Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas J. P. yra G. P. sūnus. 2002-12-13 Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 14770 ir 2003-01-03 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 26 pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas apie tai, kad G. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017-08-19 pareiškėjo motina G. P. mirė. Duomenų, kad G. P. buvo sudariusi testamentą, byloje nėra (CPK 178 str.). Duomenų, kad po G. P. mirties atsiradęs palikimas buvo kitų asmenų priimtas taip pat nėra. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad po G. P. mirties pareiškėjas mokėjo paslaugų teikėjams (UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Vilniaus vandenys“) butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkančius mokesčius.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. nebuvo sudariusi testamento, G. P. turto paveldėjimui taikytinos paveldėjimą pagal įstatymą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad vienintelis palikėjos pirmos eilės įpėdinis yra palikėjos sūnus – pareiškėjas J. P..

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Bylos medžiaga, patvirtina, kad pareiškėjas po G. P. mirties 2017-08-19 mokėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tenkančius mokesčius. Darytina išvada, kad po G. P. mirties pareiškėjas rūpinosi palikėjos G. P. turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo kaip nuosavą turtą. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjos G. P. mirties tokiu būdu išreiškė valią dėl G. P. palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios G. P. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po G. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė G. P. palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).

Nenustačius juridinio fakto, jog pareiškėjas priėmė G. P. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas negali tęsti palikimo priėmimo veiksmų (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 269, 270, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po motinos G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė G. P. palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. P. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.