Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-29 · Administracinė byla Nr. I-4300-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
I-4300-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03288-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „Alika“
Atsakovas
Narkotikų
Administracinė byla Nr. I-4300-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 20; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Latauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alika“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Alika“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. ATK2-55/14 (toliau – ir Nutarimas).

Paaiškina, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimu pareiškėja yra nubausta už tai, kad pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, policijos pareigūnai rado 1 butelį falsifikuotos degtines. Pareiškėjai Nutarimu buvo paskirta 25 500 Lt bauda.

Mano, kad pareiškėjai negali būti taikomos ekonominio poveikio sankcijos, numatytos įstatyme, kadangi falsifikuotos degtinės gaminiais bare iš viso neprekiaujama, pareiškėjai minėtas butelis falsifikuotos degtinės nepriklauso, todėl ji nėra atsakinga už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Pareiškėjos nuomone, už šiuos pažeidimus atsako barmenė.

Teigia, kad atsakomybės perkėlimas pareiškėjai (juridiniam asmeniui) už fizinio asmens padarytus teisės pažeidimus prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, kurių turi laikytis visi subjektai vykdydami savo veiklą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką siekiant juridiniam asmeniui paskirti ekonominę sankciją už neveikimą turi būti laikomasi tokių pat principų, kaip ir baudžiamajame procese. Mano, kad šioje byloje keltina legislatyvinės omisijos problema, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama šio įstatymo 17 straipsnio taikymo praktika nenumato teisinio reguliavimo, priemonių, kurios turėtų būti laikytinos pakankamomis, siekiant užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai nepažeidinėtų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimų. Tokia padėtis sudaro prielaidas taikyti juridiniam asmeniui ekonomines sankcijas neatsižvelgiant į kaltę.

Atsiliepimas

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p., 17 str. 2 d. 6 p. draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti ir laikyti falsifikuotus alkoholio produktus. Pažeidus šį draudimą, kėsinamasi į vartotojų interesus, kadangi vartotojas, pirkdamas prekę, tikisi gauti tokios rūšies bei kokybės prekę, už kurią sumokėjo. Falsifikuotų prekių realizavimas ir laikymas taip pat pažeidžia teisėto alkoholinių gėrimų gamintojo interesus, nes vartotojas, įsigyjantis ar vartojantis falsifikuotą prekę, pažymėtą konkrečios įmonės prekės ženklu, gali nusivilti tokios įmonės gaminama produkcija, todėl teisėtam alkoholinių gėrimų gamintojui gali būti padaroma materialinių nuostolių. Be to, disponuojant nekokybiškomis falsifikuotomis prekėmis, grėsmė gali kilti žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Šio itin pavojingo pobūdžio pažeidimo objektas yra žmogaus sveikata ir net gyvybė, vartotojų interesai, teisėti alkoholinių gėrimų gamintojų interesai, valstybės finansinis ir ekonominis stabilumas ir kt. Pareiškėja yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys pareiškėjos darbuotojai veikia pareiškėjos vardu. Todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p., 2 d. 6 p. reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą.

Teigia, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą draudimą. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Pareiškėja yra licencijos turėtoja ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai laikytųsi atitinkamų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, jeigu ir būtų susiklosčiusi tokia situacija, kokią aprašo pareiškėja skunde, tai nepanaikintų pareiškėjos padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo sudėties. Bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su ūkio subjektu susijusius asmenis. Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir teigia, kad ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t.y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009).

Taip pat paaiškina, kad pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos už tai, kad nepakankamai kontroliuoja ir apmoko savo darbuotojus, jeigu jie pažeidžia taisykles, reglamentuojančias prekybą alkoholiniais gėrimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005 pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Juridinio asmens kaltė nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo darbuotojus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p., 2 d. 6 p. pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos atžvilgiu dėl tos pačios prekybos vietos - baro, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, yra priėmęs 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A85-1546/2014, kurioje buvo padarytas analogiškas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p., 2 d. 6 p. pažeidimas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta:

2014-04-10 apie 09.00 val., patikrinimo metu, dirbant barmenei Z. M., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai, pareiškėjai priklausančiame bare rado ir paėmė butelį su pažeistu sandarinimo žiedu, ant kurio etiketės kirilica užrašyta „Chliebnaja sleza čistaja vodka 40 %“, kuriame buvo alkoholio kvapą turintis skystis (b. l. 48). Butelis buvo paimtas ir aprašytas 2014-04-10 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 50). 2014-04-16 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. 50-5-ISI-395 nustatyta, kad 2014-04-10 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytame butelyje buvęs skystis nėra gamykliniu būdu pagaminta degtinė, atitinkanti butelio etiketėje nurodytos degtinės fizikinius - cheminius rodiklius, o yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 35,4 tūrio procentų, tūris 479 kubiniai centimetrai (b. l. 54). Barmenė 2014-04-10 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjai priklausančiose patalpose rastą butelį falsifikuotos degtinės buvo įsigijusi savo reikmėms. Dėl mažo uždarbio ji pardavinėjo kontrabandines cigaretes ir degtinę, tokiu būdu gaudama papildomas pajamas (b. l. 56). Barmenei 2014-04-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45AN-11085849-14 (b. l. 40). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato 2014-05-02 raštu Nr. 50-47-S-3525 Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas buvo informuotas, dėl ekonominės sankcijos taikymo pareiškėjai (b. l. 36). Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas 2014-05-08 pareiškėjai surašė protokolą Nr. ATK2-067 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 6 punkto pažeidimų (b. l. 34). 2014-05-22 atsakovas priėmė ginčijamą nutarimą Nr. ATK2-55/14, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 6 punkto pažeidimus skirta 25 500 Lt bauda (b. l 64-68).

Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. ATK2-55/14 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įvertinęs byloje nustatytus faktus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, o ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėja gali būti atsakinga už jos darbuotojos veiksmus pareiškėjai priklausančiose patalpose darbo metu disponuojant falsifikuotas alkoholiniais gėrimais.

Teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos atžvilgiu yra priėmęs 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A85-1546/2014, kurioje buvo padarytas analogiškas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p., 2 d. 6 p. Pažeidimas. Kaip iš šioje byloje, pareiškėja toje byloje teigė, kad draudžiamą veiką padarė pareiškėjos darbuotoja, todėl už šią veiką pareiškėja negali būti baudžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (bylai aktuali 2013 m. gegužės 5 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama falsifikuotus alkoholio produktus, o 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama falsifikuotus alkoholio produktus.

Kiek tai susiję su ūkio subjekto atsakomybe už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, privalo imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą ( 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010). Be to, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Šiuo aspektu Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies 6 punkto nuostatose yra įtvirtintas aiškus draudimas, tuo tarpu vien tai, kad įstatyme aiškiai nėra nurodyta, kokių konkrečiai priemonių turi imtis ūkio subjektas, savaime neleidžia teigti esant legislatyvinę omisiją ir įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes priimti sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė