Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-332-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
1A-215-332-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
R. Ž., Ž. G.
Civilinis ieškovas
S. B., S.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kopija

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-332/2009

Teisėjas: Zigmantas Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Romualdui Šeporaičiui,nuteistiesiems R. Ž., Ž. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Ž. ir Ž. G. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-02-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ž. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Iš Ž. G. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo S. B. naudai priteista 1520 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš Ž. G. ir R. Ž. nukentėjusiojo – civilinio ieškovo S. B. naudai priteista 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. ir Ž. G. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2008-07-13 apie 16 val. viešoje vietoje – Radviliškio mieste prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis, bendrininkų grupėje bei apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – Ž. G. savavališkai be nukentėjusiojo S. B. leidimo, prieš nukentėjusiojo valią atsisėdo į nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Š. F.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagarsino radijo imtuvą, S. B. paprašius išlipti iš automobilio ir mėginant ištraukti užvedimo raktelius, Ž. G. neišlipo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, o išlipęs iš automobilio nukentėjusiajam mėginant išvengti konflikto ir bėgant valgyklos pastato link, Ž. G. jį pasivijo, sudavė koja vieną smūgį į kojas ir pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į veidą. Kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, Ž. G. sudavė kojomis S. B. ne mažiau kaip po 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po to Ž. G. suplėšė marškinėlius, tuo Ž. G. ir asmuo, kuriam paskelbta paieška ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas nukentėjusiajam S. B. padarė sužalojimus: muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, abiejose blauzdose, dešinio kelio išoriniame paviršiuje, kaklo kairiame šone – nežymų sveikatos sutrikdymą, bei R. Ž. nubėgęs prie parduotuvės pastato, Ž. G. sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam Ž. M. į galvą ir pargriovus jį ant žemės, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais Ž. G. ir asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta jo paieška, gulinčiam Ž. M. visi sudavė kojomis ne mažiau 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam Ž. M. kūno sužalojimus: kraujosruvą kaktos dešiniame krašte, nubrozdinimus dešiniame momenyje, dešinio kelio išoriniame paviršiuje, kairėje blauzdoje ir nugaros dešinėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą, o Ž. G., tęsdamas viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką, tyčia be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, apgadino svetimą turtą: S. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Š. F.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kumščiu išdaužė automobilio dešinės pusės priekinį ir abu galinius durelių stiklus, užlipęs ant variklio dangčio išdaužė priekinį stiklą, užšokęs ant automobilio stogo, jį sulankstė, tuo padarydamas S. B. 1520 Lt turtinę žalą. Šie R. Ž. ir Ž. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo peržiūrėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Mano, kad teismo procesas vyko netinkamai – nedalyvaujant nei liudytojams, nei nukentėjusiesiems. Pažymi, kad teisme apklaustas tik vienas nukentėjusysis S. B., kuris parodė, kad jis (R. Ž.) jo nemušė. Nurodo, kad jis prie S. B. mašinos nelindo, jo nemušė, tačiau jam priteisė pagal ieškinį 1500 Lt. Pažymi, kad nusikaltimą padarė trise, o ieškinį priteisė dviems. Mano, kad toks teismo sprendimas neteisingas. Nurodo, kad serga sunkia nepagydoma onkoligine liga (ligos kodas – C-62), yra antros grupės invalidas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Ž. prašė sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Mano, kad byla išnagrinėta neteisingai. Nurodo, kad byloje nebuvo apklausti liudytojai, kurie įvykio dieną – 2008-07-13 – buvo įvykio vietoje. Pažymi, kad nukentėjusieji Ž. M. ir S. B. neatvyko į teisiamuosius posėdžius, nors jiems šaukimai buvo įteikti. Mano, kad teisiamojo posėdžio metu būtų susitaikęs su nukentėjusiaisiais ir būtų susitarę dėl žalos atlyginimo, kadangi yra kaimynai, augo kartu nuo mažens. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimą padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, yra jaunas, praeityje 4 kartus teistas, paskutinius du kartus – už nesunkius nusikaltimus, bausmę atlikęs, nuoširdžiai gailisi.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji R. Ž. ir Ž. G. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. Ž. ir Ž. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. Ž. ir Ž. G. nusikalstamus veiksmus.

Įvertinusi bylos duomenis, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. Ž. ir Ž. G. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pagrįstai sprendimą pagrindė nukentėjusiųjų Ž. M. ir S. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos BPK XXI skyriuje, reglamentuojančiame įrodymų tyrimą, vienu iš įrodymų laikytinas Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nurodytas nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, perskaitymas teisiamajame posėdyje. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti <...> nukentėjusiojo <...> parodymai.

S. B. parodymai, duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, yra nuoseklūs, aiškūs, be to, jų neginčijo ir patys nuteistieji R. Ž. su Ž. G., todėl kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai, priimdamas nuosprendį ir nepavykus iškviesti nukentėjusiojo į teisiamąjį posėdį, vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kolegija taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas, nesant galimybės apklausti nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje, pagrįstai nuosprendį grindė ir kito nukentėjusiojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Įvertinus minėto nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visų kitų įrodymų kontekste, kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į juos atsižvelgė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi jie iš esmės patvirtina kito nukentėjusiojo S. B. bei pačių nuteistųjų nurodytas 2008-07-13 įvykio aplinkybes. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs R. Ž. bei Ž. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neapklausus teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų, esminio baudžiamojo proceso pažeidimo nepadarė.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo S. B. naudai, atlyginti neturtinę žalą įpareigojo abu nuteistuosius – tiek Ž. G., tiek R. Ž. – kaip nusikalstamos veikos bendrininkus. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. nesutinka su tokiu teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad jis S. B. nemušė ir jo turto, t.y. automobilio, negadino.

Iš S. B. apklausos pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu prokotolo matyti, kad S. B. tyrėjai buvo nurodęs, jog jam išlipus iš automobilio ir pradėjus bėgti, jį pasivijo Ž. G. ir sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Tada, anot S. B., pribėgo R. Ž. ir spyrė koja ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, S. B. patikslino, kad negali patvirtinti, jog R. Ž. jam spyrė į įvairias kūno vietas, kadangi jis to nematė, nes buvo užsidengęs galvą rankomis. Nukentėjusysis tik parodė, kad R. Ž. plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau R. Ž. vartojant fizinį smurtą jis nematė. Šios aplinkybės, t.y. kad R. Ž. vartojo fizinį smurtą prieš S. B., nuosprendyje, išdėstydamas kaltinimą bei kvalifikuodamas nuteistųjų veiką, nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str., reglamentuojančiame bendrinnkų baudžiamąją atskaomybę, nurodyta, kad bendrinnkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Teismų praktikoje pažymima, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-29 nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-422/1999) yra pabrėžęs, kad bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veikla. „Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkų grupės nariai, neperžengdami susitarimo ribų, atsako už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai“ („Teismų praktika“, 1999, Nr. 12, p. 220). Įvertinant nuteistųjų R. Ž. ir Ž. G. padarytą nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad nors, kaip matyti iš nukentėjusiojo S. B. parodymų, R. Ž. S. B. atžvilgiu ir nevartojo fizinio smurto, o tik stovėjo šalia, kuomet Ž. G. smurtavo prieš nukentėjusįjį, vis tik, kaip matyti iš bylos duomenų, R. Ž. buvo kartu su Ž. G. nusikaltimo darymo metu – Ž. G. pradėjus daryti nusikalstamą veiką, t.y. smurtauti prieš nukentėjusįjį S. B., R. Ž. buvo šalia, o atbėgus Ž. M., kuris mėgino atitraukti nuo S. B. smurtaujantį Ž. G., R. Ž. įsijungė į bendrą nusikalstamą veiką, pavartodamas smurtą prieš jį Ž. M.. Tokie R. Ž. veiksmai rodo jo vieningą tyčią kartu su Ž. G., t.y. jų vieningos nusikalstamos veikos nukreipimą prieš abu nukentėjusiuosius – S. B. ir Ž. M. ir užtraukią bendrą atsakomybę. Todėl kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai atlyginti nukentėjusiojo S. B. patirtą neturtinę žalą įpareigojo abu nuteistuosius.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. skundžia civilinio ieškinio priteisimą solidariai tik jam su Ž. G., eliminuojant trečią asmenį, bendrininkavusį padarant nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad minėtas asmuo yra paieškomas ir byla jo atžvilgiu išskirta. Jį suradus, išnagrinėjus bylą teisme ir nustačius jo kaltę, bus galima spręsti jo solidarios civilinės atsakomybės klausimą kartu su R. Ž. bei Ž. G..

Paskirdamas nuteistajam R. Ž. ir Ž. G. bausmes už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., t.y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją – padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamą vertybę, kilusias paskemes, padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantų asmenybes – abu nuteistieji praeityej teisti – R. Ž. aštuonis kartus, Ž. G. – keturis, abu nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 27 str.), be to, Ž. G. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per trumpą laiką po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes ir atsižvelgus į bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikaltimas veikas paskyrimas nepakeis R. Ž. ir Ž. G. nusikalstamų polinkių, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. Ž. bei Ž. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus realiai atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas R. Ž. ir Ž. G. už jų padarytą nusikalstamą veiką paskyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistųjų R. Ž. ir Ž. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Irena IvanovienėZigmas KavaliauskasKopija tikraTeisėjasRaimundas Jurgaitis