Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2-190-887/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2-190-887/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02213-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Mano būstas Kaunas“
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-190-887/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02213-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, Gitanai Baležentienei, Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje D. E. R., UAB „Santermita“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 304,00 Eur žalą, 6 % dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos virtuvės sienos, grindys. Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galioja nuo 2015-10-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 304,00 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustam turtui žala buvo padaryta dėl vandens pratekėjimo per bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovą. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas UAB „Kauno centro būstas“, kurio teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“. UAB „Kauno centro būstas“ privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vandens prasisunkimas virtuvės patalpoje, toje vietoje, kur praeina bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. Draudėja į namo administratorių UAB „Santermita“ kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 23 d. Draudėja nurodė, kad įsigijus butą, iki įvykio buvo daromas einamasis remontas nekeičiant bendrojo naudojimo vamzdynų, po remonto pastebėjo vandens prasisunkimą. UAB „Santermita“ atlikus tam tikrus vamzdyno keitimo darbus, virtuvės patalpa vėl buvo suremontuota. Ieškovė gavusi pranešimą apie įvykį, apžiūrėjo butą, surašė turto sugadinimo, sunaikinimo aktą, teismui taip pat pateiktos fotonuotraukos, kurios padarytos fiksuojant turtui padarytos žalos mastą. Nuotraukose matyti sienoje prakirsta skylė, per kurią matosi parūdijusi bendrojo naudojimo inžinerinė įranga - vamzdyno dalis, kuri buvo pažeista. Dėl vandens prasisunkimo per bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą virtuvės patalpoje buvo sulieta siena ir grindys. Atitinkamai ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo, kad turto remonto kaina 304,00 Eur, kurią išmokėjo. Kadangi buvo nustatyta, jog vandens prasisunkimas įvyko per bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, ieškovė aiškinosi, kas tuo metu buvo namo administratoriumi. Nors įvykio dieną namo administratoriumi buvo UAB „Santermita“, tačiau pastaroji buvo neseniai perėmusi administratoriaus funkcijas, o iki tol ilgą laiko tarpą namo administratoriumi buvo UAB „Mano būstas Kaunas“. Todėl ieškovė vertina, kad atsakovė tą laikotarpį, kuomet buvo administratoriumi, turėjo tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos apžiūras, fiksuoti inžinerinės įrangos būklę, organizuoti remontą ir atlikti visas kitas pareigas, kurios namo administratoriui numatytos Statybos techniniame reglamente (toliau – STR). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad nepateikti statinio apžiūros aktai, kurie pildomi atliekant kasmetines apžiūras, todėl ieškovė vertina, kad apžiūros nebuvo vykdomos. Iš statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad nuolatinės, kasmėnesinės apžiūros vyko, tačiau didžiojoje dalyje įrašų nurodyta, kad naujų defektų ar deformacijų nepastebėta, tai yra sistemų būklė nurodoma formaliai. Dar 2014 metais buvo fiksuoti lietaus kanalizacijos sistemos tiek užsikimšimai, tiek įtrūkimai, šlapo namo bendrosios konstrukcijos. Tačiau neužfiksuota, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama suremontuoti sistemas ar organizuoti gyventojų susirinkimus, kad būtų keičiama visa inžinerinė įranga. Tai patvirtina, kad atsakovė, kaip namo administratorius, ilgą laikotarpį netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl tęstinio neveikimo nulėmė žalos atsiradimą. Dėl tos priežasties, nors atsakovė nebuvo administratoriumi įvykio metu, turėtų atsakyti už žalą. Ieškovė neturėjo galimybės užfiksuoti skylės stove, todėl užfiksavo skylę sienoje ir vamzdį, kuris trūko. Žala atsirado dėl bendro stovo trūkimo, kuris yra namo administratoriaus atsakomybės ribose, jokių horizontalių atšakų, kurios vestų į buto atsakomybės ribas nėra, todėl ar stovo trūkimas įvyko perdangoje, ar ties trečiu butu neturi reikšmės. Ieškovė vertina, kad lietaus kanalizacijos stovas ir yra sutrūkęs bendro naudojimo stovas, draudėjas nurodė, kad vandens prasiskverbimas įvyko tuo metu kai lijo lietus. UAB „Santermita“ 2019 metais po apžiūros rekomendavo keisti vamzdyną, tai patvirtina, kad keitimas buvo būtinas. Ieškovė mano, kad atsakovė byloje yra tinkama, nesinaudos teise pakeisti atsakovą byloje. Ieškovė vertina, kad atsakovė laiku nenustatė vamzdyno būklės, nekeitė susidėvėjusių dalių, dėl ko jis trūko. Kad trūko lietaus kanalizacijos sistema ieškovė įrodinėja draudėjo paaiškinimais, kad vanduo skverbėsi tik kai lijo lietus. Vertina, jeigu būtų įvykęs pastoviai funkcionuojančių vandens sistemų trūkimas, tokiu atveju vandens skverbimasis būtų buvęs tęstinio pobūdžio. Be to, buitinių nuotekų stovo funkcionavimui lietus neturi įtakos. Lietaus sistema būna vadinama lietaus nuotekų ar lietaus kanalizacijos sistema, tai, kad UAB „Santermita“ nurodė, jog buvo remontuojamas nuotekų stovas, nereiškia jog kalbama apie buitines nuotekas, kadangi konkrečiai nenurodyta. Todėl ieškovė negali daryti kategoriškos išvados, kad kalbant apie nuotekų stovą, nėra kalbama apie lietaus kanalizacijos sistemą. Ieškovės atstovė iš fotonuotraukų vertina, kad įtrūkimas atsirado sename vamzdyje. Ieškovės atstovė neturi duomenų ar naujasis administratorius po statinio apžiūros 2017 metų gegužės mėnesį, ar po įvykusios avarijos rugpjūčio mėnesį atliko vamzdynų keitimą, ar kad būtų įvykdytos rekomendacijos.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“ atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnį atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė, kadangi net nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas negali savo iniciatyva netinkamos šalies pakeisti kita. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. įsakymo „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ Nr. A-793 pagrindu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi penkerių metų laikotarpiui buvo paskirta UAB „Santermita“. Minimo įsakymo pagrindu atsakovė ir naujasis namo administratorius UAB „Santermita“ 2017 m. balandžio 24 d. pasirašė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo ir priėmimo aktą bei gyvenamojo daugiabučio namo administravimas buvo perduotas UAB „Santermita“. Vadovaujantis pateiktu teisės aktų aiškinimu bei faktinėmis aplinkybėmis nurodo, kad ieškovė neturėdama jokio teisinio pagrindo reikalauja žalos atlyginimo iš UAB „Mano Būstas Kaunas“, kuri žalą sukėlusio įvykio metu jau nebuvo namo administratoriumi, žalą sukėlęs įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 20 d., o namo administravimas UAB „Santermita“ perduotas 2017 m. balandžio 24 d.

Atsakovės UAB „Mano būstas Kaunas“ atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus. Papildomai paaiškino, kad Statinio techniniame reglamente (toliau – STR) 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ išskirtos dvi sistemos – lietaus nuotekų sistema ir pastato vandentiekis bei nuotekos. Iš byloje surinktų įrodymų nematyti, kad abi sistemos, naujam administratoriui perduodant namo administravimą, būtų buvusios avarinės būklės, dėl ko būtų reikėję imtis būtinųjų veiksmų jas remontuoti ar atnaujinti. UAB „Santermita“ techninės būklės akte nurodyti rekomendacinio pobūdžio darbai. Nėra įrodyta, kad buvusio administratoriaus pareigų neįvykdymas būtų žalos atsiradimo priežastis. Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ pateikė į bylą administravimo funkcijų perdavimo metu jam pateiktą 2015 m. gegužės 4 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objekto aprašą, kuriame nurodoma, kas yra bendro naudojimo konstrukcijos ir inžinerinė sistema. Aprašo 2 skyriaus 13 punkte nurodyta, kad lietaus nuotekų sistema tai yra lietaus nuotekų tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato stogo, iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos, šlaitinių stogų lietvamzdžiai ir tinklai, t. y. lietaus nuotekų sistema, tai statinio išorėje sumontuoti vamzdynai. Administratorius, atlikdamas kasmėnesines pastato apžiūras, galėjo vizualiai apžiūrėti lietaus nuotekų sistemą, todėl vertina, kad sistema yra namo išorėje. Administratorius, atlikdamas statinio apžiūras, kiekvieną mėnesį kiekviename bute tikrai neardė pastato sienų. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad lietaus kanalizacijos sistema eina namo viduje. Jau minėti darbų atlikimo aktai patvirtina, kad lietaus kanalizacijos sistemos apžiūrai buvo nuomojamas ir darbams naudojamas teleskopinis bokštelis, atlikti darbai - lietvamzdžių iš skardos tiesiųjų grandžių pakeitimas, lietaus nuvedimo sistemos užterštos sąnašomis ir purvu valymas, lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių laikiklių sutvirtinimas mūrinėse sienose dirbant iš autobokštelio. Tai patvirtina, kad lietaus kanalizacijos sistema yra namo išorėje. Tuo tarpu pramuštoje sienoje galimai matosi nuotekų šalinimo sistema arba vandentiekio sistema. Todėl lietaus kanalizacijos sistema tai nėra tas pats fotonuotraukose užfiksuotas vamzdis, juolab, kad tvirtinama, jog vamzdžio įtrūkimas neužfiksuotas. Iš trečiojo asmens pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo 2 skyriaus – Statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, matyti, kad iš karto po namo perdavimo atsakovei – 2006 m. rugpjūčio 17 d., nuolatiniai stebėjimai vyko kas mėnesį, nustačius defektus, nurodyta, ką reikia atlikti arba nurodyti atlikti darbai ir jų įvykdymo data. Reikėtų atkreipti dėmesį į įrašus artimus įvykio datai – nuo eilutės Nr. 127. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo užfiksuotas lietaus kanalizacijos defektas ir taip pat yra rekomendacija, ką reikia atlikti bei kad 2016 m. rugsėjo 19 d. defektai pašalinti. Sekantis įrašas, susijęs su lietaus kanalizacijos stovu, 2016 m. spalio 20 d. – pastebėti defektai, nurodyta, ką reikia suremontuoti, darbai atlikti 2016 m. spalio 4 d. Informacija apie statinio kasmetines apžiūras atsakovės nurodyta techninės priežiūros žurnalo 3 skyriuje, kuriame nuo 2007 m. balandžio 27 d. yra nuosekliai surašyti metinės techninės pastato apžiūros aktų numeriai ir visa informacija, kokie defektai pastebėti. Paskutinis aktas surašytas 2016 m. gegužės 16 d. (3 skyriaus įrašas Nr. 10). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 3 d. priimtas įsakymas dėl naujo namo administratoriaus paskyrimo, 2017 m. balandžio 24 d. namas perduotas naujam administratoriui. Naujas administratorius 2017 m. gegužės 4 d. surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nenurodyta jokių pastabų apie nustatytus defektus ir toliau per visą namo administravimo laikotarpį nepastebėjo jokių naujų defektų (3 skyrius įrašas Nr. 11). Todėl akivaizdu, kad netinkamai savo pareigas vykdė UAB „Santermita“. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad naujasis administratorius apžiūrėdavo lietaus sistemą. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą atliktų darbų priėmimo aktus - 2015 metų kovo mėnesio, 2016 metų rugsėjo, lapkričio mėnesių, iš kurių matyti, kad administratorius remontavo pastebėtus lietaus sistemos pažeidimus. Atsiradęs pažeidimas įvykio metu, visiškai nesusijęs su buvusio administratoriaus veikla, priešingai atsakovė savo pareigas vykdė sąžiningai, fiksavo visus pažeidimus. Jeigu namas būtų buvęs perduotas su prastos būklės lietaus kanalizacijos sistema, tai būtų fiksuota ir vėliau apžiūrint pastatą naujajam administratoriui. Ieškovė turi įrodyti, kokio vamzdyno, kurioje dalyje įvyko avarija, kad būtų galima spręsti, kas atsakingas dėl įvykio, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų nematyti ir neaišku, koks vamzdis užfiksuotas. STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 35 punkte nurodyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami du kartus per mėnesį, 37-48 punktuose nustatyta, kokios apimties apžiūros atliekamos. UAB „Santermita“ 2017 m. gegužės 4 d. papildomai pateiktame statinio apžiūros akte aprašyta lietaus kanalizacijos būklė. Prie pastebėtų defektų nurodyta, kad lietaus kanalizacija dalinai atnaujinta bei rekomenduojama atnaujinti visus senus lietaus kanalizacijos vamzdžius, avarinė lietaus kanalizacijos būklė neužfiksuota. UAB „Santermita“ elektroniniame laiške nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo atlikti nuotekų stovo remonto darbai bute adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 4 d. statinio apžiūros akto 9 punkte aprašytas buitinių nuotekų vamzdynas, nurodyta, kad vamzdžiai dalinai keisti, daugiau defektų nepastebėta. Reiškia namo perdavimo metu, jokių avarinės būklės situacijų nepastebėta. Ir vėlgi yra tik rekomendacija pakeisti visus senus nuotekų magistralinius vamzdžius ir stovus. Akivaizdu, kad ieškovė ieškinio neįrodė - jog atsakovė netinkamai atliko administravimo ir techninės priežiūros darbus. Neįrodė, dėl kokios priežasties įvyko užliejimas ar pažeidimas atsirado buto savininko ribose ar bendro naudojimo ribose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės veiksmais, jai būnant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi, neįvykdžius pareigos, t. y. neužtikrinus, kad bendro naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. prasiskverbus vandeniui buvo užlietas D. E. R. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris apdraustas Būsto draudimu. Įvykio metu trečiajam asmeniui D. E. R. padaryta 304,00 Eur turtinė žala, kurią ieškovė (draudikas) atlygino trečiajam asmeniui, sumokėdama 304,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nustatė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo per bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovą. Ieškovės vertinimu, kadangi namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi iki įvykio buvo atsakovė UAB „Mano būstas Kaunas“, ji turėjo tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos apžiūras, fiksuoti inžinerinės įrangos būklę, organizuoti remontą ir atlikti visas kitas pareigas, kurios namo administratoriui numatytos Statybos techniniame reglamente, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos. Ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui D. E. R. žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, kadangi ji, ieškovės vertinimu, ilgą laiko tarpą netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl tęstinio neveikimo nulėmė žalos atsiradimą.

Byloje nėra ginčo, kad apliejimas įvyko, taip pat dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl buto užliejimo priežasties, dėl kieno kaltės įvyko avarija bei atsakovo tinkamumo šioje byloje.

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įvykis įvyko dėl vandens pratekėjimo per bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovą. Šį savo argumentą ieškovė įrodinėja 2017 m. rugpjūčio 25 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kurį surašė ieškovės atstovas įvykio vietoje iš kliento žodžių. Pastarajame akte nurodyta įvykio pavadinimas (nustatyta tikrinant vietoje ir vadovaujantis draudėjo suteikta informacija žodžiu) – kanalizacijos avarija, numatomas dėl įvykio atsakingas asmuo – bendras kanalizacijos stovas, kuris tapo nesandarus (2019-09-10 Nr. CBP-4821). Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ 2020 m. birželio 18 d. rašte nurodė teismui, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 24 d. atliko nuotekų stovo remonto darbus (2020-06-18 Nr. DOK 21797). Ieškovės atstovė vertina, kad trečiojo asmens paaiškinimas, jog buvo remontuojamas nuotekų stovas nėra visiškai tikslus bei aiškus, todėl gali reikšti ir lietaus kanalizacijos nuotekų stovo remontą. Tuo tarpu atsakovės atstovė nurodė, kad lietaus kanalizacijos sistema bei nuotekų sistema yra dvi skirtingos sistemos, be to, lietaus kanalizacijos sistema name (duomenys neskelbtini) yra namo išorėje.

STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ išskirtos sistemos – pastato vandentiekis (11 punktas), pastato nuotekų šalintuvas (13 punktas) ir lauko nuotakynas (14 punktas). Prie lauko nuotakyno priskiriamas lietaus nuotakynas (14.13 papunktis). Tuo tarpu stovas nurodomas, kaip pastato vandentiekio arba pastato nuotekų šalintuvo sudedamosios dalys (11.27, 13.22 punktai). Todėl, teismo vertinimu, trečiojo asmens UAB „Santermita“ nurodytas išsireiškimas - nuotekų stovas, neturėtų būti interpretuojamas ir aiškinamas plečiamai bei atsižvelgiant į STR nuostatas, gali būti siejamas su pastato vandentiekiu arba buitinėmis nuotekomis, bet ne su lietaus kanalizacija. Be to, atsakovės atstovė nurodė, kad darbų atlikimo aktai patvirtina, jog lietaus kanalizacijos sistema yra namo išorėje. Susipažinus su teismui pateiktais darbų atlikimo aktais nustatyta, jog lietaus kanalizacijos sistemos apžiūrai buvo nuomojamas ir darbams naudojamas teleskopinis bokštelis, atlikti darbai - lietvamzdžių iš skardos tiesiųjų grandžių pakeitimas, lietaus nuvedimo sistemos užterštos sąnašomis ir purvu valymas, lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių laikiklių sutvirtinimas mūrinėse sienose dirbant iš auto bokštelio (2020-01-21 Nr. DOK-3104). Be to, teismo vertinimu, atsakovės atstovės nurodytą faktinę aplinkybę, kad lietaus kanalizacija yra namo išorėje, patvirtina STR 2.07.01:2003, kurio 205 punkte reglamentuota, jog paviršinėms nuotekoms šalinti nuo didelio ploto plokščių arba sudėtingo reljefo stogų įrengiami vidiniai šalintuvai (su pastato viduje talpinamais nuotakais bei stovais), o nuo stogų, kurių nuolydis didesnis kaip 0,015, paprastai įrengiami išoriniai šalintuvai (su pastato išorėje įrengtomis įlajomis, laštakais ir lietvamzdžiais). Iš byloje esančių pastato fotonuotraukų nustatyta, jog stogas šlaitinis. Todėl teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, pirmiau nurodytais motyvais (2020-06-18 Nr. DOK 21797 1-5 fotonuotraukos, 2020-03-06 Nr. DOK 9611 fotonuotraukos) daro išvadą, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos sistema yra namo išorėje, dėl to vertina, kad ieškovė neįrodė, iš kur įvyko vandens partekėjimas bei dėl kokių priežasčių. Juolab, kad pati ieškovės atstovė patvirtino teismui, jog byloje nepateikti įrodymai, kuriuose būtų užfiksuotas matomas pažeidimas vamzdyne nulėmęs žalos atsiradimą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad įvykio dieną namo administratoriumi buvo UAB „Santermita“, tačiau pastaroji buvo neseniai perėmusi administratoriaus funkcijas, o iki tol ilgą laiko tarpą namo administratoriumi buvo UAB „Mano būstas Kaunas“, kuri kaip namo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl tęstinio neveikimo nulėmė žalos atsiradimą.

STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) pirmas skirsnis reglamentuoja techninės priežiūros organizavimą. Reglamento 34 punkte nurodyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento redakcijoje galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d., reglamentuota, jog namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Reglamento 39 punktas (redakcija įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustato, jog statinių periodines ir specializuotas apžiūras sudaro: 39.1. kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 39.2. neeilinės apžiūros, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų ir pan.) statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui; 39.3. kitos papildomos apžiūros, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose. Esant ypatingam arba specifiniam poveikiui statiniams ir jų konstrukcijoms (agresyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita.), be nuolatinių stebėjimų kas 10-15 dienų atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros.

Teismui į bylą pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas (2020-03-31 Nr. DOK 12279), iš kurio matyti, kad atsakovei būnant namo administratoriumi nuo 2006 metų nuolatiniai statinio būklės stebėjimai buvo atliekami laikantis reglamento reikalavimų - ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba dažniau, nurodyti pastebėti defektai, deformacijos ir pažeidimai, rekomenduojamos priemonės defektams pašalinti, atlikti darbai ir jų įvykdymo datos. Kaip pavyzdys, 2014 m. spalio 8 d. pastebėta, kad iš kiemo pusės drėksta siena dėl kiauro lietvamzdžio (eilės Nr. 107), rekomenduota pakeisti pažeistą lietvamzdžio atkarpą, darbai atlikti 2015 m. kovo 25 d. 2015 m. kovo 23 d. pastebėta, kad šilumos punkte trūko šalto vandens vamzdynas (eilės Nr. 112), rekomenduota pakeisti pažeistą vamzdyno atkarpą, darbai atlikti 2015 m. kovo 23 d. 2016 m. spalio 20 d. pastebėta, kad iš kiemo pusės drėksta siena, nesandarus lietvamzdis, užsikimšę latakai iš kiemo pusės, latakuose auga augalai (eilės Nr. 129), rekomenduota sumontuoti naują lietvamzdį, išvalyti latakus, darbai atlikti 2016 m. spalio 24 d. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, būdama administratoriumi, tinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos apžiūras, fiksavo inžinerinės įrangos būklę, organizavo remontą, t. y. atliko visas pareigas, kurios namo administratoriui numatytos Statybos techniniame reglamente, priešingų įrodymų teismui nepateikta. Dėl to ieškovės argumentus, kad atsakovė netinkamai, formaliai vykdė savo pareigas, atmeta kaip nepagrįstus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. įsakymo „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ Nr. A-793 pagrindu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi penkerių metų laikotarpiui buvo paskirta UAB „Santermita“. Faktiškai namo administravimas UAB „Santermita“ perduotas 2017 m. balandžio 24 d. Naujasis administratorius 2017 m. gegužės 4 d. atliko metinę pastato konstrukcijų ir inžinerinių tinklų apžiūrą, defektai ir rekomendacijos nurodyti 2017 m. gegužės 4 d. Statinio apžiūros akte Nr. TA-17-05-04/43 (2020-06-18 Nr. DOK 21797). Pastarajame akte nurodyta, jog lietaus kanalizacija dalinai atnaujinta, daugiau defektų nepastebėta (eilės Nr. 1), šalto vandens magistraliniai vamzdžiai ir stovai dalinai keisti, daugiau defektų nepastebėta (eilės Nr. 7), buitinių nuotekų magistraliniai vamzdžiai ir stovai dalinai keisti, daugiau defektų nepastebėta (eilės Nr. 9). Rekomenduojama atnaujinti visus senus lietaus kanalizacijos vamzdžius, senus vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdžius bei stovus pakeisti plastikiniais. Taigi, akivaizdu, jog nekonstatuota kritinė namo sistemų būklė, nenutarta skubiai kviesti bendrijos narių susirinkimą priimti sprendimus dėl darbų atlikimo ar skubiai atlikti darbus, tiesiog rekomenduojama atlikti tam tikrus namo sistemų pakeitimus. Pastebėtina, jog naujasis administratorius UAB „Santermita“ nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2020 metų vizualiai naujų defektų nepastebėjo, jokių darbų neatliko. Atkreiptinas dėmesys, jog statinio techninės apžiūros žurnalo 3 skyriuje Kasmetinės apžiūros, UAB „Santermita“ 2018 m. rugsėjo 6 d. Statinio apžiūros akte Nr. TA-18-09-06/403 (eilės Nr. 12) nurodžiusi, jog po 2017 metų kasmetinės apžiūros niekas nepasikeitė. Bei visiškai analogiški, kaip ir 2017 metų metinės pastato apžiūros akte, pastebėjimai ir rekomendacijos nurodyti 2019 m. gegužės 20 d. Statinio apžiūros akte Nr. TA-19-05-20/238 (2020-03-06 Nr. DOK 9611). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nėra žinoma, jog administratoriumi tapusi UAB „Santermita“ iki įvykio ar po įvykio atliko kokius nors darbus, atsižvelgdama į jos pačios rekomendacijas. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, kad po atsakovės atliktų darbų, namo administratoriaus UAB „Santermita“ iniciatyva nuo 2017 metų iki 2020 metų namo vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos sistemos neremontuotos ir nekeistos vėlgi patvirtina, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė ilgą laiką nevykdė savo pareigų, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus daro išvadą, jog nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – kaltė bei atitinkamai priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, be to, neįrodyta vandens pratekėjimo priežastis. Ištyrus bylos medžiagą, įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovei pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).

Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui UAB „Mano būstas Kaunas“, atsakovu turėtų būti įvykio metu namo administratoriaus funkcijas vykdanti UAB „Santermita“, išaiškino ieškovės atstovei jo teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama, ieškovė nepasinaudojo savo teise ir netinkamos proceso šalies nepakeitė tinkama. Todėl teismas, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas reiškiamas netinkamam atsakovui, ir dėl šios priežasties atmeta ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės atstovė pateikė įrodymus dėl patirtų 240,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš ieškovės priteistinos 18,10 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovei UAB „Mano būstas Kaunas“, j. a. k. 305174520, 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, valstybei 18,10 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė