- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-393-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė, Daiva Banevičiūtė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-47-400/2008, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui Z. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir Z. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. 2007-01-16 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę „M“, priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytą turtą, jai asmeninės nuosavybės teise priteisiant turto už 36 853,50 Lt bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1975-05-31, santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra. Ieškovė galvoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis girtavo, nesirūpino šeima, įžeidinėjo ieškovę, smurtavo, dėl ko ne kartą teko kreiptis į policijos pareigūnus ir medicinos ekspertus. Dėl atsakovo elgesio patyrė emocinį ir fizinį skausmą, depresiją, pablogėjo sveikata, dėl to prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Ieškovė ne kartą stengėsi gražiuoju aiškintis su atsakovu, tačiau pokalbiai nedavė rezultatų. Šalys gyvena atskirai ir atskirai tvarko ūkinius bei kitus reikalus. Santuokoje užgyveno turto už 80 280 Lt , iš kurių ieškovei prašė pritiesti turto už 35 343,50 Lt, 750 Lt už automobilį Audi 80 ir 2500 Lt. kompensaciją už kolekciją (ženkliukai, medaliai, pinigai). Su atsakovo priešieškiniu nesutiko, nes šeima iširo dėl atsakovo Z. M. veiksmų ir jo kaltės. Atsakovas su kita moterimi gyvena Vilkapjūvių kaime, nesirūpina bendru turtu, todėl iškilo pavojus ir bendrajai sutuoktinių nuosavybei.
Atsakovas Z. M. su ieškiniu nesutiko, o 2007-02-20 su priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš A. M. 5000 Lt neturinei žalai atlyginti bei priteisti turto už 39 866 Lt. Nurodė, kad šeima iširo dėl pačios ieškovės kaltės, kuri nevykdė sutuoktinės esminių ir nuolatinių pareigų, buvo neištikima, nesąžininga, nerėmė šeimos, žemino ir šmeižė atsakovą giminėms, draugams bei pažįstamų žmonių akivaizdoje. Pati stengdavosi išprovokuoti konfliktus, yra užpuolusi ir išplūdusi pažįstamą moterį, su kuria atsakovas pasisveikino ir gatvėje užkalbino. Atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokoje įgyta pavardė. Nurodė, kad santuokoje įgijo turto už 76 944 Lt. Nurodė, kad kolekcijos (ženkliukai, medaliai, pinigai) už kuriuos ieškovė įvertino 5000 Lt, jie niekada neturėjo, minėta kolekcija nėra antstolio įtraukta į turto aprašą, todėl negali būti įtraukta į dalintino turto balansą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-07-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1975-05-31 Panevėžio miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.351, tarp A. M. ir Z. M. nutraukė dėl Z. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo A. M. paliko santuokinę pavardę „M“. Priteisė iš Z. M. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. M. naudai. Priteisė A. M. asmeninės nuosavybės teise 35 189 Lt vertės turtą: 1/2 dalį buto, esančio Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje, 32750 Lt vertės, 61/100 dalis žemės sklypo, 1,5300 ha, esančio Vilkapjūvių k., Panevėžio raj. unikalus Nr. 4400-0726-4295, 1159 Lt vertės, baldų komplektą „Kamanė“- 200 Lt vertės, 5 durų spintą- 200 Lt vertės, telefoną „Fonas“ TN-2035- 15 Lt vertės, sulankstomą fotelį - 10 Lt. Vertės, magnetofoną JVC- 20 Lt. Vertės, paveikslą - 4 Lt vertės, šviestuvą 3 šakų - 10 Lt. Vertės, televizorių „Šilelis 405D“- 20 Lt vertės, elektrinį laikrodį „Pelėda“- 10 Lt vertės, prieškambario pakabą su lentyną- 4 Lt vertės, televizoriaus stalą - 5 Lt vertės, televizorių „Samsung“ su valdymo pulteliu - 500 Lt vertės, radijo tašką - 2 Lt vertės, šaldytuvą „Minsk“- 100 Lt vertės, skalbimo mašiną - 50 Lt vertės , sofą-lovą- 100 Lt vertės, dvi knygų lentynas - 30 Lt vertės.
Priteisė Z. M. asmeninės nuosavybės teise 36 928 Lt vertės turtą: -1/2 dalis buto, esančio Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje, unikalus Nr. 2798-9007-7010;0041, 32750 Lt. Vertės, žemės sklypą, 0,3500 ha, esantį Vilkapjūvių km., Panevėžio raj., unikalus Nr. 4400-0726-4373, 917 Lt vertės, 39/100 dalis žemės sklypo, 1.5300 ha, esančio Vilkapjūvių k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 4400-0726-4295, 741 Lt vertės, baldų komplektas - 200 Lt vertės sekciją „Nevėžis“- 300 Lt vertės, oro kondicionierių - 35 Lt vertės, du fotelius- 100 Lt vertės, laikrodžius - 20 Lt vertės, šviestuvas 5 šakų 15 Lt vertės pietų stalą su 6 kėdėmis - 200 Lt vertės, prieškambario spintą - 150 Lt vertės, automobilį Audi 80, 1987 laidos - 1500 Lt vertės.
Priteisė A. M. ir Z. M. dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį 432 Lt vertės turto: virtuvės baldų komplektą - 200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Sampo“- 150 Lt vertės, 2 prieškambario šviestuvus - 10 Lt vertės, virtuvės šviestuvą 10 Lt vertės, du laikrodžius - 20 Lt vertės, vonios veidrodį - 3 Lt vertės, virtuvinį stalą - 4 Lt vertės ir garų surinkėją - 30 Lt vertės.
Priteisė iš Z. M. 1739 Lt kompensacijos, už jam tenkantį didesnės vertės turtą A. M. naudai. Nustatė buto, esančio Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje naudojimosi tvarką:
1. A. M. priskyrė naudotis 13,14 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-6, o patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1 (2,64 kv. m. ploto), 2-2 (0,89 kv. m. ploto), 2-3 (2,55 kv.m. ploto), 2-4 (8,90 kv.m. ploto), 2-7 (7,05 kv.m. ploto) paskiriamos naudotis bendrai su Z. M..
2. Z. M. priskiriamas naudotis 18,12 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-5, o patalpos, plane pažymėtos indeksais 2-1 (2,64 kv. m. ploto, 2-2 (0,89 kv. m. ploto), 2-3 (2,55 kv.m. ploto), 2-4 (8,90 kv.m. ploto), 2-7 (7,05 kv.m. ploto) paskiriamos naudotis bendrai su A. M..
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš Z. M. 100 Lt atlyginimo advokato pagalbai apmokėti ir 17,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas motyvavo, kad sudarant santuokoje įgyto turto balansą vadovavosi antstolio sudarytu Turto aprašu, VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra" išduotomis pažymomis. Kadangi antstolio sudarytame Turto apraše kolekcija (medaliai, ženkliukai, pinigai) yra neįtraukta, kitų objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų patvirtinančių šią faktinę aplinkybę byloje nėra, teismas pagrįstai konstatavo, kad kolekcija į bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių valdomo turto balansą netrauktina. Nustatant buto, esančio Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje naudojimo tvarką teismas atsižvelgė, kad šalys jau 10 metų gyvena atskirai ir ieškovė naudojasi 13,14 kv.m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-6, o Z.M. naudojasi 18,12 kv.m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-5, kuriame savo lėšomis pasidarė remontą. Dalinat turtą teismas atsižvelgė į tai kaip šalys realiai tuo turtu naudojasi.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. M., jos atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinės instancijos teismo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Ieškovė nesutiko su teismo sprendimu dalimi dėl turto padalinimo ir buto naudojimosi tvarkos nustatymu bei priteistos moralinės žalos dydžio. Nurodė, kad šalys gyvendamos santuokoje įsigijo turto už 80 280 Lt. Antstolis Andrius Bespalovas 2007-02-13 sudarė sutuoktinių Turto aprašą ir nustatė daiktų vertę, todėl būtina jomis vadovautis. Kilnojamais ir nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių turi būti dalintinas ieškovės nurodyta tvarka ir būdu, ieškovei priteisto turto sudarytų už 35 343,50 Lt, atsakovui priteisto viso turto sudarytų už 44 936,50 Lt. Prašė atkreipti dėmesį, kad atsakovas savo vardu turi arba turėjo indėlį „Ekraniečių“ kredito unijoje, kuriomis jis asmeniškai disponavo, tačiau į šias jo lėšas ieškovė nepretenduoja. Apeliantė prašė priteisti 750 Lt kompensaciją už automobilį Audi 80 v.n. (duomenys neskelbtini) ir 2 500 Lt kompensaciją už kolekciją. Padalinus butą apeliantės nurodytu būdu, prašė nustatyti naudojimosi juo tvarką. Nurodė, kad atsakovas didesnį laiko tarpą praleidžia Vilkapjūvių kaime, Panevėžio rajone, kur yra jam priklausantys trobesiai, šią aplinkybę konstatavo antstolis A. Bespalovas. Ieškovė yra ligota, todėl jai būtinas kambarys su balkonu, kuriame gyvena katinėlis, kuriuo ieškovė rūpinasi. Kambarį, plane pažymėtą indeksu 2-6, remontavo abu, todėl teismo išvada, kad šalys jau 10 metų gyvena atskirai yra nepagrįsta ir tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantė pageidauja, kad būtų priteista iš atsakovo Z. M. 1000 Lt neturinės žalos atlyginimui, nes šeima iširo dėl atsakovo elgesio, kuris atitiktų ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, patirtą emocinį ir fizinį skausmą, sukeltą depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei 200 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Specialisto išvados neįrodo neteisėto atsakovo elgesio, kadangi visos jos paremtos tik ieškovės žodžiais. Mano, kad tik teismas baudžiamojoje byloje gali konstatuoti, jog atsakovas yra kaltas dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo ir, kol atsakovas nėra pripažintas kaltu, negalima tikėti ieškovės žodžiais. Nurodo, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaip sutuoktinės esminio ir nuolatinio pareigų nevykdymo - ji negerbė ir nemylėjo atsakovo, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, naudojosi atsakovu, buvo atsakovui neištikima, todėl tik atsakovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovui teko turto už 36 928 Lt, todėl iš jo galėjo būti priteista nebent 869,50 Lt piniginė kompensacija, tačiau teismas nepagrįstai priteisė dvigubai didesnę sumą. Teismas nepagrįstai nepadalino virtuvės reikmenų, patalynės ir kitų daiktų, kuriuos ieškovė yra pasiėmusi ir atsakovui naudotis nebeleidžia. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą turto padalijimo dalyje, prašys dalinti turtą atsakovo priešieškinyje nurodytu būdu, kadangi ten nurodytos realios daiktų vertės ir toks padalijimo būdas būtų optimaliausias abiem šalims. Ieškovės nurodytos daiktų vertės klaidingos, neatitinkančios rinkos kainų. Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, neva jai dėl sveikatos ir dėl katinėlio reikalingas didesnis kambarys su balkonu, yra nepagrįstas. Ieškovės motyvas, kad atsakovas daug laiko praleidžia kaime, kur yra atsakovo trobesiai, yra visiškai nepagrįstas ir į tai negali būti atsižvelgiama nustatinėjant naudojimosi butu tvarką, kadangi atsakovui priklausanti sodyba sudegė, patalpos netinkamos gyventi, todėl atsakovas gyvena Panevėžio mieste. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas sutiko, kad ieškovei būtų paskirtas 18,12 kv.m. ploto kambarys, kuriame jis savo lėšomis pasidarė remontą. Mano, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra neteisėtas, bylinėjimosi išlaidos perskaičiuotinos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse keistinas (Civilinio proceso kodekso 326str.3d.).
Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Būtent šis principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Civilinio kodekso 3.123 str.1d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, byloje nė viena iš šalių nepateikė duomenų apie sveikatos būklę, kas būtų pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant santuokos metu įgytą turtą.
