Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.,130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.,130 str. 1 d., už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 26 d. 12.33 val., Rietavo sav., kelio Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai 12,15 km vairavo J. M. priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai nepranešė. Įvykio metu apgadintas automobilis. Pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų (pareigūno A. P. 2016-01-21 tarnybinio pranešimo turinio) matyti, kad R. C. vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarnybiniame pranešime jos padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. Ši aplinkybė yra reikšminga teisiniam veikos kvalifikavimui, nes neblaivaus asmens padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, kvalifikuojamas pagal ATPK 127 str. 3 d., tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole R. C. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., o bylos medžiagoje nepateikta įrodymų apie R. C. nustatytą girtumo laipsnį, t. y., kad ji teisės pažeidimo padarymo metu būtų vairavusi automobilį, būdama neblaivi, ar jos neblaivumas būtų viršijęs leistiną normą, protokolo administraciniame kaltinime jai nenurodytas kvalifikuojantis požymis – vairavimas neblaiviai (girtai) arba apsvaigusiai nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Įvertinus aptartas nuostatas bei tai, kad atsakomybė už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai: 1) asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 str. 1 d. arba 2 d., bei 2) eismo įvykį padaro būdamas neblaivus, būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų turtui, faktą (nutartis administracinėje byloje N63-2016/2010). Taigi atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 3 d. nekyla, kai eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo yra jo teisėtas valdytojas.

R. C. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog įvykio metu R. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į pakelės medį, įvykio metu apgadintas vairuotas automobilis, priklausantis J. M.. Pareigūno A. P. 2016-01-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota apie R. C. pagrobtą iš namo kiemo stovėjusį J. M. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. 270, R. C. 2015-12-28 pareikštą pranešimą apie įtarimą dėl šio automobilio vagystės, nukentėjusiajam J. M. padarytą 350 Eur turtinę žalą. Tačiau byloje nesurinkta ir nepateikta įrodymų apie šio turto sugadinimą, žalą, nėra jokių duomenų, kad būtų nustatyta, jog R. C. naudojosi pagrobtu automobiliu, vairavo jį kelio Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai 12,15 km, neturėdama teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į medį, taip apgadindama neteisėtai valdomą automobilį ir iš eismo vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Byloje nepateikta automobilio savininko J. M. paaiškinimo, kokiu pagrindu R. C. vairavo jo automobilį VW Golf, valst. Nr. 270, t. y., ar teisėtai, ar savavališkai (vagystė), taip pat nepaimtas administracinius pažeidimus padariusios R. C. pasiaiškinimas dėl eismo įvykio.

Įstatymas numato, kad nukentėjusieji, kuriems administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir pan. (ATPK 272 str.). Administracinio pažeidimo tyrimo metu nukentėję asmenys, siekiant išsiaiškinti padarytos žalos dydį, nebuvo apklausti. ATPK 37 str. numato įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, tačiau teismas negali to daryti, jei nėra nustatytas žalos dydis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančios KET numato su eismo įvykiu susijęs eismo dalyviui pareigą nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 222 p.).

Nenustačius, kad buvo sugadinta ar apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė (arba nors apgadinta transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo yra jo teisėtas valdytojas) ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, pareiga apie įvykį pranešti policijai neatsiranda.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – jo pažeidimai yra esminiai, trukdantys iš esmės nagrinėti bylą, tuo pačiu neužtikrina ATPK 272 str. numatytų patraukto atsakomybėn asmens teisių, neleidžia nustatyti kaltinimų turinio ir apimties, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nesant teismo nurodytų duomenų visumos, byla gražintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, papildomiems įrodymams surinkti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai R. C. iškeltą administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, papildomiems įrodymams surinkti.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 (septynias) dienas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.