Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-406-1068/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
e1-406-1068/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Baudžiamoji byla Nr. e1-406-1068/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15171-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.3.; 2.12.1.4.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2007 m. kovo 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2008 m. liepos 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

3. 2008 m. liepos 25 d. Plungės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2009 m. kovo 17d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi pastarąją bausmę subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2011 m. kovo 3 d. nutartimi pastaroji bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. 2014 m. rugpjūčio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

7. 2015 m. gegužės 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

8. 2016 m. vasario 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9. 2018 m. birželio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu,

10. 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

11. 2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bausmę subendrinus su 2020 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju paskirta bausme – 90 parų areštu;

12. 2022 m. spalio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų areštu, bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. 2024 m. balandžio 22 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), L. K. priklausančio gyvenamojo namo valgomajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, slapta pagrobė ant kėdės padėtą L. K. priklausančią rankinę 20 eurų vertės su joje buvusiais pinigine 12 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“ 40 eurų vertės ir 165 eurais grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobdamas L. K. priklausantį nedidelės bendros 237 eurų vertės turtą ir padarydamas nukentėjusiajai tokio dydžio turtinę žalą.

N. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d., gal apie 17 valandą, jis jau būdamas neblaivus, Raseinių mieste susitiko taip pat neblaivų savo pažįstamą D. S., kuris vilkėjo kamufliažine striuke, kuris pasakė, kad turi parduoti mėsos ir paklausė ar jis nežino kas ją galėtų nupirkti, o po to jie už gautus pinigus galėtų kartu išgerti alaus. Jis pagalvojęs pasakė, kad mėsą galėtų nupirkti (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenanti moteris, kurios vardo ir pavardės neprisimena. Jie kartu su D. S. nuėjo pas tą moterį, tačiau ji mėsos nepirko. Tada jis pasiūlė nueiti ir pasiūlyti mėsą nupirkti toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančiai kitai iš matymo pažįstamai moteriai. D. S. sutikus, jie abu nuėjo į (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą namą, kuriame ir gyvena jo pažįstamo K. motina. Tuo metu galėjo būti apie 17 val. 30 min. Jie užėjo į vidų. D. S. nuėjo prie moters, buvusios kitoje patalpoje, parodė ir siūlė pirkti jo turimą mėsą. Moteris pasakė, kad jai mėsos nereikia. Jis tuo metu stovėdamas prie virtuvėje esančio stalo, pamatė, kad ant kėdės padėtas moteriškas odinis juodos spalvos rankinukas. Jam kilo mintis rankinuką pavogti, nes tikėjosi, kad jame ras kažkiek pinigų ar gal dar ką nors vertingo, ką būtų galima parduoti ir įsigyti alkoholio. Iki tol jokių minčių ar kalbos apie tai, kad bandys ką nors pavogti, tarp jo su D. S. nebuvo. D. S. jau baiginėjo kalbėti su moterimi, jis pritaikęs momentą, niekam nematant pagriebė virtuvėje ant kėdės buvusį rankinuką ir greitai išėjo pro duris. Eidamas šaligatviu link miesto centro, pradėjo kraustyti pavogtą rankinuką. Viename iš jo skyrių rado rusvos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo keletas eurų, gal kokie 5 (penki) įvairiomis monetomis, juos paėmė, o piniginę paliko rankinuke. Toliau apžiūrinėdamas rankinuką, vidinėje jo kišenėlėje rado ir paėmė apie 150-160 eurų, kurie buvo kupiūromis po 50 eurų ir 10 eurų, o taip pat matė rankinuke įdėtą mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jam nesugalvojus imti jį ar ne, prie jo priėjo D. S., kuris pasakė, kad rankinuką reikia grąžinti. Jis greitai ištraukė jį jam iš rankų ir nuėjo atgal link tos moters namų. Nelaukdamas kol D. S. sugrįš, nuėjo į miestą, susitiko keletą pažįstamų asmenų ir su jais tą pačią dieną visus pavogtus pinigus pragėrė. Prageriant pavogtus pinigus, D. S. nedalyvavo. Ar D. S. matė, kaip jis pinigus iš rankinuko ištraukė, nežino. Kaltę dėl padarytos vagystės pripažįsta pilnai ir neprieštarautų, kad esant galimybei, byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų, jei jam būtų paskirta laisvės apribojimo arba arešto bausmė, nes yra nedirbantis, todėl baudos sumokėti negalėtų, o dirbti viešųjų darbų negali, nes yra neįgalus. Kai kurių šio įvykio aplinkybių jis tiksliai gali neprisiminti, nes įvykio metu buvo stipriai išgėręs, todėl jo apklausoje gali būti ir kokių nors netikslumų. Jai būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. K. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

