15 (45 b. l.), pareiškėjui kilo klausimas, kokie gyvūnai laksto aptvare, ir jis prašė skirti vaizdo įrašų ekspertizę. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus liudytojų parodymus, A. L. pateiktą gyvūno nuotrauką, 2023-01-26 teismo posėdyje peržiūrėjus USB atmintinėje, vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 12.59.02-12.59.30 val. esantį vaizdą, paties pareiškėjo išdėstytą poziciją, kad danielių aptvare laksto šuo, reikalavimo dėl ekspertizės netenkino. Teismas pripažįsta įrodyta, kad 2022-01-15 rytą danielių aptvaruose lakstė šunys.

Kitas byloje kilęs klausimas – kieno šunys buvo aptvaruose. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai po įvykio šunų ir jų šeimininko nustatymu praktiškai neužsiėmė, todėl tai teko daryti patiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir jų kviestiems asmenims. Suprantama, kad šie žmonės neturėjo galimybių veikti pareiškėjo skunde nurodytu būdu – surengti oficialų gyvūnų atpažinimą, užpildyti šio procesinio veiksmo protokolą. Policijai nekontroliavus šios tyrimo dalies, (duomenys neskelbtini) darbuotojai neturėjo galimybės pasitelkti paieškai kitų asmenų, nesusijusių su šiuo (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad liudytojų darbo rezultatai neturi būti vertinamas procese. Taigi, liudytojai parodė po įvykio važinėję po aplinkines sodybas ir ieškoję danielių aptvare matytų šunų. Liudytoja K. K. parodė kad 2022-01-17 vietos ūkininkas pranešė, jog R. K. sodyboje gali būti aptvare matytas šuo. Šioje sodyboje, apie 2 km nuo (duomenys neskelbtini), kieme rado 6-7 šunis, vienas jų buvo pririštas, kiti laisvi. Ji atpažino aptvare matytą šunį mišrūną pagal rudą, margą kailį, stačias ausis, pūstą uodegą, apie 40 cm ūgį. Ji matė danielių aptvaro vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti 3 šunys. R. K. sodyboje atpažino dar 2 vaizdo įrašuose matytus šunis, kurių tiesiogiai nematė. Vienas šuo buvo baltas su dėme, ilgesnio plauko, kitas pilkšvai juodas. E. I. parodė, kad iš 3 danielių aptvare laksčiusių šunų vienas, pats agresyviausias, šuo buvo šviesiai rudo kailio su tamsiais plaukais Tą šunį rado palaidą sausio 17 d. E. K. sodyboje. Šunį atpažino iš 40-50 cm ūgio, kailio spalvos, pūstos uodegos, juodos keteros, ausų formos. Liudytoja šį šunį atpažino jai parodytoje nuotraukoje. Liudytoja nurodė E. K. kieme iš kailio spalvos atpažinusi ir kitus 2 šunis, kuriuos matė vaizdo įrašuose. Liudytojas A. L. nurodė matęs danielių aptvare kelis šunis, vieną nufotografavęs, o po kelių dienų vienoje sodybų pamatęs rudą šunį, matytą aptvare.

USB laikmenoje, įraše Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 09.09.46 - 09.09.57 val. matyti, kaip 3 šunys danielių aptvare veja didesnį gyvūną, panašų į danielių, įraše Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 09.38.47 val. matomi 3 lakstantys šunys, įraše Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 12.59.02 - 12.59.30 val. matomas 1 šuo, įraše Nr. (duomenys neskelbtini), laikas 11.25.51 val., 11.41.35 val. matomi 2 šunys. 1 diske esančiame vaizdo įraše užfiksuotas tupintis juodas šuo, negyvi ir likę gyvi lakstantys danieliai.

