Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. areštu 30 parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir 159 str., ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. ši bausmė subendrinta su 2005 m. lapkričio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies ją pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. P. ir V. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Tenkinant civilinį ieškinį iš K. V., V. J. ir A. P. solidariai priteista O. R. 1460 Lt žalos atlyginimo.

Tenkinant civilinį ieškinį iš K. V. ir A. P. solidariai priteista O. R. 150 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2006 metais gruodžio mėnesio pabaigoje, naktį, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, turėdamas tikslą įsibrauti į patalpą – O. R. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ seniūnijoje, Radviliškio rajone, ir iš namo pagrobti pinigus, kurių įvykio metu O. R. gyvenamajame name buvo 1500 Lt, išėmęs lango stiklą, pasikėsino pagrobti svetimą, O. R. priklausantį, turtą – 1500 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas nukentėjusiosios O. R. ir iš įvykio vietos pabėgo. Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 5 d. apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje su V. J. ir A. P. sulaužę lango rėmą ir išėmę stiklą, įsibrovė į patalpą – O. R. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį ,,duomenys neskelbtini“ kaime, ,,duomenys neskelbtini“ seniūnijoje, Radviliškio rajone, ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius O. R. ir V. R., taip atimdami galimybę jiems priešintis, plėšimo būdu pagrobė svetimą, O. R. priklausantį, turtą – 1400 Lt, šokoladą, 3 Lt vertės, du butelius degtinės, bendros 26 Lt vertės, šampano butelį, 8 Lt vertės, raktą, 3 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. R. 1440 Lt turtinę žalą. Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje su A. P., siekdamas įsibrauti į O. R. priklausantį gyvenamąjį namą, sugadino nedidelės vertės svetimą, O. R. priklausantį, turtą – sugadino lango rėmą ir išdaužė lango stiklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. R. 150 Lt turtinę žalą. Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad žinodamas ir suprasdamas, kad A. P. yra vaikas, įtikinėdamas, prašydamas 2007 m. sausio 5 d. apie 23 val. įtraukė jį į plėšimą įsibraunant į gyvenamąjį namą, priklausantį O. R., ir į svetimo turto sugadinimą tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, nes skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo psichinę būklę bei visas kitas lengvinančias aplinkybes ir pateikė neteisingą civilinį ieškinį.

Nuteistasis K. V. ir jo gynėja prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. K. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir 159 str. Pats nuteistasis K. V. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo nesutikdamas tik su jam paskirta bausme ir civiliniu ieškiniu.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurias teismas gali pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Minėtas sąrašas nėra baigtinis, todėl įstatymo leidėjas teismui paliko teisę nuspręsti dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo ir aplinkybę, kuri nėra numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atsižvelgti į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau neįvardija, būtent kokios aplinkybės, jo manymu, lengvina jo atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė nei vienos K. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir teisėjų kolegija pritaria tokiam apylinkės teismo sprendimui, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti klausimą dėl nuteistojo K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo.

Apeliaciniame skunde K. V. nurodo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Lietuvos Respublikos BK 76 str. yra įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atleisti asmenį nuo bausmės, jei iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Byloje yra duomenų, kad K. V. lankėsi psichikos sveikatos centre ir jam buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, nesocializuotas elgesio sutrikimas (t. 2; b. l. 64). Tačiau iš specialisto išvados matyti, kad K. V. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir jam nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2; b. l. 67). Esant tokioms specialisto išvadoms, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės atleisti K. V. nuo bausmės dėl ligos, nes byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad apeliantas sirgtų sunkia nepagydoma liga ar kad jo psichika būtų sutrikusi taip, kad jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, matyti, kad K. V. padarytos tyčinės nusikalstamos veikos – vienas sunkus, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai bei vienas baudžiamasis nusižengimas, nėra atsitiktiniai neigiami jo poelgiai. K. V. praeityje buvo teisiamas 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai (t. 2; b. l. 30-34), teistumui neišnykus, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, neatlikęs bausmės, praėjus vos mėnesiui po lygtinio paleidimo, vėl tyčia pažeidė baudžiamuosius įstatymus, dėl ko yra laikomas recidyvistu (BK 27 str.). Tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė K. V. laivės atėmimo bausmes už nusikaltimus ir areštą už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, o būtent tai, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka bausmės rūšį ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad plėšimą ir svetimo turto sugadinimą K. V. padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą (plėšimą ir svetimo turto sugadinimą) paskyrė K. V. bausmių dydžius, didesnius už tokių bausmių vidurkius, numatytus Baudžiamojo įstatymo atitinkamose straipsnių sankcijose. Už kitas dvi nusikalstamas veikas apeliantui paskirtos bausmės yra mažesnės, negu straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai. Pats apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgta skiriant bausmę. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo K. V. nustatyti bausmių dydžiai už atskiras nusikalstamas veikas, kolegijos nuomone, atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytas bausmių skyrimo nuostatas bei bausmių paskirtį (BK 41 str.) ir švelninti jam paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės buvo iš dalies pridėta – tik 6 mėnesiai, neatliktos 2 metų 1 mėnesio ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.

Savo skunde apeliantas taip pat nurodo, kad byloje buvo pareikštas neteisingas civilinis ieškinys, tačiau tokios savo pozicijos niekuo neargumentavo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu K. V. neigė sugadinęs svetimą turtą – nukentėjusiosios O. R. langą, dėl ko pastaroji patyrė 150 Lt turtinę žalą. Apeliantas taip pat neigė pagrobęs tokią sumą pinigų, kurią nurodė nukentėjusioji.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių O. R. patirtos turtinės žalos dydį. Pirmiausia pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu yra užfiksuota, kad gyvenamojo namo lange nėra dalies stiklo, langas atplėštas. Kad buvo sudaužytas O. R. priklausančio namo langas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. P., kuris iš kart po įvykio lankėsi O. R. name (t. 2; b. l. 304). Pati nukentėjusioji O. R. viso baudžiamojo proceso metu vienodai ir nuosekliai aiškino, kad iš jos namų buvo pagrobti 500 Lt iš piniginės ir 900 Lt iš skrynios (t. 1; 45-47; 48; 50; 301-303), kuriuos buvo susitaupiusi ir laikė po rūbais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (t. 1; b. l. 25-31), kad pinigų buvo atkakliai ieškota įvairiose vietose, daiktai O. R. gyvenamame name išmėtyti, baldai išvartyti. Tuo tarpu nuteistasis K. V. skirtingai aiškino, kokias pinigų sumas jis po plėšimo padavė A. P. ir V. J., tačiau pažymėjo, kad su jais pasidalino ne visus pinigus, dalį pinigų norėjo nuslėpti nuo bendrininkų ir pasilikti sau.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad ginčydamas turtinės žalos dydį nuteistasis K. V. mėgina sušvelninti savo padėtį – teisinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius apelianto aiškinimus ir iš visų kaltininkų solidariai priteisė padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai O. R..

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nuteistojo K. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvai nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.