Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-44-493-2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-01-18
Bylos Nr.: 1A-44-493-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-38-1-00064-2009-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Paštuolis (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis: M. J.
Nukentėjusysis: V. V.
Advokatai: Tomas Vildžiūnas

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-44-493/2013;

Teisėjas: Živilė Janavičienė Proceso Nr. 1-38-1-00064-2009-4;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 2.4.2.; 2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Viktorui Kazlauskui, Arūnui Purvainiui, nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo V. V., nuteistojo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams). Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 71 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir paskirta 5 MGL (650 Lt.) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. J. priteista 400 (keturi šimtai) Lt. proceso išlaidų valstybei bei 680 (šeši šimtai aštuoniasdešimt) Lt. valstybės patirtų išlaidų už advokato atstovavimą V. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju, 2009-06-23, apie 14.00 val., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. V. yra linkęs daryti ir ketina daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 163² straipsnyje, pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus taikymo neinicijavimą.

Be to, nuteistas už tai, kad 2009-11-26, apie 12.32 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti ir iš V. V. paėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus taikymo neinicijavimą.

Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje.

M. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju 2009-06-23, apie 14.00 val., prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. V. yra linkęs daryti ir ketina daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163² straipsnyje, pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti ir iš V. V. priėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus neinicijavimą.

Taip pat M. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-08-12, apie 11.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, prie Kauno (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti ir iš V. V. priėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus neinicijavimą.

Taip pat M. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-11-24, apie 16.00 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį, kurį vairavo V. V. ir automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus neinicijavimą, tačiau iš V. V. reikalaujamo kyšio nepriėmė, kadangi V. V. neturėjo reikalaujamos pinigų sumos ir todėl kyšio nedavė.

Nesurinkus pakankamai įrodymų dėl minėtų M. J. inkriminuotų veikos epizodų jie iš kaltinimo pagal LR BK 225 str. 2 d. pašalinti.

Nuosprendį skundžia prokuroras, nukentėjusysis V. V. ir nuteistasis M. J..

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendį pakeisti: panaikinti LR BK 75 straipsnio nuostatų M. J. atžvilgiu taikymą; nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur aprašytas 2009-06-23 įvykis papildomai nustatyti, kad M. J. iš V. V. ne tik pareikalavo, bet ir paėmė kyšį; nuosprendžio aprašomojoje dalyje papildomai nustatyti, kad M. J. 2009-08-12, apie 11.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato, pokalbio su V. V. metu, savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti ir iš jo priėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus; nuosprendžio aprašomojoje dalyje papildomai nustatyti, kad M. J. 2009-11-24, apie 16.00 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sustabdė automobilį, kurį vairavo V. V. ir automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tačiau reikalaujamo kyšio nepriėmė, kadangi V. V. neturėjo reikalaujamos pinigų sumos ir todėl kyšio nedavė; paskirti M. J. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose; nukentėjusiojo V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti jo nuadai iš M. J. 400 Lt.; pripažinti 800 Lt., Lietuvos kriminalinės policijos biuro duotų V. V. nusikalstamą veiką imituojantiems veiksmams atlikti, proceso išlaidomis ir šią sumą išieškoti iš M. J. Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Nurodo, kad teismo išvada, jog kaltinimas M. J. pasitvirtino tik iš dalies, yra neteisinga, nes neatitinka bylos faktinių aplinkybių, dėl ko pirmos instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas. Teismas savo sprendimą pašalinti iš kaltinimo epizodus motyvavo tuo, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis savo kaltės nepripažino, kad kiti įrodymai kaltinamojo parodymų šiuose epizoduose nepaneigia, o duomenų, kuriais kaltinamojo kaltę grindžia prokuroras, nepakanka, kadangi nėra galimybės juos patikrinti leistinais būdais. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis padarė jam kaltinime nurodytuose ir iš kaltinimo pašalintuose epizoduose inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl 2009-06-23 epizodo teismas pasisakė, kad V. V. parodymai nėra pakankamai nuoseklūs, be to, pats nukentėjusysis vengė duoti išsamius parodymais. Teismo nuomone dėl to, kad, nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, o taip pat todėl, kad jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina fakto, kad V. V. M. J. pinigus, t. y. 400 Lt., tikrai perdavė, ši kaltinimo dalis pašalinta. Dėl 2009-08-12 epizodo teismas nurodė, kad nebuvo pateikti jokie duomenys, jog šio susitikimo metu tikrai buvo perduoti pinigai, kuriuos ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai buvo perdavę V. V.. Garso įraše esantis V. V. pasakymas, kad perdavė, teismo nuomone, negali būti vienintelis M. J. kaltės įrodymas. Dėl 2009-11-24 epizodo teismas nuosprendyje tik nurodė, kad kaltę prokuroras įrodinėjo vienintelio nukentėjusiojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Jokių kitų įrodymų valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, teismo nuomone, nepateikė. Iš to, kas nurodyta nuosprendyje, matyti, kad teismas kiekviename iš atvejų, kuomet iš kaltinimo buvo pašalinti M. J. inkriminuoti epizodai, byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito ir nuo bendros jų visumos ar faktiškai jų iš viso net nevertino ir neanalizavo ir tik paprasčiausiai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai neišsamūs ir nenuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Tai reiškia, kad skundžiamu asmeniu teismas nustatė M. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimą teismo iš kaltinimo pašalintuose epizoduose, neišanalizavęs ir tinkamai neįvertinęs įrodymų visumos, o įrodymus vertino ir išvadas dėl to padarė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kas reiškia, kad buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. V. V. parodymai dėl epizodų, kurie teismo iš kaltinimo buvo pašalinti, kurių, pasak teismo, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, buvo gauti jo apklausų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kas reiškia – LR BPK numatytu būdu. Šie parodymai buvo patikrinti LR BPK numatytomis priemonėmis atliekant akistatą, papildomas apklausas. Nukentėjusiojo parodymai vykdant šias priemones pasitvirtino, atitiko kitus byloje esančius duomenis. Kalbant apie įrodymų vertinimą atkreiptinas dėmesys į tendencingą, kaltinamajam naudingą, tačiau visai nelogišką teismo įrodymų vertinimą 2009-06-23 epizode. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė išvadą, kad M. J. kaltė dėl to, kad jis iš V. V. reikalavo kyšio, įrodyta neabejotinai, tuo pačiu teismas konstatavo, kad nesant duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. V. tą dieną perdavė M. J. jo reikalaujamą kyšį – 400 Lt., ši kaltinimo dalis iš minėto epizodo šalinama. Teismas iš vieno ir to paties šaltinio (nukentėjusiojo V. V.) gautus tuos pačius duomenis vienu atveju pripažino įrodymais, kitu atveju konstatavo tuos pačius parodymus esant nenuoseklius, nepatvirtinančius pinigų perdavimo fakto. Toks prieštaringas įrodymų vertinimas rodo, kas teismas 2009-06-23 epizode įrodymus analizavo ir vertino paviršutiniškai ir išvadas padarė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris nėra visiškai pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Analizuojant šį epizodą teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinimas M. J. faktiškai grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau tinkamai jų nevertino. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kaltinimui dėl 2009-06-23 epizodo pagrįsti, kai kaltinamasis neprisipažįsta, kitų įrodinėjimo šaltinių ir atitinkamų įrodymų, kitų, nei nukentėjusiojo parodymai, negalėjo būti ir teoriškai, kadangi tą dieną dar nebuvo pradėtas ir pats ikiteisminis tyrimas kas reiškia, kad nebuvo net teorinės galimybės LR BPK numatytomis priemonėmis ir tvarka gauti kokių nors tyrimui reikšmingų duomenų. Vertindamas V. V. parodymus dėl 2009-06-23 epizodo nenuosekliais teismas visiškai neaišku kodėl tai siejo su kaltinamojo M. J. elgesiu, kad jis neatvyko sutartą dieną į susitikimą, kad ne jis buvo susitikimo iniciatorius, nors tai jokios reikšmės vertinant, ar jo parodymai teisingi ir patikimi, neturi. Kas pykčio M. J. atžvilgiu ir suinteresuotumo jam pakenkti nebuvo rodo ta aplinkybė, kad V. V. policijos pareigūnų buvo sulaikytas praėjus kuriam laikui po kaltinime nurodyto laikotarpio, kad jis teisme M. J. apibūdino kaip geriausią policininką. Šios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos. Tai, kad V. V. parodymai yra patikimi parodo ir tai, kad kituose epizoduose, kuriuose buvo panaudotos techninės priemonės, jo parodymai atitinka įrašuose užfiksuotų įvykių eigą. Teismas dėl 2009-08-12 epizodo nepakankamais įrodymais laikė V. V. parodymus, taip pat byloje esantį garso įrašą su jame užfiksuotu V. V. ir M. J. pokalbiu. Teismo nuomone nebuvo pateikta jokių duomenų, kad tos dienos susitikime M. J. buvo perduoti pinigai, o garso įrašas, kuriame V. V. nurodo tai padaręs, negali būti vieninteliu kaltės įrodymu. Tokia teismo išvada padaryta neįsigilinus nei į paties nukentėjusiojo parodymus, nei į byloje esantį tos dienos garso įrašą, taip pat net nepabandžius sugretinti iš minėtų skirtingų šaltinių gautos informacijos. Tuo tarpu išsamiau paanalizavus nukentėjusiojo parodymus matyti, kad jo parodymai dalyje dėl 2009-08-12 įvykio atitinka garso įraše užfiksuotą pokalbį. Be to, byloje yra užfiksuota, kad V. V. pakvitavimu buvo perduoti pinigai, skirti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir šie pinigai buvo perduoti būtent 2009-08-12. Dėl 2009-11-24 epizodo teismas faktiškai iš viso jokių duomenų neanalizavo, tik visiškai deklaratyviai nurodė, kad kaltinimas šiame epizode yra grindžiamas vien tik nukentėjusiojo parodymais, kurių niekas nepatvirtina. Toks vertinimas prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, dėl ko yra neteisėtas ir neteisingas. Nukentėjusysis dėl šio epizodo buvo apklaustas kelis kartus, tame tarpe ir akistatos su kaltinamuoju metu, taip pat apklaustas teisme. Jis išsamiai ir nuosekliai atpasakojo įvykį, dėl ko pagrindo netikėti jo parodymais ir jais nesiremti sprendžiant M. J. atsakomybės klausimą, nėra. Prokuroras pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo iš kaltinimo šalinti aukščiau nurodytų epizodų, nes visuose šiuose epizoduose yra surinkta pakankamai patikimų, gautų tik teisėtais būdais ir LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintų duomenų, laikytinų įrodymais, sudarančiais vieningą ir logišką įrodymų, pagrindžiančių M. J. kaltę, grandinę. Priešingai nei nurodė teismas, ne V. V., o M. J. viso proceso metu vengė duoti parodymus, kas pagrįstai kelia abejonių dėl jų teisingumo ir leidžia manyti, kad M. J. naudojasi savo teise meluoti arba iš viso neduoti parodymų tik kaip priemone aktyviai gynybai ir tokiu būdu siekia bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsisakė duoti parodymus ir sutiko juos duoti tik po to, kai bus apklausti visi kiti asmenys. Tai rodo, kad būtent jis, o ne nukentėjusysis, viso proceso metu vengė duoti parodymus, o juos galiausia davė jau žinodamas visus be išimties prieš jį surinktus įrodymus, kas sudarė puikias sąlygas gynybinėms versijoms sukurti. Teismas nuosprendyje tik nurodė, ką apklausiamas parodė M. J., tačiau jo parodymų iš esmės nevertino, neatliko jų analizės visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą. Tuo tarpu kaltinamasis M. J. priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą kaltinamąjį apklabėti ir tuo tikslu duoti melagingus parodymus. Teismas, nenustatęs, kad nukentėjusiojo parodymai yra žinomai melagingi, neturėjo pagrindo jais abejoti. Pažymėtina ir tai, kad teismo išvados ir motyvai nuosprendyje nurodyti neišsamiai, kas reiškia, kad nuosprendis neatitinka LR BPK nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Nuosprendyje nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos nei teismo išvados dėl epizodų pašalinimo, nei tokias išvadas sąlygoję motyvai.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendis turi būti pakeistas ir dėl to, kad teismas pagrįstai pripažinęs M. J. kaltu, teisingai kvalifikavęs jo veiką, parinkęs tinkamą bausmės rūšį, paskyrė neteisingą bausmę ta prasme, kad paskyrė ją per mažą, tik 2 m. laisvės atėmimo vietoje prokuroro prašytos skirti 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Į ką atsižvelgė ir kokias aplinkybes įvertino parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas nuosprendyje nedetalizavo. Dėl to teismas nepagrįstai sumažino prokuroro siūlytos bausmės dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. J. padarė apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, neįvertino pačios nusikalstamos veikos pobūdžio. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiojo interesus. Būtent iš jo buvo reikalaujama kyšio ir pirmoji jo dalis – 400 Lt., buvo sumokėta jo paties pinigais, dėl ko jis patyrė turtinę žalą. Teismas, nepagrįstai parinkdamas mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirta bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas.

Teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, be pagrindo pritaikė LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo jo vykdymą. Tokį sprendimą teismas padarė remdamasis tuo, kad byloje nėra neigiamai M. J. charakterizuojančios medžiagos, jis nusikalto pirmą kartą ir nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlimimo. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Pirmos instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Nors M. J. nusikalto pirmą kartą, byloje surinkti faktiniai duomenys apie susitikimų su nukentėjusiuoju aplinkybes, vykusių pokalbių turinį, paimtas pinigų sumas leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstama veika nebuvo vienkartinė. Nusikalstama veika yra korupcinio pobūdžio, ja padaryta ne tik turtinė žala nukentėjusiajam, bet ir pakenkta visam policijos prestižui. Įvertinus paminėtas aplinkybes nėra pagrindo manyti kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuosprendžiu taip pat netinkamai išspręstas ir proceso išlaidų išieškojimo klausimas. Teismas priteisė 400 Lt. valstybei, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šie pinigai nukentėjusiajam buvo duoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro, todėl šios proceso išlaidos turi būti išieškotos iš M. J. ne valstybės, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai. Be to, nustačius bei pripažinus, kad M. J. 400 Lt. dydžio V. V. duotą kyšį priėmė ir 2009-08-12, Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai išieškotinų proceso išlaidų suma turi būti padidinta iki 800 Lt.

Taip pat nustačius, kad M. J. 400 Lt. dydžio V. V. kyšį priėmė ir 2009-06-23, turi būti patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos ir iš M. J. V. V. naudai turi būti priteista 400 Lt. suma.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis V. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendį pakeisti, pripažinti, kad M. J. ėmė iš nukentėjusiojo mėnesinį neteisėtą 400 Lt. atlygį mažiausiai tris kartus bei savo nuožiūra priteisti kompensaciją už padarytą moralinę žalą. Nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, daromos išvados vienpusiškai palankios teisiamajam, o paskirta bausmė M. J. per švelni. M. J. nurodė, kad daugiau kaip 18 m. dirba policijoje taigi, yra patyręs pareigūnas, įvaldęs atsargumo bei konspiracijos priemones, kurias pritaikė darydamas nusikaltimą. Būtent patirtimi ir konspiracija galima paaiškinti tai, kad M. J. į 2009-07-23, 14 val. susitikimą neatvyko. Kaip patyręs pareigūnas jis nerizikavo. Iš fiksuotų pokalbių turinio matyti, kad M. J. į savo paskirtą susitikimo datą žiūri nerimtai ir elgiasi kaip jam atrodo geriau. Būtent konspiracija galima paaiškinti ir tai, kad nuteistasis savo telefono numerio nedavė. Visi pokalbiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo persunkti M. J. pamokymų, nurodymų kaip reikia atsargiai elgtis, nešnekėti ko nereikia. Visi bylos epizodai teismo vertinami palankiai M. J.. Teisėja, nagrinėdama 2009-08-12 epizodą teigia, kad kontakto ieškojo nukentėjusysis, nes būtent jis atėjo pas M. J. į darbą. Palankios M. J. išvados daromos ir aptariant 2010-02-24 epizodą nurodant, kad kontakto su M. J. ieškojo nukentėjusysis. Teisėja visiškai ignoruoja tą aplinkybę, kad 2010-09-19 M. J. tiesiai diktuojant ir sėdint prieš nukentėjusįjį pareigūnas surašė nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo M. J. tiesiai parodė, kad nukentėjusysis yra nepatikimas asmuo ir draugystė su juo baigta. Teismo visiškai ignoruojama ta aplinkybė, kad būtent po pokalbio komisariate, kur po reido buvo atgabentos nukentėjusiojo prekes turinčios prekeivės ir kurių nukentėjusysis komisariate ieškojo, pats M. J. priėjo prie nukentėjusiojo, jo iniciatyva buvo kartu išeita į lauką ir po ilgiausio pokalbio jo paimtas 400 Lt. kyšis. Byloje esantys pokalbiai patvirtina, kad M. J. ilgai ir noriai kalbėjęs su nukentėjusiuoju komisariate pakviečia išeiti į lauką ir netoli komisariato paima pirmo susitikimo metu sutartą 400 Lt. kyšį. Šią aplinkybę teisėja visiškai ignoruoja. Kauno miesto apylinkės teisme visu greičiu buvo nagrinėjama pareigūno A. G., kaltinamo pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, byla, kurioje V. V. pripažintas nukentėjusiuoju. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo pagavimas 2010-09-19 už 3 km. nuo (duomenys neskelbtini) turgavietės yra administracinio teisės pažeidimo bylos sufabrikavimas. Pareigūnų šaipymasis, pažeminimas, P. M. tiesioginis pasakymas, kad nukentėjusysis yra nepatikimas, nesuteikimas medicininės pagalbos net parodžius neįgaliojo pažymėjimą, uždarymas į grotuotą narvą aiškiai parodė, kad draugystė su M. J. baigėsi 2010-09-19. Susitikimas 2010-02-24 ir įrašytas pokalbis tik patvirtina 2010-02-19 dienos įvykių eigą. Tačiau teisėja daro išvadą, kad nukentėjusysis 2010-02-24 ieškojo kontakto su M. J., t. y. toliau norėjo draugauti, pats ieškojo priėjimo prie M. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad M. J. jau pačio pirmo pokalbio metu, nurodydamas mokėti 400 Lt. mėnesinį atlygį, pabrėžė, kad renka ne sau, o turi dalintis su kitais (duomenys neskelbtini) PK darbuotojais. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai tyrimą atliko ne tik M. J., bet ir A. V., galimai P. M., atžvilgiu. Nukentėjusysis pažymi, kad jo skunde nurodytos aplinkybės įrodo, jog buvo mokamas sąlyginis mėnesinis 400 Lt. dydžio mokestis taip, kaip M. J. nurodė pirmo susitikimo metu, nors teisėja daro palankią M. J. išvadą esą įrodytas tik vienas 2009-11-25 epizodas.

Teisėja taip pat atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos. Teisėjos buvo prašoma tokios kompensacijos, kurią teisėja laikytų teisinga ir nešališka. Galima iš dalies sutikti, kad M. J. pripažinimas kaltu jau yra pakankama satisfakcija už nukentėjusiajam padarytą moralinę skriaudą. Tačiau M. J. kaltu neprisipažino teigdamas, kad nukentėjusysis jį apšmeižė. M. J. yra nenuoširdus, neatgailauja, todėl jo nukentėjusiajam padaryta moralinė skriauda išlieka. Bendraudamas su M. J. nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nervinį stresą nežinant, kada ir iš kur M. J. bus pagautas, bus nurodyta sėsti į mašiną ir sumokėti pinigus. Jautė pažeminimą, nervinę įtampą, kadangi buvo visiškoje kyšio reikalaujančio asmens priklausomybėje ir valioje. 2010-02-19 įvykiai tai visiškai patvirtina. Neteisėtus M. J. ir P. M. veiksmus nukentėjusysis apskundė Kauno m. apylinkės prokuratūrai, tačiau ten įstatymo pažeidimų nerasta, nes tikėta M. J.. Apskundus prokuroro nutarimą Kauno m. apylinkės teismui skundas buvo atmestas, nors Kauno m. apylinkės teisme dirba pareigūno P. M. sutuoktinė ir ilgametė (duomenys neskelbtini) PK darbuotoja. Dėl to nei administracinio teisės pažeidimo byla, nei veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo M. J. ir P. M. buvo neteisingi. Nuolatinis visiško bejėgiškumo jausmas žinant, jog reikalaujama kyšio ir nieko negalima padaryti, sukėlė nervinę depresiją ir nusivylimą ir tai yra nukentėjusiajam padaryta moralinė žala. Nukentėjusysis mano, kad Kauno apygardos teismas priteis tokią moralinę žalą, kuri būtų teisinga ir nešališka.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-07-31 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas atliko tam tikrus veiksmus, juos įvertino kaip nusikalstamą veiką ir kvalifikavo pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį. Pirmos instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad kaltinimą palaikantis prokuroras 2009-06-23, 2009-08-12, 2009-11-24 epizodus įrodinėjo vienintelio nukentėjusiojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jokių kitų įrodymų valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nepateikė, todėl minėtus epizodus iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytus. Dėl 2009-11-26 epizodo teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad apelianto kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais taip pat byloje esančia vaizdo ir garso medžiaga, t. y. nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu surinktais duomenimis, vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuotas M. J. ir V. V. pokalbis M. J. automobilyje. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. 2009-12-03 liudytojo papildomos apklausos metu V. V. nurodė, kad automobilyje perdavė reikalaujamus 400 Lt., kuriuos apeliantas paėmė ir nurodė, kada bus kitas susitikimas. Kaip ir kokiu būdu buvo reikalaujama kyšio apklausos metu V. V. nenurodė. 2010-05-06 liudytojo papildomos apklausos metu V. V. nurodė, kad automobilyje M. J. davė 400 Lt. kyšį, kuriuos jis paėmė. Pokalbio metu nurodė, kada maždaug bus kitas susitikimas. Šios apklausos metu V. V. iš viso nenurodė, kad nuteistasis iš jo reikalavo kyšio. 2010-05-14 akistatos metu V. V. paaiškino, kad suprato, jog reikia susimokėti pinigus, nes buvo frazė „duok pinigus“. Teisminio nagrinėjimo metu išklausius garso ir peržiūrėjus vaizdo įrašus tokia frazė „duok pinigus“ neužfiksuota. Teisminio nagrinėjimo metu V. V. jokių aplinkybių dėl 2009-11-26 epizodo nenurodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima konstatuoti, kad V. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ir netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus. Teisminio nagrinėjimo metu, išskyrus vaizdo ir garso įrašus, akivaizdu, kad nebuvo nei reikalavimo duoti kyšį, nei grasinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, konstatuodamas apelianto kaltę dėl 2009-11-26 epizodo, šios aplinkybės dėl kyšio reikalavimo niekaip nemotyvavo ir neargumentavo.

Apeliantas pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame negali būti prieštaravimų, išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais. Pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuodamas, kad M. J. paėmė kyšį, konstatavo, kad byloje esančiame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti kaip pokalbio metu V. V. skaičiuoja pinigus ir juos parodo. Pinigų skaičiavimas ir jų parodymas nepatvirtina pinigų perdavimo ir priėmimo fakto. Vaizdo ir garso įraše, kuriame užfiksuotas M. J. ir V. V. pokalbis M. J. automobilyje 2009-11-26, 12.32 min. matosi, kad V. V. skaičiuoja pinigus ir juos ištiesia, tačiau nesimato, kad juos kas nors imtų, todėl negalima konstatuoti, kad pinigai buvo perduoti ir priimti. Pirmos instancijos teismas išvadą apie pinigų davimą ir priėmimą padarė remdamasis protokolu apie techninių priemonių panaudojimą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas iš kurio matosi, kad pokalbio metu buvo kelis kartus vartojamas žodis „nu“. Šį žodį vartojo apeliantas, tačiau iš šio žodžio intonacijos niekaip negalima suprasti ar buvo reikalauta pinigų, ar buvo reikalauta konkreti pinigų suma ir pan. pirmos instancijos teismo išvada, nesant užfiksuotų konkrečių pinigų reikalavimo faktų, yra nepagrįsta. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas teigia nurodęs teismui aplinkybes, kad garso ir vaizdo įrašuose užfiksuotos ne visos aplinkybės ir su netikslumais. Žodžio „nu“ vartojimas neišreiškia apelianto valios nei gauti, nei priimti pinigus, todėl galima konstatuoti, kad pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta prielaidomis. LR BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Remiantis baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais galima konstatuoti, kad apelianto veiksmuose nėra nei intelektualinio, nei valinio tyčios elementų.

Byloje yra pateikti įrodymai, tariamai patvirtinantys kaltę, t. y. garso ir vaizdo įrašai. Kaltinamajame akte nurodoma, kad originalios laikmenos yra sunaikintos. Į teismo užklausimą kriminalinės policijos biuras papildomai paaiškino, kad teismui pateiktos laikmenos yra originalai. Prie kaltinamojo akto buvo pridėti DVD diskai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami naudojant techniką, kuri nenaudoja DVD diskų, galima daryti išvadą, kad teismui yra pateikti ne originalūs garso ir vaizdo įrašai. Teisme apeliantas nurodė aplinkybes, kad garso ir vaizdo įrašuose aplinkybės užfiksuotos ne visos ir su netikslumais. Nesant vaizdo ir garso įrašų originalų neatmetama galimybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, perrašant iš diktofono į DVD diską buvo karpymo, montavimo ar kitokio bandymo pakeisti originalų garso įrašą faktų, todėl galima konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi neoriginaliais garso ir vaizdo įrašais. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis spėjimais, nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį prokuroro ir nukentėjusiojo skundus tenkinti, o nuteistojo atmesti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad prokuroro skundas pagrįstas iš dalies, nukentėjusiojo V. V., nuteistojo M. J. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmetami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, apeliantų manymu, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai pašalino kaltinimus dėl 2009-06-23 (kyšio priėmimo), 2009-08-12, 2009-11-24 M. J. padarytų nusikaltimų. Prokuroro nuomone, šie kaltinimai yra pilnai įrodyti, o teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymų nepripažino M. J. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Nukentėjusysis V. V. savo apeliaciniame skunde iš esmės taip pat nesutinka su M. J. išteisinimu dėl 2009-06-23, 2009-08-12, 2009-11-24 epizodų, prašo M. J. pripažinti kaltu ir priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis M. J. prašo jį išteisinti dėl visų jam pareikštų kaltinimų, kadangi jo kaltė neįrodyta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Apeliantas akcentuoja, kad kaltinimas iš esmės grindžiamas tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais bei nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu surinkta informacija, kuri taip pat kelia abejonių savo patikimumu.

Kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų motyvus sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. kaltinimai pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį buvo pareikšti dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2009-06-23 (kyšio reikalavimas ir kyšio paėmimas), 2009-08-12, 2009-11-24, 2009-11-26. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – kyšio priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti – straipsnio dispozicijoje formuluojami kaip alternatyvūs. Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka bent vieno iš minėtų požymių konstatavimo asmens veiksmuose. Pažadas priimt kyšį, susitarimas jį paimti, reikalavimas jį duoti, provokavimas jį duoti laikomi baigtais nuo šių objektyviųjų požymių išreiškimo asmens veiksmuose. Tuo tarpu kyšis laikomas priimtu tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Vadinasi, įrodinėjant kyšio priėmimo faktą turi būti neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo priėmė kyšio dalyką. Kyšininkavimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo turi suvokti, kad materialinė nauda, kurią jis gauna iš kyšio davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimą ar neatlikimą duodančio kyšį asmens interesais. Kyšininkavimas – tai veikos, kuriomis valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neteisėtai gauna ar siekia naudos, t.y. bet kokio turto ar turtinių paslaugų už jo, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, teisėtą ar neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant tarnybinius įgaliojimus duodančiojo kyšį ar kito asmens naudai. Kaltininkas priima ar siekia kyšio, už kurį savo tarnybiniais veiksmais (neveikimu), vykdydamas įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus turi ir (ar) gali ar pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekia, žada ir pan. patenkinti kyšio davėjo ar kito asmens interesus. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių LR BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) tyrėju 2009-06-23, 2009-08-12, 2009-11-24, 2009-11-29, žinodamas, kad V. V. yra linkęs daryti ir ketina daryti administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163 ² straipsnyje, pokalbio su V. V. metu savo naudai pareikalavo duoti kyšį ir priėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Analizuojant nusikalstamos veikos aplinkybes darytina išvada, kad tiek nuteistasis M. J., tiek nukentėjusysis V. V. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kas gali turėti įtakos jų parodymų teisingumui ir patikimumui. Dėl to apylinkės teismas, spręsdamas M. J. kaltės klausimą dėl jam pareikštų kaltinimų pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

Iš esmės M. J. kaltė padarius LR BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje įrodinėjama tik nukentėjusiojo V. V. parodymais bei nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu surinkta informacija – vaizdo ir garso įrašais. Kitokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių M. J. kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra.

Nuteistasis M. J. nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jokio kyšio iš V. V. niekada nereikalavo ir nepriėmė, turėjo informacijos, kad V. V. veža kontrabandines cigaretes ir jas tiekia prekiautojams turguje. Siekdamas gauti daugiau informacijos apie galimai daromą administracinį pažeidimą pradėjo su V. V. bendrauti norėdamas įgyti jo pasitikėjimą ir tikėjosi sugauti V. V. vežant cigaretes stambesniu mastu. Mano, kad V. V. dabar jam kerštauja, kadangi jis yra nustatęs ir nubaudęs daugiausiai pažeidėjų už akcizines prekes tarp kurių yra ir asmenys, prekiavę V. V. tiekiamomis kontrabandinėmis cigaretėmis.

Nukentėjusysis V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl kyšininkavimo 2009-06-23, paaiškino, kad minėtą dieną apie 14.00 val. jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini), išlipo iš automobilio ir tuo metu prie jo privažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio išlipo civiliais rūbais apsirengęs vyras. Jis pareikalavo nukentėjusiojo pateikti dokumentus patikrinimui, pasakė, kad yra iš nusikaltimų prevencijos skyriaus. Nukentėjusiajam paprašius jo parodyti tarnybinį pažymėjimą šis parodė. Pažymėjime buvo įrašyta pavardė J.. M. J. pasakė, kad nori pasikalbėti ir pasakė sėstis į jo automobilį. V. V. įsėdo į automobilį ir pavažiavo prie šalia namo esančių garažų. M. J. tada pasakė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir pareikalavo, kad jei nukentėjusysis nori dirbti, tai turi mokėti 400 Lt. į mėnesį. Nukentėjusysis sutiko ir padavė M. J. į rankas 20 kupiūrų po 20 Lt., iš viso 400 Lt. Tai padarė baimindamasis galimo susidorojimo. M. J. paėmė pinigus ir pasakė, kad V. V. mėnesį gali dirbti, o 2009-07-23, 14.00 val. vėl turės atvykti į tą pačią vietą ir atnešti dar 400 Lt. Taip turės mokėti kiekvieną mėnesį (1 t. b. l. 10, 11). Savo parodymus V. V. patvirtino papildomos apklausos metu ir papildomai paaiškino, kad iš M. J. tono suprato, kad privalo duoti jam kyšį, nes kitaip negalės netrukdomai prekiauti cigaretėmis, pastoviai bus persekiojamas ir baudžiamas administracine tvarka. Apklausiamas papildomai V. V. taip pat nurodė, kad pinigus M. J. padavė į rankas, tačiau kur tiksliai jis juos įsidėjo, pasakyti negali, kadangi neatsimena. Kad pinigų perdavimo faktą būtų matęs pašaliniai asmenys nukentėjusysis nenurodė (1 t. b. l. 91).

Apklausiamas bylą nagrinėjant teisme V. V. paaiškino, kad 2009-06-23 prie garažų masyvų pasistatė mašiną ir iš užpakalinės dalies jo mašiną užblokavo juodas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis išlipo, paklausė kas tas asmuo, šis atsakė, kad pareigūnas. Paprašius parodė pažymėjimą. Pažymėjime buvo parašyta pavardė M. J.. M. J. jam liepė eiti į jo automobilį pakalbėti. Pasakė, kad nukentėjusysis lenda į turgų, prekiauja, o yra tokia tvarka, kad reikia mokėti. Nukentėjusysis nenorėjo mokėti, tačiau žinodamas, kad M. J. yra pareigūnas, jam neprieštaravo. M. J. pasakė, kad jei V. V. nori dirbti, turi duoti 400 Lt. tokią sumą V. V. padavė, o M. J. paėmė. Paėmęs pinigus pasakė, kad V. V. gali prekiauti ir nurodė kitą kartą ateiti į tą pačią vietą tam tikru laiku. Iš to nukentėjusysis suprato, kad susitikimas įvyks dėl to, kad M. J. paimtų iš jo pinigus. Ar jų pokalbį, pinigų perdavimą matė pašaliniai asmenys, V. V. apklausoje nenurodė. Nukentėjusysis apklausiamas teisme teigė, kad jokios prekybos akcizinėm prekėm nevystė, į turgų atnešdavo tik padėvėtus daiktus (2 t. b. l. 128). Kitų įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas M. J. dėl šio epizodo, byloje nėra pateikta. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinimas dėl 2009-06-23 epizodo pasitvirtino tik iš dalies, kadangi bylos duomenimis įrodytas tik M. J. reikalavimas duoti kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už netrukdomą akcizais apmokestinamų prekių laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką ir administracinės atsakomybės už šiuos veiksmus taikymo neinicijavimą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, aplinkybes apie V. V. ir M. J. susitikimą, pokalbio turinį ji iš esmės nurodė vienodai. Be to, tą aplinkybę, kad tarp M. J. ir V. V. minėtą dieną buvo kontaktas, kad kalba vyko apie neteisėtus veiksmus, patvirtina ir tai, kad 2009-06-29 pagal V. V. 2009-06-26 protokolą-pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 straipsnio 2 dalyje. Surinkta informacija, nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, apklausos protokolas buvo perduoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ir teismo nutartimi buvo sankcionuoti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai gali būti atliekami tik prieš asmenį, apie kurio tikėtina nusikalstamą veiką jau yra duomenų. Tai reiškia, kad negalima sankcionuoti tokių veiksmų remiantis tik nepagrįstomis prielaidomis ar kita nepatikrinama informacija. Teismui patvirtinus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimą galima spręsti, kad tuo metu jau buvo duomenų, patvirtinančių, kad M. J. daro nusikalstamą veiką, t. y. reikalauja iš V. V. neteisėto atlygio – kyšio už tai, kad šis turguje galėtų prekiauti akcizinėmis prekėmis. Iš to darytina išvada, kad aptartais duomenimis įrodyta, jog M. J., būdamas valstybės tarnautoju ir turėdamas atitinkamus įgaliojimus pareikalavo iš V. V. kyšio už tai, kad šis galėtų prekiauti turguje akcizinėmis prekėmis.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad M. J. kaltė 2009-06-23 paėmus iš V. V. 400 Lt. kyšį nėra įrodyta. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, šį kaltinimą prokuroras įrodinėjo vienintelio nukentėjusiojo V. V. parodymais. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių V. V. nurodytą aplinkybę dėl kyšio perdavimo M. J., prokuroras teismui nepateikė. To paties asmens tų pačių aplinkybių pakartojimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savaime nedaro šių parodymų neginčijamai patvirtinančiais baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Kaip jau buvo minėta, kyšis laikomas priimtu tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar dalį kyšio. Vadinasi, norint pripažinti asmenį kaltu paėmus kyšį turi būti neginčijamai nustatytas pinigų priėmimo faktas. Bylos duomenimis ši aplinkybė 2009-06-23 epizode nėra nustatyta. Apie tai, kad M. J. paėmė 400 Lt. kyšį teigia tik nukentėjusysis V. V.. Jokie kiti įrodymai nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tik nukentėjusiojo parodymų neužtenka pripažinti asmenį kaltu priėmus kyšį.

Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad M. J. kaltė dėl 2009-08-12, 2009-11-24 epizodų neįrodyta, todėl ši kaltinimo dalis pagrįstai pašalinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2009-08-12, apie 11.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, prie (duomenys neskelbtini) komisariato pastato, pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai iš jo pareikalavo ir priėmė 400 Lt. kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Šį kaltinimą prokuroras grindė nukentėjusiojo V. V. parodymais bei M. J. ir V. V. pokalbio garso įrašu. Nukentėjusysis V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2009-08-12, apie 11.00 val., atvažiavo į turgelį, esantį prie (duomenys neskelbtini). Iš turgaus prekeivių sužinojo, kad M. J. sulaikė jo dvi pažįstamas, kurios prekiavo turguje. Norėdamas daugiau sužinoti jis nuvyko į Dainavos policijos komisariatą. Ten sutiko M. J., kuris jam mostelėjo ranka, kad nukentėjusysis išeitų iš komisariato. Jie abu kartu išėjo iš komisariato ir pradėjo kalbėtis. M. J. pradėjo kalbėti, kad jam yra duotas nurodymas nubausti V. V. ir pareikalavo sumokėti 400 Lt. už praėjusį laiką. Kadangi M. J. buvo sakęs, kad yra gavęs nurodymą nukentėjusįjį nubausti, tačiau nenubaudė, tai V. V. tai suprato kaip reikalavimą duoti kyšį. V. V. padavė pinigus, 400 Lt., M. J., šis juos paėmė ir jie išsiskyrė. Pinigus V. V. M. J. davė bijodamas, kad šis jo nenubaustų, nes sutartu laiku, 2009-07-23, pinigų M. J. paimti neatėjo. Paėmęs pinigus M. J. pasakė V. V. kurį laiką turguje nesirodyti (1 t. b. l. 73, 74). Apklausiamas teisme V. V. paaiškino, kad susitikimas netoli (duomenys neskelbtini), įvyko rudeniop. Nukentėjusysis turguje sužinojo, kad prasidėjo reidas ir į nuovadą išvedė S., kuriai nukentėjusysis buvo palikęs parduoti daiktų už nemažą sumą. Į policijos komisariatą nuvyko pakalbėti su S., bet išeidamas susitiko su M. J.. M. J. pasiūlė eiti į lauką pakalbėti, paėjus už komisariato kampo kažkiek metrų M. J. liepė duoti pinigus už praeitą laikotarpį. V. V. padavė jam pinigus, kažką trumpai abu pakalbėjo ir išsiskyrė (2 t. b. l. 128). Išanalizavus pokalbio tarp V. V. ir M. J., suvestinę, kuria prokuroras grindžia kaltinimą M. J. dėl 2009-08-12 epizodo, daryti neginčijamą išvadą, kad šio susitikimo metu M. J. pareikalavo iš V. V. ir priėmė 400 Lt. kyšį, negalima. V. V. pasakyti žodžiai „keturi kaip sakėt“ ir M. J. atsakymas „nu va“ neįrodo, kad M. J. buvo perduoti pinigai. Kaltinimo aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai turi būti analizuojami sistemiškai, todėl atskira frazė, paimta iš bendro pokalbio konteksto, negali būti neginčijamu kaltės įrodymu. Kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėtame garso įraše esantis V. V. pasakymas, kad jis perdavė 400 Lt. J., nurodė datą ir laiką, negali būti vieninteliu M. J. kaltės įrodymu. Pinigų perdavimo ir priėmimo faktas šioje kaltinimo dalyje nėra įrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis, kurie teismo būtų pripažinti įrodymais.

M. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2009-11-24, apie 16.00 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, sustabdė automobilį, kurį vairavo V. V. ir automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tačiau kyšio nepriėmė, kadangi V. V. reikalaujamos pinigų sumos neturėjo. Ši kaltinimo dalis, kaip ir 2009-06-23 epizode, prokuroro grindžiama vien tik nukentėjusiojo V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. V. paaiškino, kad 2009-11-24, apie 16.00 val., nukentėjusysis važiavo (duomenys neskelbtini). link namų. Kelią užblokavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Atsidarė langas ir nukentėjusysis pamatė M. J. veidą. Jis galva mostelėjo, kad nukentėjusysis ateitų. Nukentėjusysis pastatė savo automobilį ir įsėdo į M. J. automobilį. M. J. pradėjo aiškinti, kad nukentėjusysis prekiauja cigaretėmis turguje, kad jau parėjo daug laiko, todėl reikia „rokuotis“. Nukentėjusysis iš tokių žodžių suprato, kad M. J. vėl reikalauja kyšio. Nukentėjusysis pasakė, kad pinigų šiuo metu neturi. M. J. reagavo normaliai, pasakė, kad nieko baisaus, kad pasigaus jį ir tada atsiskaitys (1 t. b. l. 85). Apklausiamas teisme V. V. paaiškino, kad 2009 m. lapkričio mėnesį, netoli (duomenys neskelbtini) turgavietės, kai M. J. savo automobiliu užblokavo jo automobilį, jis pinigų nedavė, kadangi jų neturėjo. Daugiau jokių aplinkybių dėl šio kaltinimo nukentėjusysis nenurodė (2 t. b. l. 130). Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ši kaltinimo dalis M. J. grindžiama išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nesant įrodymų, neginčijamai patvirtinančių M. J. kaltę dėl 2009-08-12, 2009-11-24 epizodų, jie iš kaltinimo pašalinti pagrįstai.

Skundžiamu nuosprendžiu M. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2009-11-26, apie 12.32 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) turgaus, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, pokalbio su V. V. metu savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė iš V. V. 400 Lt. kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. M. J. pareikštas kaltinimas šioje dalyje grindžiamas nukentėjusiojo V. V. parodymais bei vaizdo bei garsi įrašu, kuriame fiksuotas M. J. ir V. V. pokalbis M. J. automobilyje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. V. paaiškino, kad 2009-11-26, apie 11.00 val., išvažiavo į turgų apsipirkti. Iš karto apsivilko striukę, kurioje buvo sumontuota aparatūra ir pasiėmė 400 Lt., kurie buvo skirti M. J.. Striukę su įmontuota aparatūra apsivilko dėl to, kad nežinojo, kada vėl gali susitikti su M. J.. Turguje pirkdamas arbatą pamatė netoli stovintį M. J., kuris priėjo prie jo ir užkalbino. Bendraujant kartu išėjo iš turgavietės ir nuėjo prie M. J. automobilio ir į jį įsėdo. Automobilyje M. J. perdavė 400 Lt., kuriuos M. J. paėmė. Davęs pinigus nukentėjusysis iš automobilio išlipo ir išjungė aparatūrą. Vėl grįžo į turgavietę, paskambino Korupcijos kontrolės valdybos pareigūnui G. K. ir pasakė, kad davė M. J. kyšį 400 Lt. už netrukdomą prekybą cigaretėmis (1 t. b. l. 85, 92). Apklausiamas teisme nukentėjusysis savo parodymus patvirtino, paaiškino, kad turgavietėje susitiko M. J., nuėjo prie jo automobilio, įsėdo ir davė 400 Lt. kyšį. Dėl sumos tikslinosi dėl to, kad situacija pradėjo blogėti, M. J. aiškino, kad jį spaudžia. Dėl to ir tikslinosi dėl sumos (2 t. b. l. 128, 3 t. b. l. 33). Šiuos V. V. paaiškinimus patvirtina garso ir vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas M. J. ir V. V. pokalbis M. J. automobilyje 2009-11-26. Minėtame vaizdo ir garso įraše matyti, kaip V. V. pokalbio su M. J. metu skaičiuoja pinigus, juos parodo ir ištiesia. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis pinigų nereikalavo ir neėmė, kad įraše nesimato, kad V. V. ištiesus pinigus juos kas paimtų, ši jo versija neįrodyta ir laikytina nuteistojo pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors analizuojamame vaizdo įraše tiesiogiai nematyti, kad M. J. paima pinigus, tačiau neužfiksuota ir tai, kad V. V., ištiesęs pinigus, juos atgal pasiimtų. Vaizdo įrašymo įrenginys buvo išjungtas tik išlipus iš M. J. automobilio, todėl darytina pagrįsta išvada, kad pinigai buvo perduoti M. J. ir jis juos priėmė. Duomenų, patvirtinančių, kad pinigų nuteistasis nepriėmė, byloje nėra. Be to, kad buvo kalbama apie pinigus ir jie perduodami M. J., patvirtina fiksuoto pokalbio turinys. Po pokalbio apie tai, kad V. V. reikia laikytis toliau nuo turgaus V. V. paklausia M. J. „o tai kaip dabar, kiek ten kas?“, „nu tai nors maždaug sakykit, nu“, „nu tai kaip sakydavot tada keturi kažkur tai, nu?“. Po to fiksuojamas M. J. atsakymas „nu“, po kurio pasigirsta šlamesys. Vaizdo įraše tuo metu fiksuojama, kad V. V. skaičiuoja pinigus ir juos ištiesia į priekį.

Kolegija, išanalizavusi įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V. V. parodymais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas teisingai konstatavo, kad objektyviais bylos duomenimis įrodyta, jog M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką 2009-06-23 (reikalavimas duoti kyšį) ir 2009-11-26 ir pagrįstai, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. J. kaltę dėl 2009-06-23 (kyšio paėmimas), 2009-08-12, 2009-11-24 epizodų, juos iš kaltinimo pašalino. Teismas teisingai pažymėjo, kad išvados dėl asmens kaltės turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai ir pagrįstai pripažino, kad nesant galimybės V. V. parodymų teisingumo patikrinti leistinomis priemonėmis, jais remtis sprendžiant M. J. kaltės klausimą dėl 2009-06-23, 2009-08-12, 2009-11-24 epizodų negalima.

Nepagrįstu laikytinas nuteistojo skundo argumentas, kad byloje esantys vaizdo ir garso įrašai kelia abejonių, kadangi jie yra ne originalūs, o iš vaizdo ir garso įrašymo įrenginio perkelti į laikmenas. Nuteistasis pažymi, kad tikėtina, jog perkeliant įrašus iš įrašymo įrenginio įrašai galėjo būti montuojami, karpomi, todėl neatitinka tikrovės. Protokole dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo pažymėta, kad po įrašymo nėra galimybės perklausyti įrašo tiesiogiai, tačiau yra numatyta galimybė įrašą perkelti į personalinį kompiuterį pridedamo USB laido pagalba. Naudojant specialią programą garso įrašas yra automatiškai dekoduojamas į atitinkamą formatą, kurį galima perklausyti įprastinėmis programomis. Dekoduojant garso įrašus programa sukuria techninius DSG failus, kurių pagalba galima patikrinti įrašo autentiškumą, įsitikinti, kad nebuvo karpymo, montavimo ar kitų bandymų paleisti originalų garso įrašą (1 t. b. l. 69). Panašiai atliekamas ir vaizdo bei garso įrašų perkėlimas (1 t. b. l. 79). Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti byloje esančių garso ir vaizdo įrašų autentiškumu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai, perkėlę garso ir vaizdo įrašus į laikmenas, turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, o nuteistasis M. J. tokių duomenų nepateikė. Todėl laikytina, kad garso ir vaizdo įrašai į atitinkamas laikmenas perkelti laikantis nustatytos tvarkos nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, abejoti jų autentiškumu nėra pagrindo.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su M. J. paskirta bausme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vietoje prokuroro prašomos 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės paskyrė tik 2 m. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo motyvu nesutinka. Teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas M. J. 2 m. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas, pažeidimų nepadarė. Už LR BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki 6 m. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Teismas taip pat įvertino tai, kad dėl pareikšto kaltinimo M. J. kaltės nepripažino, neigiamai savo veiksmų nevertino, atsakomybę sunkinančių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šių aplinkybių visumą teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trijų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo išvada, kad yra pagrindo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta. Kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, užtikrintas teisingumo, protingumo principų įgyvendinimas. Skirdamas 5 MGL (650 Lt.) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą apylinkės teismas LR BK 71 straipsnio nuostatų taip pat nepažeidė.

Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su prokuroro skundo argumentu dėl proceso išlaidų atlyginimo. Prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė proceso išlaidų išieškojimo klausimą, kadangi V. V. duoti pinigai, skirti M. J., buvo duoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriaus, todėl šiam subjektui, o ne valstybei, turi būti priteisti. Prokuroras taip pat nurodo, kad 400 Lt. suma turi būti padidinta iki 800 Lt., kadangi kyšį M. J. priėmė ir 2009-08-12. Taip pat prokuroras prašo 400 Lt. dydžio sumą iš M. J. priteisti V. V. naudai, kadangi 2009-06-23 M. J. jis davė 400 Lt. iš savo asmeninių lėšų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos vyriausias tyrėjas perduoda V. V. 400 Lt., skirtus atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (1 t. b. l. 63-66). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad minėta pinigų suma priteistina valstybės naudai, tačiau, įvertinus tai, kad išlaidų turėjo konkretus subjektas – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdyba, šios išlaidos turėtų būti priteistinos minėto subjekto naudai. Dėl to šioje dalyje nuosprendis keistinas. Neįrodžius, kad M. J. kyšį paėmė 2009-06-23 bei 2009-08-12, prašymas pripažinti šią sumą proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiojo V. V. bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos naudai nėra pagrindo.

Nepagrįstu kolegija laiko nukentėjusiojo skundo argumentą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtų M. J. veiksmų jis patyrė didelę moralinę žalą, nukentėjusysis nepateikė. Nors V. V. nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nervinį stresą nežinant, kada ir iš kur M. J. bus pagautas, bus nurodyta sėsti į mašiną ir sumokėti pinigus, jautė pažeminimą, nervinę įtampą, kadangi buvo visiškoje kyšio reikalaujančio asmens priklausomybėje ir valioje, jo pozicija prieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. V. V. vertėsi teisei priešinga veika ir kyšio davimas M. J., bendravimas su juo buvo grindžiamas asmeninės naudos sau gavimu, t. y. galimybe netrukdomai prekiauti turguje akcizinėmis prekėmis. Aplinkybės, kad buvo prekiaujama pažeidžiant nustatytą tvarką, neneigė ir pats nukentėjusysis. Dėl šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas M. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 225 straipsnio 2 dalyje ir skirdamas bausmę nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per švelni. Teismas taip pat pagrįstai, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, 71 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams ir paskyrė įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, yra teisėta ir pagrįsta, paremta visapusiška byloje surinktų įrodymų, nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos bei kitų aplinkybių analize ir vertinimu. Apylinkės teismas pagrįstai 400 Lt. pripažino proceso išlaidomis, tačiau nepagrįstai jas iš M. J. priteisė valstybės naudai. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo V. V. ir nuteistojo M. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš M. J. 400 (keturis šimtus) Lt. proceso išlaidų ne valstybei, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybai.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Arūnas PaštuolisTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusDanguolė Šiugždinytė