Pareiškėjas proceso metu teigė, kad jo laikomi šunys maži, ramūs, ne koviniai, neagresyvūs, nemokantys ir dėl mažo ūgio, svorio nepajėgūs papjauti 22 danielių. Pareiškėjas šiuos teiginius grindė kinologės R. L. pateiktais šunų apžiūros aktais ir veterinarijos gydytojos G. N. pateiktomis pažymomis (19-21, 64-66 b. l.). Pareiškėjas paaiškino, kad jo šuo, kurį liudytojai nurodė kaip pagrindinį, laksčiusį aptvare, vardu B.. Kinologės pateiktame šunų apžiūros akte nurodyta, kad šuns B. sutrumpėjęs apatinis žandikaulis - ,,karpiškas sąkandis. Kinologė, apžiūrėjusi 6 pareiškėjo šunis, padarė išvadą, kad visi šunys, kiemsargiai mišrūnai, ramūs, geros psichikos, neturintys agresijos ne gyvūnams, nei žmonėms, nepriskiriami kovinių ar jų mišrūnų grupei, dėl mažo ūgio ir ganėtinai mažo svorio negalintys padaryti didelės žalos kanopiniams gyvūnams. Veterinarijos gydytojos pažymoje nurodyta, kad šuns B. sutrumpėjęs apatinis žandikaulis - ,,karpiškas“ sąkandis.

Kinologės pateiktiems paaiškinimams apie taikų pareiškėjo šunų elgesį prieštarauja liudytojos E. I. parodymai, kad danielių aptvare lakstęs rudakailis šuo buvo agresyvus, liudytojų K. K., D. K. parodymai, kad pareiškėjo sodyboje lakstę palaidi šunys buvo agresyvūs ir puolė atvykusius žmones. Taigi, bent viena liudytoja danielių aptvare laksčiusio šuns elgesį įvardijo kaip agresyvų, tuo tarpu kinologė aptvare laksčiusių šunų nematė, todėl jų elgesio nagrinėjamame įvykyje apibūdinti negali. Nepaisant to, kad kinologė pareiškėjo šunis įvardijo kaip ramius, ji paaiškino, kad visi šunys, nepaisant jų būdo, turi medžioklės instinktą. Šie paaiškinimai sutampa veterinarijos gydytojo A. L. paaiškinimus, kad visi šunys turi įgimtą žudymo instinktą, kaip ir vilkai, ir jei įsijungia žudymo mechanizmas, šuo nebegali sustoti. Tokie paaiškinimai rodo, kad tam tikrose situacijose šunys gali elgtis kaip plėšrūs gyvūnai.

Kinologė darė prilaidą, kad danielius galėjo išpjauti ne pareiškėjo šunys, o į aptvarą patekęs kovinis šuo. Kita vertus, ji aiškino, kad kovinis šuo pirmiausia būtų išpjovęs kitus šunis, kaip konkurentus, ir tik paskui – danielius. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje jokių išpjautų šunų danielių aptvare nebuvo, o tai paneigia teiginius apie kovinio šuns dalyvavimą danielių išpjovime.

Kinologės ir veterinarijos gydytojo pateiktos išvados dėl konkretaus nagrinėjamo įvykio aplinkybių yra skirtingos. Abu liudytojai yra geri šunų elgesio žinovai. Teismas, vertindamas jų parodymų patikimumą, atsižvelgia į tai, kad R. L. pareiškėjo šunis vertino ramioje aplinkoje, jų šeimininko – pareiškėjo akivaizdoje, tuo tarpu A. L. šunis matė įvykio vietoje – danielių aptvare, matė papjautus danielius, todėl, teismo vertinimu, dėl šių priežasčių galėjo tiesiogiai įvertinti įvykio situaciją ir duoti patikimus, paremtus ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir tiesioginiu stebėjimu, paaiškinimus apie danielių sudraskymo aplinkybes. Teismas dėl šių priežasčių remiasi A. L. parodymais apie danielių nužudymo mechanizmą: danieliai, užvaikyti šunų, priduso, tada vienas šuo griebė gyvūną už gerklės ar nosies, kitas – iš užpakalio ir taip gyvūną paguldė.

