Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-06-07Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-12-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-41-606/2013Nutartis · 2013-03-05Klaipėdos apylinkės teismas
  4. T-89-795/2013Nutartis · 2013-04-12Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-07
Bylos Nr.
1A-269-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-32-1-00429-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Danguolė Žilinskienė, Evaldas Jonas Šorius
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-113/2012

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-32-1-00429-2008-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.; 2.1.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei,nuteistajam V. K.,jo gynėjui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant V. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 8 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skiriant ne mažiau kaip po 500,00 Lt turtinės žalos atlyginimui. Iš V. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1795,36 Lt turtinės žalos atlyginimo, V. Lu. priteista 2140,33 Lt turtinės žalos ir 2700,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000,00 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-29, apie 18 val., būdamas stovyklavietėje „Pasaka“, Kukuliškių kaime, Klaipėdos rajone, sugriebęs rankomis už mažamečio E. L., gim. 1997 m., kaklo, nusitempė jį už savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ranka sudavė E. L. ne mažiau kaip 2 smūgius į galvos sritį, dėl to nukrito ant žemės ir įskilo jo akiniai, po to, sugriebdamas už E. L. palaidinės gobtuvo ir tempdamas, sužalojo jam kaklą. Taip V. K. mažamečiui E. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su galvos smegenų sukrėtimu, linijinį odos nubrozdinimą kaklo priekiniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvada, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta, prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti liudytojų, buvusių 2008-05-29 stovyklavietėje „Pasaka“, parodymai. Liudytojas G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad stovyklavietėje E. L. elgėsi netinkamai, įmetė jo, V. K., sūnaus Lino kamuolį į šiukšlių dėžę, akmenimis mėtė į automobilius. G. P. matė, kaip jis kalbėjosi su E. L., tačiau nematė, kad jis būtų pavartojęs smurtą prieš E. L.. G. P. net nurodė, kad buvo netoli tos vietos, kur jis kalbėjosi su E. L., kad iš dalies girdėjo jų pokalbį. Visa tai prieštarauja teismo teiginiui, kad liudytojai nematė, koks buvo ir kaip vyko jo, V. K., pokalbis su E. L.. Liudytojas Ž. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, kad matė, kaip jis kalbėjosi su E. L., jis kalbėjosi ramiai, E. L. nepurtė, po to visi vaikai toliau žaidė. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šio liudytojo nuosekliais, išsamiais parodymais. Liudytojas B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus parodymus, jais netikėti nebuvo jokio pagrindo. Jis nurodė matęs, kaip jis, V. K., kalbėjosi su E. L., net girdėjęs jų pokalbį, tačiau nematęs, kad jis būtų vartojęs smurtą prieš E. L.. Jis gana išsamiai apibūdino netinkamą E. L. elgesį stovyklavietėje ir mokykloje. Nepaisant to, teismas kažkodėl padarė išvadą, kad jis nieko nematė ir negirdėjo pokalbio. Analogiškus parodymus byloje davė ir kiti liudytojai, buvę 2008-05-29 stovyklavietėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai davė parodymus praėjus daugiau nei 3 metams nuo įvykio. Todėl visiškai suprantama, kad jie visų įvykio aplinkybių detaliai nurodyti nebegali. Tačiau visi apklausti liudytojai vieningai ir kategoriškai nurodė, kad jis E. L. nepurtė, nesudavė jam smūgių, nenumetė jo akinių. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojų V. L., E. Ž. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie liudytojai nieko konkretaus nematė, jie nematė jo pokalbio su E. L., nematė jo nedrausmingo elgesio stovyklavietėje, tačiau teismas jų parodymais grindė nuosprendį. Teismas neįvertino prieštaringų E. Ž. parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje E. Ž. teigė, kad Ž. P. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes šis liudytojas jai yra sakęs, jog matė, kaip jis, V. K., vartojo smurtą prieš E. L.. Tokie jos parodymai yra akivaizdžiai melagingi, nes jų nepatvirtino Ž. P.. Melagingas jos aiškinimas, kad jis su Ž. P. turėjo bendrų interesų. Iki tos dienos Ž. P. jis net nepažinojo, tą patvirtino ir Ž. P.. Liudytoja E. Ž. akivaizdžiai klaidino teismą, teigdama, kad liudytojas B. P. matė, kaip jis prieš E. L. vartojo smurtą. Tokie teiginiai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo B. P. parodymams, duotiems tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Liudytoja E. Ž. klasės susirinkime prieš vykstant į stovyklavietę pareiškė, kad ji stovyklavietėje globos E. L., tą patvirtina ir liudytojas V. L., klasės auklėtoja V. Kv., tačiau ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu ji šią aplinkybę neigė. Ji net negalėjo nurodyti, ar E. L. stovyklavietėje buvo su akiniais, kaip jis buvo apsirengęs. Jos nurodyti rūbai, kuriais, jos nuomone, buvo apsirengęs E. L., neatitinka daiktinių įrodymų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų. Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nuvedė E. L. pas V. L. ir parodė jam kraujosruvas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas liudytojas V. L. teigė priešingai, kad E. L. atėjo pats ir nurodytų aplinkybių netvirtina. E. Ž. teisme parodė, kad stovyklavietėje visi tėvai buvo išsigandę dėl jo elgesio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai tų aplinkybių netvirtino. Teisme apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad po kelių dienų nuo minimo įvykio ji bendravo su E. Ž., ši pareiškė, kad nieko nebuvo, įvyko nesusipratimas ir jie susitaikė. E. Ž. po tariamo sužalojimo nevežė E. L. į ligoninę, o laukė jo dėdės V. L. 2–3 val., nors jos pačios žodžiais tariant, buvo įsipareigojusi E. L. parvežti namo. E. L. dėdė V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pats nieko nematė. Jis rėmėsi tik E. L. ir E. Ž. žodžiais, o jie nesutampa su kita bylos medžiaga. Jo parodymai nesutampa su V. Lu. parodymais. Vadovaujantis tokio liudytojo, kuris nieko nematė, parodymais, jis, V. K., yra nuteistas. V. Lu. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Ž. jai sakiusi, kad E. L. jai paaiškino, jog įvyko nesusipratimas, jie susitaikė, kad jos sūnus, nukreiptas gydytojo, lankėsi pas psichiatrą-psichologą. Tačiau ekspertizės akte nurodoma, jog objektyvių duomenų, kad E. L. tuo metu būtų lankęsis pas psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą, negauta. Tai reiškia, kad V. Lu. parodymai klaidinantys.

Paties E. L. pasakojimai E. Ž. ir V. L., parodymai apie 2008-05-29 įvykį skiriasi iš esmės, nesutampa su kitais bylos duomenimis, yra melagingi, išgalvoti, E. L. mokykloje charakterizuojamas neigiamai, jo asmenybės apibūdinimas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai.

Daiktinis įrodymas – akiniai – nufotografuoti ir apžiūrai pateikti tik 2008-08-20, teismui pateiktame kvite nurodyti visai kiti akiniai, specialistų teigimu, akinių įskilimai atsirado ne nuo numetimo ant žemės, o nuo ilgo nešiojimo. Megztukas buvo pateiktas dar vėliau – 2008-08-28. E. L., jo motinos ir E. Ž. parodymuose jis apibūdinamas skirtingomis spalvomis ir pavadinimais. Matyti, kad kalbama ne apie tą patį rūbą. Minėti daiktiniai įrodymai pateikti tik po 3 mėnesių.

E. L. seniai nustatyti regos sutrikimai – toliaregystė, astigmatizmas, tuo sergant, nuteistojo teigimu, dažnai skauda galvą, atsiranda nervingumas, pykinimas. Apelianto nuomone, yra bandoma pasinaudoti vaiko akių liga. E. L. konstatuotas sutrikimas remiantis jo nusiskundimais, subjektyvia ir objektyvia anamneze, klinikinės psichikos būsenos ypatumais. 2008-09-18 specialisto išvadoje teigiama, jog E. L. 2008-05-30 naktį du kartus vėmė, buvo paguldytas sekimui, 2008-05-30 naktį vieną kartą vėmė. Lieka neaišku, jis vieną, ar du kartus vėmė, medicininiuose dokumentuose yra aiškiai parašyta, kad viso stebėjimo metu nuo 2008-05-29 iki 06-02 jis nei karto nevėmė ir jo nepykino. Kuo vadovavosi ekspertas, teigdamas priešingai, neaišku. Iš visos bylos medžiagos taip ir liko neaišku, kur E. L. buvo išėjęs po pirminės apžiūros iš priėmimo skyriaus, nes paguldytas į ligoninę buvo tik kitą rytą apie 9.30 val. 2010-04-28 papildomoje specialisto išvadoje teigiama, kad buvusio teismo medicininio tyrimo metu tyrimo objekte (Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 8-2794B, Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 8-4298 bei UAB „Viloja“ sveikatos centro E. L. ambulatorinėje kortelėje) nurodyti sužalojimai neturėjo požymių, leidžiančių pateikti ekspertinę išvadą, kuria būtų galima identifikuoti-rekonstruoti buvusio įvykio situaciją, nėra objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad sužalojimus E. L. patyrė užduotyje nurodytais, teisėsaugos nustatytais V. K. veiksmais ar kad šie sužalojimai galėjo atsirasti žaidžiant ir kontaktuojant su kitais vaikais, sužalojimų aplinkybių nustatymas nėra teismo medicinos eksperto kompetencija.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-05-29, nors V. Lu. pradėti ikiteisminį tyrimą prašė tik 2008-05-30, taip pat į prokuroro M. P. veiksmus. Byloje yra jo 2010-09-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jo paties surašytas kaltinamasis aktas. Tai lyg vieno dokumento dvi kopijos, tik pirmajame iš jų padaryta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. K. kaltę, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymo, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, o kaltinamajame akte nurodyta, jog yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Laikotarpiu tarp šių dokumentų surašymo naujų liudytojų ir faktų neatsirado. Liudytojai teisme pakartojo savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neaišku, kas ir kodėl pakeitė prokuroro nuomonę. Prokurorė A. Brigevičienė, 2009-10-07 nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad įtariamųjų kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas galimybes ir nepavykus surinkti pakankamai objektyvių ir neginčijamų faktinių duomenų, galinčių pagrįsti V. K. kaltę, jos traktuojamos įtariamojo naudai ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktinas. Prokurorė D. Stonienė, 2009-12-10 nutraukdama ikiteisminį tyrimą, nurodė, kad negalima neatkreipti dėmesio į ekspertizės metu nustatytas E. L., kaip asmenybės, savybes (stokoja kritiškumo savęs ir kitų atžvilgiu, santykiuose su kitais pasireiškia jautrumas kritikai, neigiamo vertinimo baimė, nelinkęs prisiimti atsakomybės už savo žodžius, elgesį, atsakomybę linkęs paskirstyti kitiems, siekia paklusti jam autoritetingiems žmonėms), šios E. L. savybės bei tai, kad savo parodymuose jis ne visiškai išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, rodo, kad jo paties parodymais negalima tikėti, kaip visiškai patikimais ir neginčijamais. Ikiteisminio tyrimo metu ši byla buvo nutraukta 3 kartus.

Neaišku, kur dingo iš bylos E. L. pateiktos 12 nuotraukų, kyla klausimas, gal jos neatitiko to, ką užfiksavo medikai ligoninėje. Byloje nėra dokumentų, kurie 2011-11-21 buvo pateikti teismui iš Klaipėdos vaikų ligoninės. Ten yra duomenys apie E. L. būklę priėmimo ir gydymosi metu. Teisme šie duomenys buvo perskaityti, bet Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendyje jų neliko. Bylos 89 lape yra dokumentas lenkų kalba, vertimo nėra, neaišku, kas ten parašyta, tokių dokumentų yra ir daugiau. Neaišku, kodėl tyrėja rėmėsi tik laikraščio „Klaipėda“ skelbimu, nors „Vakarų ekspresas“ irgi rašė, kad jų šaltinių teigimu, nieko panašaus neįvyko. Koks tai šaltinis, net nebandyta išsiaiškinti.

Neaišku, kodėl nuosprendyje teigiama, jog liudytojai vaikai nematė įvykio. Jo, nuteistojo, parodymus teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau jo ir kitų liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, o E. L. ir jo liudytojų parodymai skirtingi, melagingi, daiktiniai įrodymai suklastoti. To teismas neįvertino, neįvertino ir to, kad E. L. visų liudytojų charakterizuojamas tik iš blogosios pusės. Byloje įrodyta, kad E. L. mėtė akmenis į vaikus, mašiną, įmetė kamuolį į konteinerį ir šiaip buvo padykęs. Teismas rėmėsi ekspertų išvadomis, tik jas traktavo savaip.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – sumažinti V. Lu. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą akinių verte, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą dėl jo kaltės pagal BK 140 str. 2 d., teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir V. K. kaltės klausimo išsprendimu. Priešingai, nei nurodo apeliantas, iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir vertino jų visetą. Teismas, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. K. kaltės padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo pateikiama įvykio aplinkybių versija, kuria jis neigia savo kaltę, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis išskiria ir akcentuoja tam tikrus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro sau naudingas, tikrovės neatitinkančias išvadas. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo V. K., pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo mažamečio E. L., liudytojų E. Ž., V. L. parodymais. Nukentėjusysis E. L., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė aiškius ir nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, jo parodymuose nėra esminių prieštaravimų. Nukentėjusiojo elgesys prieš įvykį, jo charakteristika, asmenybės apibūdinimas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nesudaro jokio pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai, kaip kad apeliaciniame skunde teigia apeliantas. Jie vertinami atsižvelgiant į byloje surinktos ir ištirtos įrodomosios medžiagos visumą, į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą. Pažymėtina, jog minėtame ekspertizės akte konstatuota, jog E. L. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo teisingai suprasti prieš jį atliekamų veiksmų pobūdį bei pakankamai teisingai jų reikšmę, gali suprasti faktines reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie jas parodymus, jam nenustatytas padidėjęs polinkis į įtaigumą, polinkis fantazuoti (t. 1, b. l. 164–168). Apklausiamas E. L. paaiškino, kad V. K. pakvietus jį pakalbėti ir jam prie jo priėjus, V. K. sugriebė rankomis jam už kaklo ir nusitempė už savo automobilio, iš nugaros pusės du ar tris kartus sudavė jam kumščiu į dešinę galvos pusę, po smūgių sudavimo V. K., sugriebęs už jo vilkėtos žalios ir pilkos spalvos palaidinės gobtuvo, pradėjo jį tempti, keletą kartų papurtė, gobtuvą suspaudė taip stipriai, kad palaidinė su užtrauktuku prisilietė prie jo kaklo, suplyšo gobtuvas ir palaidinės užtrauktukas, jis juto skausmą kaklo srityje, dėl pavartoto smurto nukrito ant žemės ir susibraižė jo akiniai. Po to V. K., paėmęs už kairės rankos alkūnės, nusivedė jį prie suoliuko, jie atsisėdo, tada V. K. paskambino savo sūnui L. K., šiam atėjus, pasakė, kad L. K. galėtų jį sumušti, liepė jam atsiprašyti, paspausti ranką L. K., tada jie išsiskirstė. Jis paskambino motinai ir jai viską papasakojo. Paskui prie jo priėjo E. Ž., paklausė, kas atsitiko, ar jį sumušė V. K.. Kai E. Ž. jį nusivedė pas V. K., šis pasakė, kad nieko nebuvo, jie susitaikė. Jis verkė, jautė galvos skausmą, jį pykino. Po to jo pasiimti atvažiavo dėdė V. L., dėdė nuvežė jį į Klaipėdos vaikų ligoninę, ten jis buvo apžiūrėtas ir paguldytas. Vėliau vyko į sanatoriją, lankėsi pas psichologą. Jį šitas įvykis psichologiškai sukrėtė (t. 1, b. l. 95–98, 105–107). E. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, kad jai paskambino E. L. motina ir paklausė, kur jis yra, kodėl jį sumušė, ji ėjo ieškoti E. L., pamatė jį verkiantį, paklausė, kas nutiko, tačiau E. L. kalbėjo nenoriai, jis drebėjo, buvo išsigandęs, tada pamatė ant jo kaklo kelias ištisines žymes, jos buvo raudonos, pradėjusios mėlynuoti, prieš tai jų tikrai nebuvo, paklausė, ar taip jį sužalojo V. K., iš E. L. suprato, kad taip, jis dar pasakė, kad jam sudavė į galvą. Kai nusivedė E. L. prie V. K., parodė ant E. L. kaklo žymes ir paklausė, kas čia vyksta, L. K. iš karto gynėsi, tvirtino nieko nedaręs, nemušęs, jie tik pasikalbėję. Vėliau E. L. atvažiavo pasiimti dėdė, E. L. iš stovyklos išvažiavo apie 21 val. (t. 1, b. l. 176–185; t. 2, b. l. 181–182). V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuosekliai parodė, kad jam apie 20 ar 21 val. paskambino V. Lu., pasakė, kad kažkas nutiko E. L. ir paprašė nuvažiuoti jo pasiimti į stovyklavietę. Atvažiavęs pasiimti E. L., paklausė, kas nutiko, pamatė ant jo kaklo raudonas dėmes, smaugimo žymes, E. L. pradėjo verkti, papasakojo apie įvykį, kad vieno iš vaikų tėvas sugriebė jį už palaidinės gobtuvo, sudavė į galvą kumščiu keletą kartų iš nugaros pusės. V. L. nurodė pamatęs, kad E. L. palaidinės užtrauktukas truputį įplyšęs. Paėmęs E. L., jis iš karto jį nuvežė į Klaipėdos vaikų ligoninės priėmimo skyrių, nes E. L. elgesys atrodė keistas, balsas buvo pasikeitęs, prikimęs, akys išplėstos, matėsi, kad jis buvo labai suglumęs, šoke (t. 1, b. l. 186–189; t. 2, b. l. 183). Taigi aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, papildo vieni kitus, tarp jų nėra jokių esminių prieštaravimų, jie atitinka byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą visumą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti teismui nebuvo pagrindo. Be to, byloje nėra jokių galimą nukentėjusiojo, minėtų liudytojų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti V. K. nusikaltimo padarymu patvirtinančių duomenų. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad E. L. į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės priėmimo skyrių atvyko pats ir gydytojo buvo apžiūrėtas 2008-05-29 21.10 val., paguldytas sekimui, jis skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, bendru silpnumu, skausmais kaklo priekinėje dalyje, visa tai, pasak nukentėjusiojo, atsirado po to, kai jį 2008-05-29, apie 18 val. sumušė kito berniuko tėvas. E. L. 2008-05-30 09.10 val. buvo stacionarizuotas į ligoninės traumatologijos – ortopedijos skyrių, jam nustatytas skausmingas patinimas pakaušio srityje, apie 14-15 cm ilgio linijinis puslankio formos odos nubrozdinimas priekinėje kaklo srityje, diagnozė – galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo srities odos nubrozdinimas, išrašytas ambulatoriniam gydymuisi 2008-06-02. 2008-06-04 E. L. lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, jam nustatytas adaptacijos sutrikimas, rekomenduota tolimesnė psichologo konsultacija dėl emocinių problemų, 2008-06-19 buvo apžiūrėtas gydytojo UAB „Viloja“ sveikatos centre, paskutinį kartą šiame sveikatos centre lankėsi 2008-07-16, buvo nukreiptas psichologo konsultacijai dėl nustatytų emocinių sutrikimų. Specialisto išvadoje, remiantis nurodytomis bylos aplinkybėmis ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, konstatuota, kad E. L. buvo nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, linijinis odos nubrozdinimas kaklo priekiniame paviršiuje. Galvos sužalojimas padarytas paveikus galvą kietu buku daiktu, gali būti ir kumščiu, linijinis odos nubrozdinimas kaklo priekyje galėjo būti padarytas tempiant palaidinės gobtuvą užtrauktukui įsirėžus į kaklo odą. Sužalojimai padaryti praėjus nedideliam laiko tarpui iki E. L. kreipimosi į medicininę įstaigą, gali būti nurodytu laiku – 2008-05-29. Nurodytais sužalojimais E. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 133–134). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino ir patvirtino savo išvadą (t. 2, b. l. 183–184). Taigi specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiojo E. L. parodymus dėl jo sužalojimo būdo ir aplinkybių. Įvertinus aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad E. L. nurodytus sužalojimus patyrė dėl nuteistojo V. K. 2008-05-29 prieš jį pavartoto fizinio smurto. Byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad E. L. nurodytus sužalojimus galėjo patirti dėl kitų veiksnių (pvz., susižaloti pats bežaisdamas) ar kitų asmenų veiksmų (pvz., būti sužalotas kitų vaikų). Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad iš visos bylos medžiagos taip ir liko neaišku, kur E. L. buvo išėjęs po pirminės apžiūros iš priėmimo skyriaus, nes paguldytas į ligoninę buvo tik kitą rytą apie 9.30 val. Medicininiai dokumentai, teisiamojo posėdžio metu apklausto teismo eksperto paaiškinimas patvirtina, kad E. L. po pirminės apžiūros niekur nebuvo išėjęs iš ligoninės, buvo paguldytas sekimui. Tai, kad papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, jog buvusio teismo medicininio tyrimo metu tyrimo objekte (Klaipėdos vaikų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 8-2794B, Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 8-4298 bei UAB „Viloja“ sveikatos centro E. L. ambulatorinėje kortelėje) nurodyti sužalojimai neturėjo požymių, leidžiančių pateikti ekspertinę išvadą, kuria būtų galima identifikuoti-rekonstruoti buvusio įvykio situaciją, nėra objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad sužalojimus E. L. patyrė užduotyje nurodytais, teisėsaugos nustatytais V. K. veiksmais ar kad šie sužalojimai galėjo atsirasti žaidžiant ir kontaktuojant su kitais vaikais, sužalojimų aplinkybių nustatymas nėra teismo medicinos eksperto kompetencija, nepaneigia aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Įrodymų vertinimas ir bylos aplinkybių nustatymas yra nagrinėjančio bylą teismo kompetencija. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam anksčiau buvo nustatyti regos sutrikimai, nepaneigia nustatyto jo sužalojimo fakto. Nors byloje apklausti kai kurie liudytojai teigė matę, kaip V. K. ir E. L. nuėjo pasikalbėti, kaip jie kalbėjosi, tačiau tvirtino nematę, kad V. K. būtų vartojęs fizinį smurtą prieš E. L., tai nepaneigia V. K. kaltės įrodymų, jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo kitaip spręsti jo kaltės klausimą. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino nepertraukiamai stebėjęs, kas vyko tarp V. K. ir E. L. nuo to momento, kai jie kartu nuėjo, iki jų išsiskirstymo.

