- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-276-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05887-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J., jo atstovui advokatui R. L., išnagrinėjęs S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. 2013 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.58 val., Radvilėnų pl. ir A. Baranausko g. sankryžoje, Kaune, vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
S. J. pripažino pažeidimą, nurodė, kad žaidė tenisą, išgėrė dvi skardines, po 0,5 litro, lengvo alaus ir važiavo namo. Važiavo po 10-15 minučių. Baigė gerti praktiškai prieš išvažiuodamas, nusiprausė ir važiavo. Vartojimo fakto paneigti negali.
S. J. atstovas advokatas R. L. teismo posėdžio metu prašė S. J. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir neatimi teisės vairuoti transporto priemones, ar skirti trumpesnę nei numatyta įstatyme, kadangi S. J. yra gydytojas, jam automobilis reikalingas ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir išvykimui pas pacientus. Teisių atėmimas apsunkintų jo darbą. Be to, jis yra vienintelis vairuotojas šeimoje.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), alkotesterio parodymais (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), pažyma apie baustumą (b. l. 8 - 10), specialisto išvada Nr. T-A 8418/13(01) (b. l. 14), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 714 (b. l. 15), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš bylos duomenų, S. J. 2013 m. rugpjūčio 29 d., 22.14 val., patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu (b. l. 4), buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Byloje yra duomenys, jog S. J. kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą (b. l. 14 - 15). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A 8418/13(01) (b. l. 14) matyti, jog S. J. kraujyje, paimtame 2013 m. rugpjūčio 29 d., 23.05 val., rasta 0,34 promilių etilo alkoholio. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp policijos pareigūnų užfiksuoto neblaivumo ir minėtos specialisto išvados, teismas skyrė ekspertizę asmens neblaivumui nustatyti. Teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 45/13(02), kurią teismo posėdžio metu patikslino specialistas G. A. C.. Jis paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, pažeidėjo kūno masė apie 112 kg, suapvalinus apie110 kg. 80 procentų šios masės būtų 88 kg skysčių. Viena promilė etilo alkoholio yra 88 gramai gryno spirito jo organizme, kiekvienam kilogramui skysčių atitinkamai vienas gramas etilo alkoholio, 96 laipsnių. Yra duomenų, kad prieš vairuojant pažeidėjas vartojo dvi skardines lengvo alaus, 5 procentų, po teniso. Pas pažeidėją yra 88 kg kūno skysčių. Dvi skardinės alaus yra vienas litras. Kiekvienoje skardinėje yra 5 procentai spirito. Vadinasi vienoje skardinėje yra 25 mililitrai spirito. Dvejuose skardinėse gaunasi 50 mililitrų spirito, gryno etilo alkoholio. 50 padalinus iš 90, suapvalinau 88 kg, gaunas apie 0,55 promilės, vadinasi 0,55 mililitrų spirito kiekviename kilograme kūno skysčių. Alkotesterio parodymai labai panašūs. Pagal jo skaičiavimus apie 0,55, alkotesteris rodo tiksliau 0,52 promiles. Svarbu stabdymo laikas ir alkotesterio naudojimo laikas. Stabdymas įvyko 21.58 val., alkotesteris buvo panaudotas 22.14 val., praėjus 16 minučių. Per šį laikotarpį, jeigu alkoholis buvo burnoje ar kitur, tarp plaučių ir alkotesterio, jis spėjo pasišalinti. Organizmas turėjo spėti jį rezorbuoti iš burnos ir neklaidinti alkotesterio. Iškvėptas oras buvo švarus, be pašalinių dalelių. 23.05 val. buvo paimtas kraujas ir nustatyta 0,34 promilės etilo alkoholio. Praėjo valanda nuo alkotesterio parodymų iki kraujo paėmimo. Alkoholis nebuvo vartojamas. Kraujo paėmimas rodė alkoholio kiekį, kuris turėjo būti prieš valandą. Organizmas pašalina nuo 0,05 iki 0,30 promilės per valandą. Pasišalina 0,05 promilės, jeigu žmogus komos būsenoje, 0,10 promilės, jeigu miega, 0,15 jeigu neaktyvus, 0,20 ir daugiau, jeigu jis aktyvesnis, važinėja, rašo, mąsto. 0,30 pasišalina, kai labai aktyvus, prakaituoja. Pagal pažeidėjo veiksmus galima paskaičiuoti, kad buvo pašalinta apie 0,20 promilės per valandą. Pridėjus prie 0,34 promiles ir gaunasi 0,54 promiles. Alkotesterio parodymai labai arti specialisto paskaičiavimų.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad S. J. 2013 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.58 val., Radvilėnų pl. ir A. Baranausko g. sankryžoje, Kaune, vairavo transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), todėl jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
S. J. pažeidimo padarymo metu administracine tvarka baustas, pripažino padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn šeimyninė padėtis, jo šeimos problemos, jo gyvenamoji vieta, materialinė padėtis, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas nenustatė šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kad galėtų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį. S. J. motyvai, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje, nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kadangi darydamas pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, kaip matyti iš pažymos apie baustumą (b. l. 8 - 10), S. J. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas sunkina jo atsakomybę.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., pažeidėjui skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str.,
nutaria:
S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir nubausti jį 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.