Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-433-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
1S-433-175/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Nuteistasis
A. V.
Bylos Nr. 1S-433-175/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-24 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2 d., 149 str. 2 d., 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 metams.

Bausmės pradžia – 2007-11-29, bausmės pabaiga­ – 2016-11-29.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-01-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 10 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-02-11 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde teigiama, kad teismas tinkamai nesprendė klausimo, ar nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo manymu, teismas, svarstydamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo svarstomas jau ne pirmą kartą, savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą pagrindė vien tuo, kad nuteistasis neturi darbo neatsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis įsidarbinti bandė, tačiau dėl darbo vietų trūkumo jam darbas nebuvo suteiktas. Teismas šiuo atveju visiškai ignoravo Komisijos nutarimą, kuris buvo priimtas visų Komisijos narių balsų dauguma. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pažymėdamas, kad nuteistasis vieną kartą baustas drausmine nuobauda, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuobauda jau seniai išnykusi ir neįvertino to, kad jis skatintas septynis kartus, yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, darbo neatsisako, dalyvauja visuomeninėje veikloje, mokosi, išėjęs į laisvę turėtų darbą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad teismas be jokio faktinio pagrindo atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, teismas nepagrįstai vertino padaryto nusikaltimo sunkumą, padarymo aplinkybes, kadangi tokio kriterijaus įstatymas nenumato.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad yra atlikęs didžiąją paskirtos bausmės dalį, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė, bausmės atlikimo metu mokėsi, dalyvavo visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius, stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, galės tinkamai integruotis į visuomenę. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, vadovavosi įstatymu nepagrįstais manymais, iš esmės atsižvelgė tik į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nuteistojo vertinimu, teisingumo principas buvo įgyvendintas nuosprendžiu skiriant griežtą bausmę, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas neturi dar kartą vertinti nusikaltimo sunkumo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kurių padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti A. V. lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. V. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.

Pažymima, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Pažymėtina, kad nuteistasis A. V. bausmę atlieka už kelių sunkių nusikaltimų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, padarymą, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, už nusikalstamas veikas A. V. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo cinišką požiūrį į visuotinai priimtas ir įstatymais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys yra vidutinė (43 balai), pakartotinio nusikalstamumo rizika išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės taip pat įvertinta kaip vidutinė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis ne tik ne vieną kartą skatintas, tačiau ir ne vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles (šešis kartus), kartą baustas itin griežta nuobauda (uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų). Nors paskirta nuobauda negalioja, paminėtos aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti, kaip nepriekaištingo.

Teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių neatsveria ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Tik tokiu atveju, kaip nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys