Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja (Pakistano Islamo Respublikos pilietė) 2023-06-15 Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, jog pagrindinis kelionės tikslas yra studijos Vilniaus universitete. Pagrindine kelionės tikslo valstybe pareiškėja nurodė Lietuvą. Numatoma atvykimo į Lietuvą data 2023-08-18, numatoma išvykimo iš Lietuvos data 2024-08-16.

Ambasados 2023-06-22 Sprendimu nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, kadangi pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo, duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsienietės nelegalios migracijos grėsmė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2021m., 2023 m. atsisakyta išduoti Nyderlandų Šengeno vizą. Pirmą kartą ketino vykti turistiniais tikslais (nenurodytas darbdavys), antrą kartą ketino vykti šeimos ir draugų lankymo tikslais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, išsilavinimo dokumentus, priėmimo į studijas dokumentus, įsipareigojimo raštą, šeimos medį, skrydžio rezervacijos dokumentą, kelionės draudimą, banko sąskaitos išrašą, pažymą dėl teistumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, Šengeno sienų kodeksas, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamentu (EB) Nr. 2016/399, Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) bei Vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizų aprašas).

UTPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu, t. y. laikotarpiu nuo 2023-05-03 iki 2023-06-30) nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnis).

UTPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. UTPĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru.

UTPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

UTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus nustato UTPĮ 19 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. To paties straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės. To paties straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

UTPĮ 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalis nustato, kokius dokumentus turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, tarp jų: prašymo formą pagal 11 straipsnį, kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį, pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus, o tuo atveju, kai VIS veikia pagal VIS reglamento 48 straipsnį – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje išdėstytus standartus, leidžia paimti jo pirštų atspaudus pagal 13 straipsnį, kai taikoma, sumoka vizos mokestį pagal 16 straipsnį, patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą, kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu, kaip numatyta 15 straipsnyje.

Vizų kodekso 14 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, nurodantys kelionės tikslą; dokumentai, nurodantys apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymas; dokumentai, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodantys, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, padedanti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, be kita ko, gali būti dokumentai,: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. O to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis). Dėl to, kad anksčiau buvo atsisakyta išduoti vizą neturi būti automatiškai atsisakoma nagrinėti naują prašymą išduoti vizą. Naujas prašymas vertinamas remiantis visa turima informacija (Vizų kodekso 21 straipsnio 9 dalis).

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).

Vizų aprašo (galiojusio nuo 2022-12-13 iki 2023-07-02) 70.2 papunktis nustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą.

Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Vizų apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (Vizų aprašo 73¹ punktas).

Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali surengti pokalbį su prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusiu užsieniečiu, paprašyti raštu atsakyti į papildomus klausimus ar užpildyti aprašo 76.5¹ papunktyje nurodytą klausimyną, jeigu užsienietis atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (jeigu klausimynas nebuvo pildomas aprašo 76 punkto nustatyta tvarka), pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus. Atsisakymas atvykti pokalbio, atsakyti į pateiktus papildomus klausimus, užpildyti aprašo 76.5¹ papunktyje nurodytą klausimyną ar pateikti prašomą informaciją, prašomos informacijos nepateikimas, nenuoseklios arba prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas sudaro pagrindą laikyti, kad užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (Vizų aprašo 79 punktas).

2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-12-19 sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

Ambasada nagrinėdama pareiškėjos prašymą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 10 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar pareiškėja nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jos pareiškimų patikimumo, ar duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą į Lietuvos Respubliką nurodė studijas Vilniaus universitete. Pareiškėja kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, išsilavinimo dokumentus, priėmimo į studijas dokumentus, įsipareigojimo raštą, šeimos medį, skrydžio rezervacijos dokumentą, kelionės draudimą, banko sąskaitos išrašą, pažymą dėl teistumo.

Ambasada vertindama prašymą dėl vizos išdavimo su tikslu nustatyti nelegalios migracijos pavojų ar jo nebuvimą, vertina pareiškėjos socialinę ir ekonominę padėtį jos gyvenamosios vietos šalyje. Prašyme išduoti vizą pareiškėja nurodė, kad yra netekėjusi, nedirba, rėmėjas M. Z.. Konsulas nustatė, kad pareiškėjai 2021m., 2023 m. atsisakyta išduoti Nyderlandų Šengeno vizą. Pirmą kartą ketino vykti turistiniais tikslais (nenurodytas darbdavys), antrą kartą ketino vykti šeimos ir draugų lankymo tikslais, nurodyta, kad dirba teisininke šeimos įmonėje, įgijusi 2010 m. komercijos, o 2018 m. teisės bakalauro laipsnius, pagal pateiktus dokumentus ji studijavo vidutiniškai, dauguma balų tėra 50 iš 100. Konsului kilo abejonių dėl deklaruojamo pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų bei pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu. Teismas konstatuoja, kad konsului pagrįstai kilo abejonių dėl deklaruojamo pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų bei pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu.

Konsulas, ketindamas išsklaidyti abejones dėl deklaruojamo pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų bei pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu, su pareiškėja atliko pokalbį-interviu, kurio metu siekta gauti papildomos informacijos apie konkrečius pareiškėjos planus Lietuvoje. Interviu metu pareiškėja nurodė, kad 2017-2022 m. dirbo Juntinių Arabų Emyratų oro linijose, nuo 2022 m. kovo mėn. nedirba ir nesimoko. Pokalbio metu pareiškėja negalėjo nurodyti svarių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje pasirinkimo, studijų programos pasirinkimo, pridėtinės kursų vertės profesinei karjerai. Nurodė, kad Lietuvoje pigu, tačiau nieko nežino apie kainas Lietuvoje, kainų su kitomis šalimis nelyginusi. Svarbus pasirinkti argumentas, kad mokslas vyks anglų kalba, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl anglų kalba neketino studijuoti anglakalbėse šalyse. Į klausimą, kuo padės įgytas magistro laipsnis Lietuvoje, paaiškinti nesugebėjo. Planas po studijų: grįžti į Jungtinius Arabų Emyratus ir dirbti sesers konsultacijų įmonėje teisininke. Nurodė, kad gyvena Šaržos mieste, o universitetai Dubajuje ir Abudabyje toli nuo Šaržos. Paklausta, ar Lietuva ne toli nuo Šaržos, atsakymo neturėjo. Negalėjo nurodyti būsimų paskaitų pavadinimų, Vilniaus, Lietuvos populiacijos, lokacijos, kaiminių šalių. Paklausta, ar kada nors jai buvo atsakyta išduoti vizą, nurodė, kad tik vieną kartą Nyderlandai nedavė dėl Covid, akcentavo, kad giminių Nyderlanduose neturi. Tokiu būdu pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Konsulas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė rimtų argumentų, kodėl nori studijuoti Lietuvoje, interviu metu pareiškėjos pateikta informacija nepatikima, neatitinka tikrovės, mano, kad prisidengdama tariamomis studijomis Lietuvoje pareiškėja migruotų į Vakarų Europą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad studijų trukmė pareiškėjos pasirinktoje Vilniaus universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės magistrantūros studijų programoje yra 1,5 metų. Pareiškėja prašyme išduoti vizą nurodė, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas dengia rėmėjas M. Z.. Skunde pareiškėja nurodė, kad M. Z. yra jos teta, užsiimanti verslu Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai du kartus, t. y. 2021 m. ir 2023 m. atsisakyta išduoti Nyderlandų Šengeno vizą. Pirmą kartą ketino vykti turistiniais tikslais (nenurodytas darbdavys), antrą kartą ketino vykti šeimos ir draugų lankymo tikslais. Konsului kilo abejonių dėl deklaruojamo pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, jos pateiktų dokumentų atitikimo tikrovei bei pareiškėjos ketinimu išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu. Skunde pareiškėja nurodo, kad numatoma atvykimo į Lietuvą data 2023-08-18, numatoma išvykimo iš Lietuvos data 2024-08-16, Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad numatoma atvykimo data 2023-08-28, numatoma išvykimo data 2024-08-27, o prašyme pareiškėja nurodė, kad numatoma atvykimo data 2023-09-02, numatoma išvykimo data 2024-08-05. Įvertinus tokius atvykimo ir išvykimo datų nesutapimus, darytina išvada, kad yra pagrįstos konsulo abejonės dėl deklaruojamo pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygomis bei pareiškėjos ketinimu išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus Ambasadai, pripažįsta, kad Ambasadai pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kad duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Nagrinėjamu atveju, teismas ištyręs ir įvertinęs turimus duomenis, pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti priimto Sprendimo pagrįstumu. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, nenustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjai pokalbio su konsulu metu buvo sudarytos papildomos galimybės pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Ambasados pareigūnui abejonių dėl pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, jos pateiktų dokumentų atitikimo tikrovei ir nelegalios migracijos grėsmės. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal anksčiau aptartas Vizų kodekso bei UTPĮ nuostatas pagrįstų abejonių buvimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.

Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjos prašymą. Taigi Ambasada priimdama Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė teisėtą Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Sprendimas taip pat atitinka Vizų kodekso nustatytus tokio sprendimo formos ir turinio reikalavimus (parengtas pagal Vizų kodekso VI priede pateiktą standartinę formą), jame nurodyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai, Sprendimo apskundimo tvarka.

Darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Ambasados Sprendimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 140¹ straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.