- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-307-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00421-2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- L. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-02-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-1005/2021 pagal ieškovo Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje L. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui jo nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas taip pat prašo paskirti L. Š. nepilnamečio vaiko G. G. gaunamų lėšų turto administratoriumi ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su L. Š..
2. Nurodė, kad atsakovo dukra beveik iškart po gimimo buvo paimta iš motinos, kuriai buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja. 2020-07-22 teismo sprendimu dukra buvo atskirta nuo motinos. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo nevykdė tėvo pareigų, o savo tėvystę pripažino tik 2019-12-06. Nuo laikinosios globos įsteigimo atsakovas savo vaiką aplankė tik du kartus. Susitikimai vyko Kupiškio socialinių paslaugų globos centro patalpose, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui ir suteikus pavėžėjimo paslaugą. Savo noru atsakovas vaiko nelankė, nebendravo su globėja, nesidomėjo vaiko sveikata. Buvo sudarytas pagalbos planas, tačiau jo priemonių atsakovas nevykdė. 2020-06-16 V. G. buvo sudarytas naujas pagalbos planas, kurį jis vykdė tik iš dalies - pradėjo labiau stengtis ir atsirado jo motyvacija pačiam auginti vaiką. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad V. G. elgesys po ieškinio pateikimo teismui pasikeitė į gerąją pusę, tačiau šie pokyčiai nėra įtvirtinti. Atsakovui trūksta socialinių įgūdžių, jis turi būti nuolat skatinamas įgyvendinti tėvų valdžią, todėl šiuo metu yra pagrindas jo laikinam tėvų valdžios apribojimui. Laikinai apribojus atsakovo tėvų valdžią, iš jo priteistinas išlaikymas, o vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina kartu su globėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-02-01 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Laikinai apribojo tėvų valdžią atsakovui V. G. jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, priteisė išlaikymą po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-22) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė globėją. Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko G. G. gyvenamąją vietą nustatė kartu su L. Š..
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas G. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra L. C. ir V. G.. V. G. tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino 2019-12-06. G. G. nuo 2019-08-27 yra nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta L. Š..
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
6. Konstatavo, kad vaikas G. G. po savo gimimo ((duomenys neskelbtini)) negalėjo būti palikta su savo motina L. C. dėl objektyvių priežasčių (motinos ligos). Vaikui nuo 2019-08-27 buvo nustatyta laikinoji globa, kadangi vaiko tėvas atsakovas V. G. tuo metu buvo visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų savo vaikui įgyvendinimo.
7. Po vaiko laikinosios globos nustatymo, V. G. socialinių paslaugų teikimas suintensyvėjo: jis buvo skatinamas pripažinti tėvystę ir užmegzti ryšį su vaiku. V. G. vaiko tėvystę pripažino tik 2019-12-06, tačiau po to vaiką aplankė tik kelis kartus ir tai padarė socialinių darbuotojų iniciatyva. Paskutinis atsakovo „gyvas“ susitikimas su vaiku įvyko (duomenys neskelbtini), po to buvo iš anksto suplanuoti dar trys atsakovo susitikimai su vaiku, kurie neįvyko dėl to, kad atsakovas rasdavo priežasčių nevykti į susitikimą su vaiku. Atsakovas 2019-12-03 pagalbos plane numatytų priemonių iš esmės nevykdė ir jo elgesys pradėjo keistis į gerąją pusę tik nuo 2020 metų rudens, kai teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl tėvų valdžios ribojimo. V. G. 2020 metų pabaigoje lankėsi psichologo konsultacijose, užsiregistravo į tėvystės kursus.
8. Nustatė, kad V. G. iš esmės yra linkęs bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, tačiau įgyvendinant pagalbos planuose numatytas priemones pats iniciatyvos nerodo. Atsakovui nesuprantama, kodėl vaikui gimus valdžios institucijos jam teikė įvairias paslaugas, nes jam tėvystės įgūdžių netrūksta. Nustatė, kad atsakovas po vaiko gimimo gana ilgą laiką nepripažino savo tėvystės ir tuo metu, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl vaikui buvo būtina nustatyti laikinąją globą. Pripažinęs tėvystę, atsakovas su vaiku gyvai buvo susitikęs tik kelis kartus ir tik epizodiškai domėjosi vaiku, o pareigos teikti vaikui išlaikymą išvis nevykdė, nors visą laiką buvo dirbantis ir turėjo pajamų. Atsakovo ir vaiko ryšys buvo palaikomas ne paties atsakovo, o socialinių darbuotojų iniciatyva. Nors dėl karantino atsakovui tam tikrais laikotarpiais galėjo būti sudėtinga susitikti su vaiku (aplankyti), tačiau pažymėjo ir tai, kad ir nesant karantino apribojimų buvo ne vienas laikotarpis, kai atsakovas net kelis mėnesius to nedarė.
9. Atsakovo domėjimasis vaiku epizodinis. Atsakovas negalėjo atsakyti kodėl neteikia vaikui išlaikymo, nors dirba ir turi pajamų, jis nežinojo kokia vaiko sveikatos būklė. Nors atsakovas ir norėtų, kad vaikas jam būtų grąžintas, teigė, kad jis sugebės savo vaiką auginti ir juo rūpintis, tačiau teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys yra sveikintinas, tačiau jis turi pasikeisti ne epizodiškai. Teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasį vaiko sveikata, auklėjimu, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.
10. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad atsakovas šiuo metu sugebėtų deramai pasirūpinti rimtų sveikatos sutrikimų turinčiu mažamečiu vaiku bei sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl sprendė, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), t. y., atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu. Teismo nurodė, kad atsakovas turi visas galimybes pakeisti savo elgesį, pradėti teikti vaikui išlaikymą bei įgyti reikalingus tėvystės įgūdžius, todėl atsakovui taikė laikiną tėvų valdžios apribojimas nepilnamečio dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
11. Apribojus tėvų valdžią priteisė 100 Eur dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-22) iki vaiko pilnametystės ir iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021-02-01 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
12.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui tinkamai pasirūpinti vaiku trukdė/o valstybės institucijų įsikišimas. Atsakovas turėjo abejonių dėl vaiko tėvystės, tačiau ją pripažino tam, kad vaikas nebūtų atiduotas į vaikų namus ir yra apsisprendęs vaiku rūpintis visą gyvenimą;
12.2. persikėlus gyventi į Panevėžio miestą, bendravimą su vaiku apsunkina įvesti karantino apribojimai, atsakovas dėl didelių kontaktų darbe bijo dėl galimo vaiko apkrėtimo virusu, tačiau jis skambino globėjai, dėl globėjos konfliktiško elgesio tai daryti sudėtinga;
12.3. vaiko paėmimas sukelia atsakovui sunkumų bendrauti su vaiku, nes gyvenant ne tame pačiame mieste kaip vaikas ir siekiant neprarasti darbo, sudėtinga dalyvauti vaiko gyvenime. To nebūtų, jei vaikas gyventų kartu;
12.4. atsakovui nebuvo tinkamai išaiškintos 2019-12-03 pagalbos plane numatytos priemonės ir jų tikslas, todėl jų ir nesilaikė. 2020 m. rudenį Panevėžyje jam buvo paaiškinta įpareigojimų prasmė, todėl jis jų pradėjo laikytis;
12.5. vaiko globėja sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku, ji neteikia išsamios informacijos apie vaiko sveikatos būklę, todėl jis jos nežino ne dėl savo kaltės. Susigrąžinęs vaiką, jis ketina vaikui atlikti išsamius medicininius tyrimus;
12.6. jis yra pajėgus užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas gyventi-turi stabilų darbą, tinkamą gyventi vaikui vietą, nevartoja alkoholio, normalius tėvystės įgūdžius, todėl nėra pagrindo net ir terminuotai riboti jo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo L. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
13.1. atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku ir nors yra stengiamasi ir sudaromos galimybės susitikti su vaiku ir vaikas atvežamas į Panevėžį, kad būtų patogiau atsakovui, jis neatvyksta į susitikimus;
13.2. kaip globėja ji netrukdo bendrauti atsakovui su vaiku, tačiau po konflikto nenorėjo to daryti tiesiogiai, tačiau 2020 m. spalį bendravimą atnaujino;
13.3. atsakovui buvo suteikta pirminė informacija apie vaiko sveikatos būklę, 2021-01-28 vaikui buvo nustatytas neįgalumo lygis, apie vaiko sveikatos pokyčius, reabilitaciją atsakovas yra informuotas.
14. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
14.1. 2019-04-11 organizavus vadybos atvejį, vaikui ir šeimai buvo užtikrinta nuosekli pagalba, nustačius, kad vaiko motina dėl ligos nesugebės pasirūpinti vaiku, jis buvo paimtas iš motinos;
14.2. atsakovas tėvystės nepripažino, net ir turėdamas abejonių dėl tėvystės, nesiėmė jokių priemonių tėvystei nustatyti ir ją pripažino tik 2019-12-06;
14.3. apeliantas nerodo iniciatyvos susitikti su vaiku, net ir nesant karantino, jis nei karto vaiko neaplankė. Buvo organizuoti keli susitikimai, tačiau jis pats juos atšaukė;
14.4. atsakovo elgesys pradėjo keistis į gerą po ieškinio pateikimo, tačiau Panevėžio socialinių paslaugų centrui pradėjus teikti paslaugas, atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs;
14.5. globėja kurį laiką nebendravo su atsakovu tiesiogiai dėl jo paties kaltės, nes jis nepagarbiai su ja kalbėjo;
14.6. atsakovas, nors gavo pajamas, tačiau neteikė išlaikymo vaikui ir neprisidėjo prie jo poreikių tenkinimo. Nors atsakovo gyvenamoji vieta yra sąlyginai tvarkinga, tačiau jis neturi jokių vaiko auginimui reikalingų daiktų, todėl galimybė neįgaliam vaikui užtikrinti tinkamas sąlygas nepatvirtinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacijos objektas - sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo terminuotai apribota atsakovo valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
17. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.
18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, dėl to nepagrįstai tenkino reikalavimą laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią.
20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, specialistų išvadas, į tai, kad atsakovo padėtis ateityje gali pasikeisti, pagrįstai taikė atsakovui laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečio vaikų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo sąlygų buvimo, tyrė ir visapusiškai vertino visas aplinkybes (atsakovo veiksmus, jo pastangas, specialistų vertinimus ir kt.) ir, vadovaujantis šalių pateiktais duomenimis bei kompetentingų institucijų (specialistų) išvadomis, pagrįstai priėmė sprendimą tenkinti ieškinį.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesirūpino savo dukra, neteikė ir neteikia jai būtino išlaikymo, taigi nevykdė tėvo pareigų, nors tam turi galimybes.
22. Byloje nustatyta, kad L. C. ir V. G. dukra G. G. gimė (duomenys neskelbtini), tėvystę V. G. pripažino 2019-12-06. G. G. nuo 2019-08-27 nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja. Vaikas paimtas iš motinos dėl jos psichikos sutrikimo. L. C. ir V. G. šeimai nuo 2019-08-26 teikiamos socialinės paslaugos, sudaryti pagalbos šeimai planai, 2019-09-04 atvejo vadybos posėdyje atsakovas buvo įpareigotas lankyti priklausomybių konsultanto, psichologo konsultacijas, lankyti dukrą globėjos namuose, mokytis tėvystės įgūdžių, teikti išlaikymą dukrai, pripažinti tėvystę. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui taikyta atvejo vadyba nebuvo veiksminga, jis tėvystę pripažino, tačiau praėjus trims mėnesiams nuo pažadėjimo tai padaryti ir šiam sprendimui turėjo įtakos socialinių darbuotojų pagalba, kitų įpareigojimų jis nevykdė. Pas laikinąją globėją esančios dukros kasdienybe nesidomėjo, dukrą aplankė (socialiniam darbuotojui tarpininkaujant ir suteikiant pavėžėjimo paslaugą tik du kartus), socialiniams darbuotojams kartu su globėja suorganizavus susitikimus ir atvežus mergaitę į Panevėžį (dabartinę gyvenamąją atsakovo vietą), jis susitikimus atšaukdavo. Nors apeliantas argumentuoja, kad lankyti vaiko jis negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ir iki paskelbiant karantiną, jis iniciatyvos aplankyti vaiką nerodė, savarankiškai nei karto nebuvo pas ją nuvykęs, išlaikymo vaikui neteikė. Apeliantas šiuo metu, nors ir gyvena kitame mieste nei vaikas, tačiau jo darbo pobūdis ir gaunamos pajamos leidžia tai padaryti ( aplankyti, teikti išlaikymą), todėl apelianto pasyvumas nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas.
23. Tai, kad pateikus ieškinį teismui apelianto elgesys pradėjo keistis- jis pradėjo vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, 2020 metų pabaigoje lankėsi psichologo konsultacijose, užsiregistravo į tėvystės kursus, pradėjo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, dar nepatvirtina, kad atsakovas savarankiškai galėtų auginti mažametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių.
24. Vien aplinkybė, jog apeliantas pareiškė norą susigrąžinti dukrą, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis tinkamai rūpinsis savo vaiku ir ateityje vykdys savo, kaip tėvo pareigas, kad sugebės savarankiškai patenkinti dukros nuolatinius kasdienius poreikius ir sudarys jai saugią aplinką augti. Nors dabartiniai atsakovo ketinimai geri, tačiau jo aktualūs ginčo laikotarpiu faktiniai veiksmai, leidžia abejoti šių pokyčių tęstinumu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su nepilnamete dukra būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jos auklėjime ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su dukra. Atsakovas, nors ir nurodo, kad pasirūpins vaiku, tačiau iki šiol vaikui išlaikymo neteikia, prie jo poreikių tenkinimo neprisideda. Vien tai, kad atvykęs du kartus aplankyti vaiko, atvežė mišinukų ar epizodiškai klausdavo kaip laikosi vaikas, negali būti laikoma tinkamu nuolatinių tėvų pareigų vykdymu.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvo elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, išlaikymo teikimą, bendradarbiavimą su socialinės pagalbos darbuotojais, švarios ir tvarkingos, pritaikytos vaikui, namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Nagrinėjamu atveju teigiami pokyčiai atsakovo elgesyje atsirado palyginti neseniai, jis paskirtus įpareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas: atsakovas vengia atlikti savo pareigas ir nesirūpina vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) nepaneigta. Byloje nenustatyta, jog mažametis vaikas jau gali būti saugiai grąžintas atsakovui ir apeliantas šiuo metu yra pajėgus juo tinkamai pasirūpinti.
26. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei tai neprieštarautų paties vaiko interesams. Iš esmės, stabiliai, o ne epizodiškai pasikeitus apelianto elgesiui, realiai vykdant nustatytas pagalbos priemones, pasirūpinus vaikui reikalinga aplinka ir įrodžius, kad jis gali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, apeliantas galės kreiptis dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
27. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.),tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taigi atsakovas turi galimybę palaipsniui užmegzti glaudesnį ryšį su vaiku (iki šiol tokio bendravimo nebuvo), įgyti tėvystės įgūdžių, net ir laikinai apribojus tėvų valdžią ir taip įrodyti, kad deklaruojami pokyčiai yra nuolatinio pobūdžio.
28. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo reikalingumo ir pagrįstai nustatė pagrindą apeliantui terminuotai apriboti tėvų valdžią, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apelianto prašymas atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021-02-01 sprendimą palikti nepakeistą.