- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-07
- Bylos Nr.
- eI3-205-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01825-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- S. E.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijai „B.“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. Š. ir V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui S. E., trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „B.“ dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą S. E. įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. liepos 7 d. apžiūros metu nustatė, kad S. E. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 m² plotą ir padarydamas žalą aplinkai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 dalies reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2021 m. liepos 7 d. apžiūros akte ir fotonuotraukose.
Nurodė, jog 2022 m. sausio 18 d. pareigūnai atliko apžiūrą ir nustatė, kad nustatyti pažeidimai yra išlikę ir nepašalinti. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akte Nr. TVR-17-3 ir fotonuotraukose.
Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui buvo nustatytas iki 2022 m. birželio 20 d.
Pažymėjo, jog pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 (toliau – ir Aprašas), 4.4¹ papunktį, pakrantės tvarkymo darbai – pakrantėje vykdomi darbai: paplūdimio įrengimas ar tvarkymas, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos; pakrantėje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas; pakrantės šlaito erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) prevencija ar šios erozijos padarinių šalinimas. Pagal Aprašo 24⁴ punktą, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovo vykdytais darbais buvo šalinami erozijos padariniai ar prevencinė erozijos priemonė, nėra.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-2688 S. E. pateikė aiškinamąją informaciją, kad, remiantis Aprašo 35 punktu ir Aprašo 1 priedo 3.1 papunkčiu, norint tvarkyti erozijos pažeistą pakrantę ir (arba) taikyti erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, būtina rengti vandens telkinio tvarkymo projektą ir gauti jam pritarimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Atsakovas 2022 m. birželio 30 d. pateikė Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai parengtą vandens telkinio tvarkymo projektą, tačiau duomenų apie projekto derinimą su Aplinkos apsaugos agentūra nėra.
Nurodė, jog Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, 2022 m. birželio 23 d. pakartotinai atlikę vietos apžiūrą, nustatė, kad atsakovas neįvykdė Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų iki 2022 m. birželio 20 d. Nustatytas aplinkybes užfiksavo 2022 m. birželio 23 d. apžiūros akte Nr. TVR-4356 ir fotonuotraukose.
Motyvuojamoji dalis
AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Prašo teismo prašymą patenkinti ir įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Pareiškėjas atsiliepime nurodė ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas 2017 m. sausio 20 d. įsigijo žemės sklypą, kurio dalis patenka į dirbtinio vandens telkinio (nepratenkantis karjeras) apsaugos juostą.
Nurodė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kurio nuostatos nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinkos. Vadovaujantis šio aprašo nuostatomis, į dirbtinius vandens telkinius draudžiama: išleisti nevalytas nuotekas; mažesniu kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystas organines trąšas (šis punktas netaikomas, jeigu dirbtiniam vandens telkiniui yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta – nagrinėjamu atveju nustatyta); atliekant dirbtinio vandens telkinio valymo darbus, iškastas dumblas ir pašalinti vandens augalai negali būti kaupiami arčiau kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir turi būti tvarkomi vadovaujantis biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo reikalavimais (šis punktas netaikomas, jeigu dirbtiniam vandens telkiniui yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta – nagrinėjamu atveju nustatyta).
Nurodė, jog atsakovas neatliko nė vieno veiksmo, kuris būtų draudžiamas minėto teisinio reglamentavimo.
Teigė, kad atsakovas su kitais sodininkų bendrijos narias sutvarkė apleistą pakrantę 2018 metais. Šiems darbams atlikti atsakovas buvo gavęs sodininkų bendrijos „B.“, kuri nuomoja žemę iš valstybės, pritarimą pakrantei sutvarkyti.
Nurodė, jog pareiškėjas reikalauja atsėti daugiametę žolę, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo sutvarkyto žemės sklypo dalies faktinė situacija iki atsakovas jį sutvarkė, nes iki 2018 m. toje vietoje buvo apleistas šabakštynas, nebuvo jokios daugiametės žolės.
Nurodė, jog atsakovas savo jėgomis ir lėšomis sukūrė gražią aplinką visuomenės rekreacijai ir sustabdė kranto erozijos plitimą, nes lietaus metu buvo ardomas ne tik krantas, bet ir atsakovo žemės sklypo pakraštys. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų draudžiami įstatymo, veikė turėdamas žemės sklypo nuomininkės sodininkų bendrijos „B.“ pritarimą ir šiuo metu yra nebaigtas projekto derinimo procedūros.
Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, neapgrįstas ir atsakovui visiškai nėra aišku, kaip jį įvykdyti, nes nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė jokios žalos aplinkai, atvirkščiai – apsaugojo vandens telkinio krantus nuo erozijos, todėl pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365 pagrįstumas ir teisėtumas.
Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. privalomuoju nurodymu Nr. (12.1)-PN-365 atsakovui buvo nurodyta iki 2022 m. birželio 20 d. valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito).
Bylos duomenys patvirtino, jog Departamento pareigūnai 2021 m. liepos 7 d. apžiūros metu nustatė, kad S. E. valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 m² plotą ir padarydamas žalą aplinkai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose.
Departamento pareigūnai, 2022 m. sausio 18 d. atlikę apžiūrą, nustatė, kad nustatyti pažeidimai yra išlikę ir nepašalinti. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akte Nr. TVR-17-3.
Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. gegužės 20 d. surašė atsakovui privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365 žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito).
Taigi, Privalomasis nurodymas Nr. (12.1)-PN-365 buvo priimtas 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akto Nr. TVR-17-3 pagrindu.
Departamento pareigūnai, 2022 m. birželio 23 d. pakartotinai atlikę vietos apžiūrą, nustatė ir tai užfiksavo 2022 m. birželio 23 d. apžiūros akte Nr. TVR-4356, kad atsakovas neįvykdė 2022 m. gegužės 20 d. privalomajame nurodyme Nr. (12.1)-PN-365 nustatytų reikalavimų iki 2022 m. birželio 20 d.
Pažymėtina, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas ir pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus ir pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas.
Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.
Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal AAVKĮ 26 straipsnio nuostatas, būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus įvykdymo terminui.
Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Departamento pareigūnai turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas.
AAVKĮ 19 straipsnyje apibrėžtas privalomojo nurodymo turinys. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos įpareigoja detalizuoti veiksmus, kuriuos turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas.
Nagrinėjamo ginčo atveju privalomajame nurodyme Nr. (12.1)-PN-365 buvo konkrečiai suformuluotas reikalavimas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Privalomajame nurodyme aiškiai ir išsamiai buvo apibrėžti veiksmai, kuriuos iki nustatyto termino privalėjo atlikti atsakovas. Taip pat Privalomajame nurodyme Nr. (12.1)-PN-365 nurodytos teisės normos ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jis buvo surašytas.
S. E. ir jo atstovo advokato argumentai, jog atsakovui nėra aišku, kaip įvykdyti Privalomajame nurodyme Nr. (12.1)-PN-365 nurodytus reikalavimus, nepagrįsti ir negali būti vertinami, kaip kliūtis įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Apžiūros aktuose nustatyti ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pakrantės apsaugos juostos reljefas ir žemės paviršius nėra natūralus, nes pakeistas pakrantės pertvarkymo darbais, kuriuos atliko atsakovas. Jis neneigė atlikęs pakrantės tvarkymo darbus. Kaip matyti iš fotolentelės ir 2021 m. liepos 7 d. Matavimo akto duomenų, pakrantės apsaugos juosta išklota rieduliais, įrengta tvorelė, pakrantė apsodinta dekoratyviniais augalais ir t. t. Tai reiškia, jog pakrantės apsaugos juostos natūralus reljefas ir žemės paviršius buvo pakeistas pakrantės pertvarkymo darbais, todėl turi būti atstatytas pakrantės apsaugos juostos natūralus reljefas ir žemės paviršius.
Atsakovo ir jo atstovo advokato nurodyta aplinkybė, jog krantas buvo pakenktas erozijos ir kėlė grėsmę žmonių saugumui, nepateisina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis draudžia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 24⁴ punktą, erozijos padarinių šalinimo, erozijos kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Minėto aprašo 35 punkte ir 1 priedo 3.1 papunktyje numatyta, jog, norint tvarkyti erozijos pažeistą pakrantę ir (arba) taikyti erozijos prevencijos ar jos šalinimo priemones, būtina rengti vandens telkinio tvarkymo projektą ir gauti pritarimą iš atsakingos institucijos.
Atsakovas pakrantės tvarkymo darbus atliko neturėdamas vandens telkinio tvarkymo projekto ir pritarimo iš atsakingos institucijos.
Taip pat nepagrįsti atsakovo ir jo atstovo argumentai, jog pakrantės tvarkymo darbai atlikti 2018 metais, kai valstybinės žemės teritorijai tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, nes minėta teritorija nebuvo pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Tačiau pažymėtina, jog 2023 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog žemės sklypui (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 5SK- 52-(14.5.110.) pagrindu įregistruotos ir nuo 2016 m. balandžio 6 d. taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos – „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos“. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog valstybinės žemės teritorijai tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. balandžio 6 d. buvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, kadangi minėta teritorija buvo pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta.
Departamento Kauno valdybos Raseinių inspekcijos 2022 m. birželio 23 d. apžiūros akto Nr. TVR-4356 duomenys patvirtina, kad atsakovas iki nustatyto termino – 2022 m. birželio 20 d. – neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-365 pakrantės apsaugos juostoje valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito).
Pastebėtina, jog atsakovas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu Nr. (12.1)-PN-365, turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Nagrinėjamo ginčo atveju Privalomasis nurodymas Nr. (12.1)-PN-365 yra teisėtas ir galiojantis, todėl sukelia pareiškėjui teisines pasekmes – pareigą jį vykdyti.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatuotina, jog atsakovas iki šiol gera valia nėra pašalinęs žemės sklype esančių atliekų, todėl nustatytas neabejotinas teisinis pagrindas, numatytas AAVKĮ 26 straipsnio normose, įpareigoti atsakovą teismo sprendimu įvykdyti Privalomajame nurodyme Nr. (12.1)-PN-365 nustatytus reikalavimus.
Teismo nuomone, vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas yra visiškai pakankamas įvykdyti įpareigojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepateisinamai ilgai nevykdo Privalomojo nurodymo Nr. (12.1)-PN-365, t. y. nuo 2022 m. birželio 22 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.
Įpareigoti atsakovą S. E. įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365 per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.