Pareiškėjas, remdamasis veterinarijos gydytojos G. N. pažyma, kad rudakailio šuns B. sąkandis ,,karpiškas“, kinologės paaiškinimu, kad tokio sąkandžio šuo negali atplėšti gyvūno mėsos gabalo, teigė, kad toks šuo negali nužudyti ir sudraskyti danieliaus. Tačiau teismo posėdyje pats pareiškėjas, R. L., A. L. nurodė, kad toks šuo gali ėsti. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojai danielių aptvare matė ne vieną, o kelis šunis, remiantis A. L. paaiškinimu, gyvūno papjovime dalyvaudavo 2 šunys, todėl suprantama, kad gyvūno mirtį lėmė kelių šunų skirtingu sąkandžiu veiksmai. Be to, iš nužudytų danielių nuotraukų (1 diskas) matyti, kad danieliai nesudraskyti į gabalus, todėl, teismo vertinimu, toks nužudymo būdas iš esmės nesusijęs su pareiškėjo pabrėžiamu vieno šuns negebėjimu draskyti mėsos.

Iš USB atmintinėje esančių nuotraukų, liudytojų parodymų matyti, kad šunys į danielių aptvarą pateko per skylę tvoroje. Teismo posėdyje dalyvavęs ir dalį įvykio aplinkybių tyręs pareigūnas R. B. 2022-04-27 tarnybiniame pranešime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino išmatavęs vieno šuns (nuotraukoje Nr. 1, 114 adm. nusižengimo bylos 114 l.), krūtinės apimtį, kuri buvo apie 70 cm, skylės aukštį ir plotį – 19×25 cm (t. y. skersmuo yra apie 31,4 cm). Taigi, šuns kūno skersmuo apytiksliai 22 cm (70 cm/π yra apie 22,3 cm), o toks šuo gali pralįsti pro 31,4 cm skersmens skylę.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jo šunys nedalyvavo danielių žudyme, pateikė kitų, jo teigimu, toje pačioje apylinkėje gyvenančių į jo šunis panašių šunų nuotraukas, vaizdo įrašus. Nekyla abejonių, kad kaimiškoje vietovėje pareiškėjas nėra vienintelis, laikantis šunis, tačiau šio proceso metu buvo aiškinamasi ne visų, o danielių aptvare matytų šunų, priklausomybė. Liudytojai šiame procese nurodė, kokiais gyvūnų požymiais remdamiesi sprendė, kad danielių aptvare ir pareiškėjo sodyboje matyti šunys yra tie patys.

Pareiškėjas teigė, kad jo šunys negalėjo nubėgti atstumo nuo jo namų iki (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo sveiki šunys laikomi nepririšti neaptvertoje teritorijoje, sprendžia, kad šunys lengvai galėjo nubėgti apie 2 km atstumą nuo jų laikymo vietos iki (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad 2022-01-15, nuo 00 val. iki 10 val. (duomenys neskelbtini) 22 danielius jų aptvare išpjovė pareiškėjo 3 šunys.

Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis nepagrįstai nubaustas už šunų laikymą nepririštais, nes tokio reikalavimo nenumato nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nei Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių, patvirtintų 2013-07-3, II skyriaus 6.3 punktas. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos reikalauja gyvūnų laikytojo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietos taisyklių, patvirtintų 2013-07-3, II skyriaus 6.3 punkto nuostatos reikalauja gyvūnų laikytoją užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Taigi, nurodytos teisės normos gyvūno laikytoją įpareigoja gyvūną prižiūrėti taip, kad jis nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pareiškėjas, laikydamas savo šunis atviroje namų valdoje nepririštus, savo neveikimu sudarė sąlygas šunims nubėgti į (duomenys neskelbtini) danielių aptvarą ir papjauti 22 gyvūnus, dėl to VšĮ (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą, todėl pareiškėjo veika atitinka ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Pareiškėjui skirta nuobauda, lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, nesant pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į pasekmes – papjautų gyvūnų skaičių – individualizuota tinkamai, todėl nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo 2022-08-24 nutarimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė