Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-10-15 · Byla Nr. M1-3274-288/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-15Kauno apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-15
Bylos Nr.
M1-3274-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08582-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-3274-288/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08582-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 1.1.3.4; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.14; 2.10.9; 2.10.11; 2.10.14; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Edita Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias medicinos priemones R. V., jo gynėjui advokatui Tomui L. P. ir šeimos narei S. V.,

teismo ekspertei psichiatrei Sandrinai Šakavičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kauno r., (už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą priverčiamosios med. pobūdžio priemonės taikytos 3 kartus, paskutinį kartą 2016-12-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi jam, būnant nepakaltinamam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, 2018-03-07 nutartimi gydymas pratęstas), kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2018-02-20, apie 10.45 val., Neries krantinės-Baltų pr. sankirtoje, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,04 ‰ promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

R. V. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK tyrėjai A. S. ir A. S. sustabdė automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. V., gim. (duomenys neskelbtini) jam įvykio vietoje nustatytas 3,04 promilių girtumas. Vairuotojas pristatytas į LSMUL kraujo mėginiui paimti, sulaikytas 48 val. Kauno apskrities VPK areštinėje. Automobilis saugomas Kaune, Chemijos g. 4B (b. l. 4).

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2018-02-20, 8 val. pradėjo darbą kartu su tyrėju A. S.. Apie 10.25 val. tarnybiniu automobiliu važiuojant Neries krantine, ties Baltų pr. pastebėjo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas lėtai važiavo, dairydamasis į šalis, vinguriavo kelyje. Pamatęs juos, automobilio vairuotojas pasuko į kelio šoną ir sustojo. Priėjus prie vairuotojo, jis pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojas prisistatė R. V., gim. 1970 m. Jis paaiškino, kad yra ką tik išgėręs degtinės. Paprašius, negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas yra atimtas. Palaukus 15 minučių, alkotesteriu „Drager“ Nr. ARJK-0155, apie 10.40 val. R. V. buvo nustatytas 3,04 promilių girtumas. Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti, po to pristatytas į Kauno apskr. VPK operatyvaus valdymo poskyrį (b. l. 17).

Alkotesterio „Dreger Alcotest 7510“ duomenimis R. V. nustatytas 3,04 promilių girtumas (b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 467/2018(01) matyti, kad R. V. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,92 promilės (b. l. 24).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-439/2018 nurodyta, kad R. V. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti parodymų ikiteisminiame tyrime, stoti prieš teismą, atlikti bausmę. Nusikaltimo padarymo metu R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Dėl psichinės būsenos R. V. rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,04 ‰ promilės etilo alkoholio).

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmus, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad R. V. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Jis pagal savo psichinę būklę nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas Paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pagal savo psichikos būklę jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. V. tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teisme apklausta ekspertizę atlikusi viena iš eksperčių Sandrina Šakavičienė patvirtino šią ekspertų išvadą bei parodė, kad R. V. 1994 metais nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, paranojinė šizofrenija. Dėl mąstymo sutrikimų, emocijų ir valios sutrikimų yra gydytas stacionare. Jam negalima vartoti alkoholio, kuris labai blogai veikia ligą. Jam yra atliktos trys psichiatrijos ekspertizės, po kurių jam būdavo skiriamas ambulatorinis gydymas. Jei jo būsena būtų pagerėjusi, ambulatorinis gydymas būtų nutrauktas, tačiau dabar ekspertai rekomenduoja keisti gydymo sąlygas, nes ambulatorinio gydymo metu jis padarė įstatymo uždraustą veiką. Be to, esant tokiai diagnozei, jis negali vairuoti transporto priemonių.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. V. įvykio ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto režimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas ir gydomas specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. V. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, o taip pat į tai, kad R. V. įstatymo uždraustas veikas anksčiau jau yra padaręs tris kartus, tris kartus jam buvo taikytos priverčiamosios med. pobūdžio priemonės, o šią įstatymo uždraustą veiką padarė tuomet, kai gydymas jam buvo pratęstas, t. y. gydymosi metu, taip pat sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu (b. l. 80-86), todėl teismas sprendžia, kad jam skirtinas stacionarinis stebėjimas ir gydymas giežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Jeigu nustatoma, kad veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamumo būsenos, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama nenustačius vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. asmens pakaltinamumo. Nesant šio subjektyvaus požymio, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Tokiu atveju, asmuo teismo pripažįstamas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla nutraukiama, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Šiuo atveju R. V. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė –stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

BK bendrosios dalies 67 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tokią nuostatą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra konstatavęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Taip pat, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves.

Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti teismo skiriamos atleidus asmenį nuo bausmės. Tokiu atveju baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką išlieka, tik ji neberealizuojama per bausmę. Kadangi kaip bausmės alternatyva tokiu atveju pateikiamos baudžiamojo poveikio priemonės, vadinasi, baudžiamoji atsakomybė nusikaltusiam asmeniui realizuojama skiriant ir vykdant baudžiamojo poveikio priemones.

Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais reiškia, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl padarytos veikos, ir tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais jam netaikoma bausmė, t. y. baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kaip bausmės alternatyva tais atvejais, kai asmenį galima pataisyti ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Taigi, šioje byloje konstatavus, kad R. V. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, neturint galimam traukti baudžiamojon atsakomybėn subjektui visų reikiamų požymių, t. y. šiuo atveju pakaltinamumo, jam negali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė užraudimas naudotis specialia teise.

Pažymėtina, kad jei pagal sveikatos būklę vairuotojas neatitinka reikalavimų, jis savaime netenka teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau taikyti BK 67 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Dėl automobilio nekonfiskavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. V. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jam pačiam. Tačiau įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus bei anksčiau aptarus, kad R. V. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, neturint galimam traukti baudžiamojon atsakomybėn subjektui visų reikiamų požymių, šuo atveju pakaltinamumo, jam negali būti taikoma taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, todėl automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Chemijos g.4B, Kaune, nekonfiskuotinas, o įsiteisėjus nutarčiai, grąžintinas R. V. sutuoktinei S. V..

Daiktinis įrodymas – byloje esantis automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (prisegtas prie bylos viršelio), įsiteisėjus nutarčiai, grąžintinas R. V. sutuoktinei S. V..

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nutarties vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad R. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti R. V. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nutarties vykdymą, panaikinti.

Automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą Chemijos g.4B, Kaune, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti R. V. sutuoktinei S. V..

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktinį įrodymą, byloje esantį automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (prisegtą prie bylos viršelio), grąžinti R. V. sutuoktinei S. V..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.

Teisėja Liuba Kymantienė