Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus A. D. pareiškimą skolininkui A. Š. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai pareiškėjas (kreditorius) fizinis asmuo nenurodė savo atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir banko rekvizitų.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, negalėjimo būti apeliacijos objektu

8. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama.

9. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimo be kita ko pareiškime dėl įsakymo išdavimo nurodyti kreditoriaus atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus aiškinimo

11. Nors šios bylos baigčiai neturės įtakos CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kurį turi atitikti teismui paduodamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimas, vis dėlto tam, kad ši civilinio proceso teisės norma ateityje būtų vienodai suprantama, aiškinama ir taikoma, teismas pasisako, kaip aptariamą įstatymo nuostatą reikėtų aiškinti.

12. CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę.

13. Dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti įstatyme nustatytiems jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Bendrieji dokumentų formos ir turinio reikalavimai įtvirtinti CPK 111 straipsnyje, specialieji pareiškimo išduoti teismo įsakymą turinio reikalavimai – CPK 433 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, taip pat turi būti nurodyta tokia informacija: kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas.

14. CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškintinas, taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą, t. y. įvertinant sakinio konstrukciją ir jo skyrybą. Taigi, jeigu kreditorius yra fizinis asmuo, pareiškime išduoti teismo įsakymą turi būti nurodyta: kreditoriaus, vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas. Jeigu kreditorius yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias CPK normas, kuriose įtvirtintas atstovavimo civiliniame procese institutas, savo atstovą gali turėti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (CPK 51–59 straipsniai). Dėl to, jeigu pareiškimą teismui paduoda kreditoriaus (tiek fizinio, tiek juridinio asmens) atstovas, turi būti nurodyti ne tik kreditoriaus duomenys, bet taip pat ir kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas. Taigi paskutinioji CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkto dalis „taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas“ taikytina kreditoriui – tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.

15. Svarbu pabrėžti, kad įstatymuose nenustatyta reikalavimo fiziniam asmeniui privalomai turėti atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje. Nurodytas reikalavimas nustatytais taip pat ir ne visų teisinių formų juridiniams asmenims. Pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme, nustatyta, kad, steigiant akcines ir uždarąsias akcines bendroves, į bendrovės kaupiamąją sąskaitą turi būti sumokėti pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas (ABĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, Mažųjų bendrijų įstatyme nenustatyta tokių reikalavimų steigiant mažąsias bendrijas.

16. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad kreditorius – fizinis asmuo – neprivalo nurodyti savo atsiskaitomosios sąskaitos ir kredito įstaigos rekvizitų. Be to, kreditoriaus atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skolininkas negalės įvykdyti teismo įsakymo iki jo įsiteisėjimo, kad išvengtų priverstinio vykdymo (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Žinoma, jeigu kreditorius nurodys savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tai skolininkui bus lengviau ir paprasčiau sumokėti neginčijamą skolą. Vis dėlto, nesant nurodytos kreditoriaus atsiskaitomosios sąskaitos, skolininkas gali sumokėti skolą taip pat ir grynaisiais pinigais juos sumokėdamas (perduodamas) tiesiogiai kreditoriui arba į teismo, notaro, advokato depozitinę sąskaitą. Taigi kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi teisę nurodyti savo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, bet neprivalo to daryti, ir tai nelaikytina pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumu CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal kreditoriaus A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.