Apeliantas kelia visiškai nepagrįstas abejones dėl to, ar apžiūrai buvo pateikti tie patys rūbai, kuriais įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis. Apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose (t. 1, b. l. 110–120) užfiksuotas nukentėjusiojo motinos pateikto megztuko ir marškinėlių apibūdinimas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kokiais rūbais jis vilkėjo nagrinėjamo įvykio metu, kaip buvo suplėšyta jo vilkėta palaidinė su gobtuvu. Liudytojų E. Ž., V. L., V. Kv. parodymai apie E. L. įvykio dieną vilkėtus rūbus patvirtina jo parodymus, atitinka minėtame apžiūros protokole užfiksuotus duomenis (pasak E. Ž., E. L. įvykio dieną vilkėjo mėlynos spalvos palaidinę su baltos spalvos apykakle, mėlynu-žaliu švarkeliu su gobtuvu, V. L. teigė matęs truputį įplyšusį E. L. vilkėtos palaidinės užtrauktuką, suprato, kad jį sužalojęs vyriškis buvo stipriai užspaudęs palaidinės gobtuvą, V. Kv. parodė mačiusi, kad E. L. vilkėjo palaidinę su užtrauktuku ir gobtuvu). Todėl nepaisant to, kad megztukas apžiūrai buvo pateiktas praėjus beveik 3 mėnesiams po įvykio, teismui nekyla abejonių šio įrodymo patikimumu.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant ikiteisminio tyrimo pradžią reglamentuojančių BPK nuostatų, 2008-05-29 iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, kaip tai numato BPK 166 str., 171 str. Tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo keletą kartų nutrauktas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Prokurorų nutarimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytas byloje surinktų duomenų vertinimas teismo nesaisto, neturi privalomosios galios. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą byloje, prerogatyva. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti pastebėjimai dėl byloje esančių lenkų kalba surašytų dokumentų, laikraščių straipsnių neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas jais nuosprendyje nesirėmė. Apeliaciniame skunde V. K. minimos fotonuotraukos, kurias E. L. buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo metu, buvo išreikalautos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, proceso dalyviai, tarp jų ir V. K., buvo su jomis supažindinti, pastabų niekas nepareiškė. Tai, kad byloje nėra medicininių dokumentų, kurie buvo teismo išreikalauti iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės (jie teismo buvo grąžinti ligoninei), ir kad teismas jų nuosprendyje neaptarė, nepakenkė teismo išvadų pagrįstumui, nes šie dokumentai buvo išsamiai išanalizuoti ir jais buvo remtasi specialisto išvadoje, ja teismas nuosprendyje ir rėmėsi. Be to, teisiamojo posėdžio metu V. K. ir jo gynėjas buvo su šiais dokumentais supažindinti (t. 2, b. l. 184).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš byloje surinktų, teismo ištirtų įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai išplaukia nuteistojo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Tačiau V. K. pagrįstai apeliaciniame skunde pastebi, jog nukentėjusiojo E. L. apžiūrai pateikti bei apžiūros protokole (t. 1, b. l. 122–130) užfiksuoti akiniai ir pateiktoje akinių įsigijimą patvirtinančio dokumento kopijoje (t. 1, b. l. 76) nurodyti akiniai yra skirtingi. Todėl nesant duomenų apie įvykio metu apgadintų nukentėjusiojo akinių vertę, mažintina V. Lu. priteista turtinės žalos atlyginimo suma minėtoje akinių įsigijimą patvirtinančio dokumento kopijoje nurodyta akinių verte – 246,70 Lt. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendį.

Iš nuteistojo V. K. V. Lu. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1893,63 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Linas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė