- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-25538-872/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18771-013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės biudžetinės įstaigos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovei M. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei M. M. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, 796-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos - Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 733,77 Lt skolos už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 30 d., 8,68 Lt palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovas teikia šilumos energiją pastatui, esančiam Kareivių g. 9, Vilniuje. Nurodytame pastate atsakovei M. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji – rūsio patalpa. Ieškovas (šilumos tiekėjas) konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove (vartotoja) neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria remiantis atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovė savo įsipareigojimų laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdo ir tuo pažeidžia savo prievolinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Atsakovė M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 29-30), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog jai priklausančioje patalpoje nėra šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių. Nuo 2004-01-14, kai buvo įsigytos patalpos, ji nėra gavusi jokių sąskaitų už šildymo paslaugas. Paaiškino, kad 796-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, skirstydama mokesčius už suvartotą šilumos kiekį, juos paskirstydavo namo butų/patalpų savininkams, t.y. faktiniams šilumos vartotojams. Atsakovė prašė įtraukti bendriją į bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (b. l. 60) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovei priklausančioje negyvenamojoje patalpoje niekada nebuvo centrinio šildymo, todėl jai nebuvo išrašomos sąskaitos. Trečiojo asmens teigimu, darytina išvada, kad atsakovė nėra įsiskolinusi ieškovui ir neprivalo jam mokėti prašomos priteisti skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje (b. l. 63-65) nurodė, kad pastate yra taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4., nes pastato individualaus šilumos punkto įvade yra įrengtas šilumos apskaitos prietaisas, kuris matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį. Pažymėjo, kad jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Išvadoje nurodė, kad jei atsakovei priklausanti patalpa nėra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, ji privalo mokėti tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekį, apskaičiuotą pagal metodą Nr. 5. Jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės patalpa yra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, būtų taikomas metodas Nr. 4., o jeigu pastate yra kitų patalpų, atjungtų ar neprijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, Metodas Nr. 4 turėtų būti taikomas kartu su Metodu Nr. 5. Išvadoje konstatavo, kad vartotojas privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas.
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateiktoje išvadoje (b. l. 81-83) nurodė, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus, ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Akcentavo, kad kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Paaiškino, kad pagal ieškovo naudojamus šilumos paskirstymo metodus, namo sunaudotas šilumos energijos kiekis šildymui yra skirstomas į šilumos energiją, skirtą butams (patalpoms) šildyti, ir skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Name sunaudotas šilumos kiekis, skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, buvo skirstomas visiems namo butų ir patalpų, nepriklausomai nuo jų šildymo būdo, savininkams proporcingai tų butų ir patalpų plotui. Paaiškino, kad patikrinus Kareivių g. 9, Vilniuje, esančias patalpas, buvo konstatuota, kad šildymo prietaisai yra demontuoti, patalpose praeinantys magistraliniai vamzdynai izoliuoti, patalpų šildymo sistemos rekonstrukcijos projekto nėra. Nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį gali tik teisėtai patalpos šildymo būdą pakeitęs vartotojas, priešingu atveju laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nepasibaigė. Taip pat pažymėjo, kad neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, nėra pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams tvarkos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės biudžetinės įstaigos Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovė prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją pastatui, esančiam Kareivių g. 9, Vilniuje. Šiame pastate atsakovei M. M. nuosavybės teise priklauso 19,80 kv. m. ploto negyvenamoji – rūsio patalpa (b. l. 6). Pastato gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų visą suvartotą šilumos energiją apskaito įvadinis šilumos skaitiklis. Iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-04-30 ieškovas teikė šilumą atsakovei priklausančiai patalpai (b. l. 4), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko skolinga 733,77 Lt. Už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-05-30 atsakovei paskaičiuota 8,68 Lt palūkanų. Atsakovė nesutinka su tuo, kad jos patalpos šildomos centralizuotu būdu, nes jai priklausančioje patalpoje šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių nėra. Atsakovė taip pat nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ išraše yra įrašyti neteisingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys.
Pažymėtina, kad šilumos paskirstymo pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog tais atvejais, kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kieko dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad vadovaujantis trečiojo asmens 796-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymu, pastate yra taikomas Metodas Nr. 4. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (Elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41. Atsakovė ginčija ieškovo jai priskaičiuotas mokėtinas sumas remdamasi tuo, kad jai priklausanti patalpa nėra prijungta prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Atsakovės teigimu, tik gavusi ieškinį ir pranešimą atsiliepimui pateikti, ji sužinojo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jai priklausanti patalpa yra šildoma centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ji kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, siekdama panaikinti tikrovės neatitinkančius duomenis ir 2013-07-16 m. raštu VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad patikrinus atsakovei priklausančias patalpas buvo nustatyta, kad rūsio patalpoje centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų nėra (b. l. 33). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2013-07-15 buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenys, nurodant, jog atsakovei priklausančioje negyvenamojoje-rūsio patalpoje nėra šildymo įrenginių (b. l. 34-36).
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat pareiga apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas – abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Konstatuotina, kad nepaisant to, kad butas ar patalpa nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo ar yra atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, pareiga apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą kyla iš Civilinio kodekso bei Šilumos ūkio įstatymo normų.
Pažymėtina ir tai, kad patalpų savininkai už šilumos energiją atsiskaito pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Taigi, vartotojas laikomas centralizuotos šilumos vartotoju tol, kol neįteisins savo patalpų šildymo sistemos atjungimo teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Byloje nėra duomenų ir šalys savo rašytiniuose paaiškinimuose bei posėdžio metu nenurodė, kad atsakovė M. M. būtų kreipusis dėl jai priklausančios negyvenamos patalpos – rūsio šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės M. M. teiginys, jog ji neprivalanti mokėti už šildymo paslaugas, nes jai nuosavybės teise priklausančioje negyvenamoje – rūsio patalpoje nėra šilumos tiekimo-vartojimo įrenginių. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklausančioje patalpoje nėra centralizuoto šildymo, atsakovė privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tol, kol ji yra daugiabučio namo bendrasavininkė. Name sunaudotas šilumos kiekis, skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, skirstomas visiems namo butų ir patalpų, nepriklausomai nuo jų šildymo būdo, savininkams proporcingai tų butų ir patalpų plotui. Konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo atsakovei mokesčius už šilumos energiją, todėl ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.
Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo prašomų priteisti palūkanų. Teismo vertinimu, ieškovas palūkanas už laikotarpį iki šios bylos iškėlimo (nuo 2012-12-01 iki 2013-05-30) apskaičiavo tinkamai.
Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės priteistina 733,77 Lt skolos ir 8,68 Lt palūkanų.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovės, kaip iš fizinio asmens, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2013 m. birželio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų – 72 Lt žyminio mokesčio, 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2,90 Lt už Gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktai, 93 straipsnio 2 dalis), iš viso 77,90 Lt, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.
Teismo patirtos pašto išlaidos sudaro 37 Lt ir yra priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai 733,77 Lt skolos, 8,68 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 37 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.