Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-23/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
1S-23/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
L. A.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-23/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. A. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 29 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo gynėjos skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent, 2010 m. balandžio 14 d., apie 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,844 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje yra 44,669 g (44,7%) narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 29 d., apie 11 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), perdavė M. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 99,620 g šviesiai rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 39,305 g (39,5%) narkotinės medžiagos – heroino, po ko M. B. (duomenys neskelbtini), apie 16 val. 04 min., perdavė L. A. už ankščiau nurodytą narkotinę medžiagą 1900 Lt.

Dėl šių veiksmų L. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka L. A. buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog L. A. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, šiuo atveju, nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, leidžia manyti, kad L. A., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus. Suimtajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis visuomenei, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei, tad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones ir, siekiant užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

Šalies argumentai

Skunde kaltinamojo L. A. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Visų pirma, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad L. A. suėmime yra jau ilgą laiką, jokių įrodymų, patvirtinančių L. A. kaltę, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta.

Gynėjos nuomone, visi įrodymai, esantys byloje: apžiūros protokolai, liudytojų apklausų protokolai, tarnybiniai pranešimai, kiti byloje užfiksuoti duomenys L. A. kaltės neįrodo, o tik pagrindžia jo nekaltumą.

Gynėja teigia, kad teismas nepagrįstai pratęsė L. A. kardomosios priemonės suėmimo terminą, kadangi neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko savo draugę, žada su ją įregistruoti santuoką, artimai bendrauja su savo tėvais, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Šiuo metu L. A. motina yra sunkios sveikatos būklės, todėl jo buvimas namuose yra būtinas.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės neįsigilino į bylos medžiagą. Gynėja mano, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Pasak gynėjos, teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas bei asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes kitiems įtariamiesiems šioje byloje, įtariamiems analogiškų veikų padarymu, yra skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo L. A. gynėjos skundą atmesti, o kaltinamojo gynėja – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. A. gynėjos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi pagrįstai kaltinamajam L. A. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę suėmimą, BPK 119 straipsnio bei 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Kardomosiomis priemonėmis yra siekiama garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir tokiu būdu nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme bei nuosprendžio įvykdymui. Šios priemonės taip pat yra taikomos siekiant atimti įtariamajam galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui ir bylos nagrinėjimui.

Suimtajam inkriminuotos nusikalstamos veikos priskyrimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, leidžia manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ir daryti naujus nusikaltimus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti kaltinimai L. A., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Kaltinamojo socialiniai ryšiai, ketinimai sukurti šeimą, motinos ir draugės sveikatos būklė turi reikšmės skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą.

Tačiau šios aplinkybės, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą.

Kaltinamasis praeityje teistas. Nors jo teistumai išnykę, tačiau ši L. A. asmenybę apibūdinanti aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad neužtenka konstatuoti vien to, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės L. A., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamajam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Asmenų lygybės prieš įstatymą principas nėra pažeistas. Visi keturi asmenys: R. A. V., A. Ž., L. A. bei M. B. yra kaltinami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia gynėjos dėmesį į tai, kad šiame proceso etape įrodymai nevertinami. Tai atliks pirmosios instancijos teismas. Tačiau duomenų (liudytojo V. G. apklausos protokolas t. 3 b.l. 45,46; liudytojo O. J. apklausos protokolas t.3 b.l. 50,51), kurie leidžia manyti, kad L. A. padarė jam inkriminuojamą veiką byloje pakanka.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte esantį pagrindą, bet ir atsižvelgiama į BPK 127 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad suėmimas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam asmeniui ilgiau kaip šešis mėnesius gali būti taikomas tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės bylos apimties.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas; BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK bei nenukrypstant nuo susiformuojamos teisminės praktikos. Konstatuotina, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo L. A. gynėjos Aušros Ručienės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas