Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-493/2007

2007 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2d., 178 str. 2d., ir nuteistas subendrinta bausme - 2 metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. už tai, kad jis 2006-07-20 apie 05 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, sugadinęs vairuotojo spynelę, įsibrovė į R. V. automobilį „Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini) iš kurio slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo kvepalus „Strategis“ 40 Lt vertės.

Be to, jis 2006-07-20 apie 05.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, pro pravirą langą įsibrovė į D. L. automobilį „Ford Escort“, v.n. (duomenys neskelbtini) iš kurio slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusios CD grotuvą „Philips“ 200 Lt vertės, celofaninį dėklą su užtiesalu, pagalve, dviem paklodėmis bendros 50 Lt vertės, sportinius batelius 200 Lt vertės, o viso pagrobė svetimo nukentėjusiosios turto už 450 Lt.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. Š. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis V. Š. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2d., 178 str. 2d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

V. Š. pripažintas kaltu padaręs du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad jos buvo padarytos tiesioginės tyčinės kaltės forma, siekiant neteisėtai praturtėti, savanaudiškais motyvais. Teismas nenustatė V. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis anksčiau eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 90-93), praeityje 6 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto. Jo neigiamą asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikaltimus padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nustatyta, kad V. Š. padarė tyčinius nusikaltimus būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies V. Š. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyti šios bausmės vidurkiai, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo. Taip pat teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu taisyklę ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus šios laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys V. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.