2024 m. balandžio 22 d pareiškimo ir veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad L. K. parodė, jog 2024 m. balandžio 22 d., apie 17.30 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstami du vyriškiai, kurie siūlė pirkti mėsos. Išeidami pavogė rankinę, kurioje buvo 165 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja, įstatymų nustatyta tvarka nubausti asmenis. Veiksmo metu apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo virtuvėje prie lango yra stalas ant kurio sudėti maisto produktai. Šalia stalo yra kėdė, ant kurios yra juodos spalvos rankinė. Pravėrus rankinę, yra skyrius, kuriame yra šviesiai rudos spalvos su rudu raštu piniginė. Pravėrus piniginę, jos skyriuose yra asmens dokumentai, kortelės. Pravėrus kitus rankinėje esančius skyrius matome ten esančius asmeninius daiktus, mobilaus ryšio telefoną. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.

Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu L. K. papildomai parodė, kad anksčiau apie jai priklausančių pinigų vagystę davė teisingus parodymus, tačiau gali juos kiek papildyti ir patikslinti. 2024 m. balandžio 22 d., maždaug apie 17 val. 15 min., grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte esančiame valgomajame, ant šalia stalo esančios kėdės pasidėjo juodos spalvos odinę rankinę, kurios vidinėje kišenėlėje buvo įdėta 160 eurų (trys kupiūros po 50 eurų ir viena kupiūra 10 eurų), taip pat rankinėje buvo įdėta jos rusvos spalvos odinė piniginė su joje buvusiais 5 eurais monetomis, bei įdėtas mygtukinis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Ji nuėjo į gretimą patalpą, kurioje yra pečius ir pradėjo jį kurti. Išgirdo kaip kažkas įėjo į virtuvę ir pamatė įėjusius du iš matymo pažįstamus vyrus. Vienas iš vyrų vilkėjo kamufliažine striuke, ji jį kelis kartus yra mačiusi Raseinių mieste, prie Maximos parduotuvės, antrasis jai geriau pažįstamas, nes žinojo, kad jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra vardu N. ir gyvena su jai pažįstama A.. Kažkuris iš jų paklausė, kur yra jos sūnus K., o kai ji pasakė, kad jie patys geriau turėtų žinoti, arčiau priėjęs su kamufliažine striuke vilkintis vyras pasakė, kad turi parduoti mėsos faršo ir atkišo jai mėlynos spalvos maišelį, kuriame buvo tas faršas. Ji pasakė, kad faršo jai nereikia ir nori, kad jie greičiau išeitų iš jos namų. Tada vyras apsisuko eiti ir lyg pabandė pridaryti duris į patalpą, kurioje buvo ji, tačiau ji liepė durų neuždaryti ir pati ėjo jam iš paskos. Jiems einant per valgomąjį, N. jau nebuvo, jis buvo išėjęs, todėl išėjus ir antram vyrui, ji uždarė duris ir grįžo atgal prie pečiaus. Praėjus porai minučių, į kambarį vėl įėjo su kamufliažine striuke vilkintis vyras, kuris rankose laikė jos rankinę, kurią su pinigais ir kitais joje buvusiais minėtais daiktais ji buvo palikusi ant kėdės prie stalo. Jai nesuprantant, kas vyksta, vyras pasakė, kad išėjęs į gatvę, pamatė kiek toliau nuo namo stovintį N., kuris kraustė jos rankinę, todėl jis rankinę iš N. atėmė ir atnešė jai. Ji padėkojo ir vyras išėjo. Jam išėjus apžiūrėjo rankinę, pamatė, kad kišenėlėje nėra jos minėtų 160 eurų ir piniginėje nėra 5 eurų. Piniginė ir telefonas buvo palikti rankinėje. Supratusi, kad pinigai pavogti, apie tai pranešė policijai. Rankinės vertė yra 20 eurų, piniginės vertė 12 eurų ir telefono „Nokia“ vertė 40 eurų. Kadangi kartu su šiais daiktais buvo pavogti ir 165 eurai, tai bendra jai padaryta žala sudaro 237 eurus. Visi daiktai, išskyrus pinigus, jai sugrąžinti, todėl neatlyginta žala sudaro 165 eurus. Jai gerai žinodama tokių asmenų gyvenimo būdą ir suprasdama, kad žalos jie jai neatlygins, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 17 val., Raseinių mieste sutiko gerą pažįstamą N. K., su kuriuo besikalbant nutarė, kad reikėtų išgerti alaus, tačiau nei vienas neturėjo pinigų. Todėl jis pasiūlė kam nors parduoti tą pačią dieną konteineryje prie „Vasiukų“ parduotuvės jo rastą maišelį su apie 5 kg. visai geros kokybės mėsos faršo. Tuo metu jis jau buvo stiprokai išgėręs, N. K. jam pasirodė taip pat neblaivus. Sutarus parduoti faršą ir už gautus pinigus nusipirkti alaus, jie nuėjo pas vieną iš matymo pažįstamą moterį, gyvenančią Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ji faršo nenorėjo. Tada N. K. pasiūlė nueiti pas kitą jo pažįstamą, gyvenančią toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam sutikus, N. K. rodant kelią, jie abu nuėjo į vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvės namų, kurio numerio neprisimena. Tuo metu galėjo būti apie 17.30 val. Jie kartu su N. K. įėjo į namo vidų, kuriame rado pagyvenusią, jam nepažįstamą moterį. Įėję į namą, jie su N. K. stovėjo virtuvėje, o moteris stovėjo greta virtuvės esančioje patalpoje. Jis pasiūlė moteriai pirkti mėsos faršo, tačiau moteris pasakė, kad jai faršo nereikia. Jis apsisuko išeiti ir pamatė, kad N. K. virtuvėje jau nėra. Kai išėjo į kiemą ir į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė, kad N. K. stovi kiek toliau ir krausto kažkokį moterišką tamsios spalvos rankinuką. Priėjęs paklausė, ką jis daro ir iš kur rankinukas. N. K. jam atsakė, kad rankinuką jis paėmė iš tos moters namų. Jam matant, N. K. iš rankinuko nieko neišėmė. Apšaukęs N. K. kvailiu ir vagimi, išplėšė rankinuką jam iš rankų ir nunešęs grąžino moteriškei, iš kurios namų N. K. buvo jį pavogęs. Padavęs rankinuką, išėjo ir nuo to karto N. K. daugiau nebuvo sutikęs. Tą pačią dieną jį surado policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie rankinuko ir pinigų vagystę, tačiau jis paaiškino, kad rankinuką jam nematant pavogė N. K., iš kurio jis jį atėmė ir grąžino savininkei. Jam atrodo, kad tada policijos pareigūnai jam minėjo, jog iš rankinuko pavogta apie 160 eurų. Jei tai buvo padaryta, tai padarė tik N. K. iki to momento, kol jis priėjo prie jo ir rankinuką iš jo atėmė. Jis su šia vagyste nėra susijęs, rankinuką ir jame buvusius pinigus pavogė N. K. vienas.

Nukentėjusioji L. K. laisvanoriškai pateikė juodos spalvos mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną "Nokia", kuris apžiūrėtas ir nustatyta, kad jis yra juodos spalvos plastikiniu korpusu. Priekinėje telefono pusėje, viršuje įmontuota ausinė, po ja yra baltos spalvos užrašas NOKIA. Po užrašu yra stačiakampio formos stiklinis ekranas, po kuriuo yra 17 (septyniolika) įvairaus dydžio valdymo mygtukų su ant jų esančiais baltos spalvos skaičių, raidžių ir kitų ženklų simboliais. Galinėje telefono pusėje matomi įmontuoti apskritimo formos vaizdo (foto) kameros objektyvas ir žibintuvėlis, po jais matomos garsiakalbio grotelės. Žemiau, išilgai telefono korpuso yra baltos spalvos užrašas NOKIA. Vizualiai apžiūrint, ant telefono korpuso matomi nusidėvėjimo požymiai.

Dėl veikos kvalifikavimo, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 “Dės bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” pakeitimo, nutarė nuo 2018 m. sausio 1 dieną patvirtinti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį, teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą N. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes jis būdamas L. K. name, iš jo pagrobė L. K. rankinę, kurioje buvo pinigai – 165 eurai ir telefonas „Nokia“, bendros 237 eurų vertės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei ją padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 ir 13 punktai).

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė pačią lengviausią nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, į kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, grobdamas svetimą turtą, kaltinamasis siekė įgyti pinigų, kurių jam reikėjo alkoholio įsigijimui. Teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę, kad ji anksčiau daug kartų teistas, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (administracinių baudų), kurių nemoka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę.

Remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinęs jų pobūdį, įtaką veikos padarymui ir atskleidimui, taip pat kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytas maksimalus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti N. K. galutinę bausmę –– 30 (trisdešimt) parų areštą.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti N. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui N. K. privalo per 7 kalendorines dienas prisistatyti į arešto bausmės atlikimo vietą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė