Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1189-601/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-29
Bylos Nr.
2A-1189-601/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-20342-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
V. U.
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1189-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20342-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 25.1; 25.2; 121.21. (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina AgrbaKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. D., trečiasis asmuo V. U., dėl savavališkai rekonstruotų pastatų naudojimo nutraukimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. D., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nutraukti savavališkai rekonstruotų pastatų – garažo 4G1p ir ūkio pastato 7I1m, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių tikslinė naudojimo paskirtis pakeista į gėlių parduotuvę, naudojimą.

Nurodė, kad pagal 2009 m. spalio 5 d. gautą V. U. pranešimą Nr. 211-1482 „Dėl inžinerinių statinių naudojimo“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog V. D., jam nuosavybės teise priklausančiame garaže 4G1p ir ūkio pastate 7I1m, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savavališkai atliko rekonstrukciją ir įsirengė gėlių parduotuvę (t. 1, b. l. 115-118).

Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl jam nuosavybės teise priklausančio garažo 4G1p ir ūkio pastato 7I1m nors ir surašytas savavališkos statybos aktas Nr. S-5-10, tačiau jame neužfiksuoti konkretūs savavališkos statybos darbai, todėl nėra pagrindo teigti, jog šis statinys buvo rekonstruotas. Visi statybos darbai, atlikti garaže 4G1p priskirtini paprastajam remontui, o ūkio pastatas 7I1m yra priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams, jis niekuomet nebuvo rekonstruojamas į II grupės nesudėtingą statinį (t. 1, b. l. 137-139).

Pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą V. D. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti savavališkai rekonstruotų pastatų – garažo 4G1P ir ūkio pastato 7I1m, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių tikslinė naudojimo paskirtis pakeista į gėlių parduotuvę, naudojimą. Priteisė iš atsakovo V. D. – 32 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei (b. l. 147-150).

Teismas nurodė, kad garažas 4G1p ir ūkio pastatas 7I1m yra pagalbinės patalpos, skirti patarnauti gyvenamajam namui 1A1m. V. D. atliko minėtų pastatų rekonstrukciją ir naudojo (ir šiuo metu naudoja) juos išimtinai komercijos tikslams, t. y. kaip gėlių parduotuvę. Atlikęs rekonstrukciją ir pakeitęs paskirtį privalėjo imtis veiksmų, kad pastatai būtų pripažinti tinkamais naudoti. Nurodė, kad tiek pastatų - garažo 4G1p ir ūkio pastato 7I1m, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstrukcijos metu galioję teisės aktai, tiek ginčo tarp šalių nagrinėjimo metu galiojantys teisės aktai (LR statybos įstatymas, STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“) nustato pareigą asmeniui, atlikusiam nesudėtingų statinių rekonstrukciją ir pakeitus jų tikslinę paskirtį, pripažinti tokius statinius tinkamais naudoti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad garažas 4G1p ir ūkio pastatas 7I1m yra pripažinti tinkamais naudoti, ar kad jų rekonstrukcija užbaigta deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymu.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Šalies argumentai

Apeliantas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 3-6). Motyvuose nurodė, kad:

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo ginčo teisiniams santykiams aktualias LR įstatymų ir kitų teisės aktų normas, neteisingai jas aiškino ir taikė. Nepakankamai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, juos netinkamai vertino. LR teisės aktai nenumato pareigos visais atvejais keisti pagrindinę tikslinę statinio naudojimo paskirtį, siekiant pastate vykdyti tam tikrą veiklą. Teismas, vadovaudamasis STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 p. turėjo nustatyti, kokio dydžio garažo 4G1p ir ūkinio pastato 7I1m plotas buvo naudojamas komercinei veiklai, nes pagal minėtą normą pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų pagrindžiančių, kad komercinei veiklai būtų naudojama didesnioji minėtų pastatų dalis. Teismas privalėjo vertinti konkrečioje byloje susiklosčiusius šalių teisinius santykius ir faktinę situaciją, o ne remtis kitų teismų (t. y. Kauno apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas savavališkai atliko jam priklausančių pastatų rekonstrukciją (pakeisdamas jų paskirtį į komercinę), ir kad rekonstruoti statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Nustačius, kad pastato mažesnioji dalis yra naudojama komercinei veiklai (prekybai), negali būti laikoma, kad pastatai priskirti prekybos paskirties pastatams.Priimtuose teismų sprendimuose nėra konstatuota, kad suremontavus garažą 4G1p bei ūkinį pastatą 7I1m nekeičiant jų paskirties, būtų reikalingas šių statinių pripažinimas tinkamais naudoti ir būtų apribojamas naudojimas. Konstatuoti, kad pastato tikslinė naudojimo paskirtis yra keista, galima tik tuo atveju, kai toks pakeitimas įformintas pagal galiojančius LR teisės aktus. Pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, taigi sprendžiant dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo nepakanka vadovautis prieš kelis metus teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. tikslindamas ieškinį, turėjo pateikti įrodymus, kad tuo metu garažas 4G1P ir ūkinis pastatas 7I1m buvo naudojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 25-30). Motyvuose nurodė, kad:

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad LR teisės aktai nenumato pareigos visais atvejais keisti pagrindinę tikslinę statinio naudojimo paskirtį siekiant pastate vykdyti tam tikrą veiklą. Asmuo manantis, kad jo teisės pažeistos pats sprendžia, ar ginti ir kokiu būdu ginti pažeistą teisę, todėl apeliaciniame skunde nurodytus argumentus – dėl pastato priskyrimo vienos ar kitos paskirties grupei (pogrupiui), atsižvelgiant į bendrą plotą arba didžiausią tai paskirčiai naudojamą jo dalį, atsakovas galėjo įrodinėti bylos nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme ar bendrosios kompetencijos teisme, tačiau to nepadarė, nes tokių įrodymų nėra. Tiek 2009 m. rugsėjo 24 d. reikalavime Nr. 11-1403, tiek 2006 m. rugsėjo 12 d. savavališkos statybos akte Nr. S-5-10 yra nurodomas visas garažas ir visas ūkinis pastatas, bet ne jų patalpos ar statinių dalys, kurios naudojamos ne pagal STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, t. y. garažas – automobiliams ar motociklams laikyti, ūkio paskirties patalpos – buities daiktams sandėliuoti. Abu statiniai rekonstruoti ir pritaikyti komercinei veiklai. Reikalavimo teisėtumas yra išnagrinėtas administracinėje byloje, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią. Sprendime nustatytomis aplinkybėmis galima remtis kitose bylose ir jame nustatytų faktų, t. y. kad tiek ūkinis pastatas, tiek garažas yra naudojami ne pagal tiesioginę Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, o komercinei veiklai – gėlių parduotuvei, iš naujo įrodinėti nebereikia.Pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį) galima naudoti, kai pripažįsta tinkamu naudoti komisija. Pagal galiojusį Statybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį statinių naudotojai privalėjo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti.Šiuo metu galiojantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad statinio rekonstrukcijai reikalingas suderintas projektas bei statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai rekonstravo garažą 4G1p ir ūkinį pastatą 7I1m. Ūkiniame pastate ir garaže įrengiant gėlių parduotuvę, turėjo būti parengtas pastatų paskirties keitimo projektas, jis turėjo būti patikrintas ir jam turėjo būti pritarta.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. U. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 17-20). Motyvuose nurodė, kad:

Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo LR CPK 327 straipsnyje numatytais pagrindais. Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai taikė ir aiškino įstatymus bei normatyvinius aktus, vertino įrodymus, pagrįstai nustatė, jog atsakovas jam priklausančius pastatus -garažą 4Glp ir ūkio pastatą 7Ilm, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, savavališkai rekonstravo, juose įrengė ir naudojo komercijai skirtas patalpas.Nepagrįstas teiginys, kad teismas privalėjo nustatinėti garažo bei ūkinio pastato patalpų plotus bei aiškintis naudojamą komercinei veiklai plotą, kadangi ši aplinkybė aktuali tik tada, jeigu atsakovas ūkinį pastatą bei garažą būtų rekonstravęs, turėdamas statybos leidimą, statinio projektą bei žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Šiuo atveju savavališkai pastatytu statiniu atsakovas neteko teisės naudotis nuo savavališkos statybos akto surašymo.Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi 2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, tinkamai ją aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio nuostatas. Turėjo pagrindo nustatyti, kad įrengus komercines patalpas gyvenamojoje teritorijoje, privalėjo būti pakeistas ir žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis. Apeliantas nurodydamas, kad teismas turėjo vadovautis esama padėtimi, nenurodė, kuo faktinė (esama) padėtis pasikeitė nuo 2011 m. balandžio 18 d. (kada priimta LVAT nutartis), kadangi nuo 2006 metų iki dabar atsakovas savavališkai vykdo komercinę veiklą. Atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nepateikė deklaracijos apie rekonstravimo darbų užbaigimą. Teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2006 metų savavališkai rekonstravo garažą bei ūkio pastatą į gėlių parduotuvę, tai atliko be projekto ir leidimo statybai, be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, savavališkai pakeitė pastatų paskirtį nepakeitęs žemės sklypo naudojimo paskirties būdo ir pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2012 m. gegužės 11 d. apeliantas V. D. pateikė prašymą, sutinkamai su CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iki įsiteisės sprendimas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-6588-717/2012, kurioje apeliantas yra pareiškęs vieną iš reikalavimų – pripažinti jam teisę vykdyti statinių garažo 4G1p, ūkinio pastato 7I1m ir pamatų rekonstrukciją ir įteisinti savavališką statybą be atsakovų V. U. ir V. U. sutikimo pagal 2006 m. statinio projekto vadovės I. S. paruoštą projektą, nes tarp šių bylų yra ryšys.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas, nes apeliantas nepagrindė šios bylos sustabdymo būtinumo, o teisėjų kolegija aplinkybių, kurios kliudytų išnagrinėti šią bylą, esant neišnagrinėtai apelianto nurodytai bylai, nenustatė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė reikalavimą Nr. 11-1403 „Dėl nepripažintų tinkamais naudoti pastatų, kuriuose įrengta gėlių parduotuvė“ – nedelsiant nutraukti nepripažintų statinių 4G1p ir 7I1m, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimą (toliau – ginčo patalpos) (1 t., b. l. 60). Atsakovas šį reikalavimą skundė teismui, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas, kurio sprendimą paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, skundą atmetė (1 t., b. l. 71-80). Teismai nustatė, kad atsakovui (apeliantui) priklausantis garažas 4G1p ir ūkio pastatas 7I1m po rekonstravimo pakeitus statinių paskirtį nustatyta tvarka nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, o atsakovas, naudodamas rekonstruotus statinius kaip gėlių parduotuvę, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 40 straipsnio 2 dalį bei statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 5 punktą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo patalpų naudojimo neteisėtumo faktas (aplinkybės) yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu aukščiau nurodytoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, t. y. egzistuoja prejudiciniai faktai, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.), todėl bet kokie atsakovo argumentai, kuriais bandoma paneigti, ar kitaip interpretuoti, vertinti ginčo patalpų naudojimo aplinkybes yra nepagrįsti. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo pastatai naudojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nustatytos aplinkybės (pažeidimas) pasikeitė (pažeidimas buvo pašalintas) po 2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, 2011 m. gruodžio 6 d. tikslindamas ieškinį turėjo pateikti įrodymus, kad tuo metu ginčo pastatai buvo naudojami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, tokia pareiga tenka būtent apeliantui, kadangi šios aplinkybės jau laikytinos įrodytomis (įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas), kol nebus paneigtos.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ir šiuo metu galiojantys teisės aktai, kurie reglamentuoja statinio rekonstrukciją ir naudojimo paskirties keitimą, numato būtinybę turėti statybą leidžiančius dokumentus (Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 20 str. 1 d. 13 p., 23 str. 1 d., 23 str. 17 d. 4 p., STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba. Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Apeliantas nepateikė ginčo patalpų statybą (rekonstrukciją, naudojimo paskirties keitimą) leidžiančių (įteisinančių) dokumentų, todėl ir pagal šiuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus apelianto naudojimasis ginčo patalpomis yra neteisėtas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas ČeplinskasIzolda Nėnienė