A. A. Bespalovo 2007-02-13 „Turto aprašu“ nustatyta, kad antstolis vykdydamas teismo 2007-01-30 nutartį, surado ir aprašė namų apyvokos daiktų, baldų, buitinės technikos, žvejybos įrankių už bendrą 3 963 Lt sumą. A. A. Bespalovo 2007-03-14 „Turto aprašu“ aprašyta 5 durų spinta, įvertinta 300 Lt (b.l. 147). Automobilį Audi 80 šalys įvertino 1 500 Lt. Šalims priklausantį butą, esantį Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje antstolis įvertino 65 500 Lt verte, 1,53 ha žemės sklypą, esantį Vilkapjūvių kaime įvertino 1 900 Lt bei 0,35 ha žemės sklypą, esantį Vilkapjūvių kaime įvertino 917 Lt. Iš viso antstolio aprašyta ir areštuota turto už 75 080 Lt vertės (b.l. 105-110). Kadangi ieškovė ir atsakovas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 681str.3d., nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl santuokos metu įgyto turto įkainojimo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi antstolio Andriaus Bespalovo 2007-02-13 „Turto apraše“ aprašyto turto bei VĮ Registrų centras, VĮ „Registra“ duomenimis apie šalių santuokos metu įgyto turto kiekį ir turto įkainojimą (b.l. 23-40). Su pirmosios instancijos teismo nustatyto ir dalintino santuokos metu įgyto turto kiekiu ir jo atskirų daiktų verte ieškovė ir atsakovas iš esmės sutinka. Ieškovė-apeliantė į santuokos metu įgyto turto kiekį įtraukė 5 000 Lt vertės ženkliukų, medalių kolekciją, o atsakovas nurodė 1 000 Lt vertės virtuvės reikmenis, kurių buvimo priešinga šalis nepripažįsta. A. A. Bespalovo 2007-02-13 „Turto apraše“ nėra aprašyta ženkliukų, medalių kolekcija bei virtuvės reikmenys, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų apie santuokos metu įgytą 5 000 Lt vertės ženkliukų, medalių kolekciją bei 1000 Lt vertės virtuvės reikmenis. Ir apeliacinės instancijos teismui apeliantė, jos atstovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad santuokos metu šalys buvo įgijusios kolekciją, beje kurių ieškovė nenurodė pirminiame ieškinyje teismui, o atsakovas nepateikė įrodymų apie virtuvės reikmenis. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalys neįrodė santuokos metu buvus įgytus 5 000 Lt vertės ženkliukų ir 1000 Lt medalių kolekciją.
Apeliacinio skundo motyvai dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir turto vertės nustatymo yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės priteisė ieškovei beveik visus ieškovės-apeliantės prašytus daiktus antstolio nustatyta verte, išskyrus pagrįstai paskirtus bendram šalių naudojimui paskirtose bendro naudojimosi patalpose: virtuvėje, vonioje, tualete ir koridoriuje, t.y. 8 Lt vertės prieškambario šviestuvą, 4 Lt vertės virtuvinį stalą, 3 Lt vertės vonios veidrodį, 30 Lt vertės garų surinktuvą, 200 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 150 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Sampo“. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie santuokos metu įgytus 5 000 Lt vertės ženkliukų, medalių kolekciją bei 1 000 Lt vertės virtuvės reikmenų, kaip teigė atsakovas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada tokio turto nepripažinti kaip buvus įgytą šalių santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas nepadalino antstolio „Turto aprašė“ aprašytų žvejybos įrankių 1 200 Lt vertės. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad įvertinta įrankių kaina nerealiai per didelė, todėl šio turto atsakovas neprašė jam priteisti ( b.l. 185-186). Nors apeliaciniame skunde apeliantė, apeliacinės instancijos teisme jos atstovas, atsakovas nekėlė problemų dėl nepadalintų žvejybos įrankių, tačiau nutraukiant santuoką, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.120str.1d., žvejybos įrankiai pripažintini asmeniniais atsakovo naudojamais daiktais ir į bendrą turto balansą netrauktini, kadangi dėl šio turto nepadalino ieškovė nepareiškė pretenzijų apeliaciniame skunde. Teismas priteisė iš Z. M. 1739 Lt kompensacijos, už jam tenkantį didesnės vertės turtą A. M. naudai, kadangi jam teko tokia suma didesnė turto dalis (Civilinio kodekso 3.127str.3d.).
A. M. apeliaciniame skunde prašė priteisti apeliantei ½ buto, esančio Kniaudiškių g. 65-2, Panevėžyje, o padalinus butą, nustatyti tokią naudojimosi tvarką: ieškovei-apeliantei paskirti naudotis kambariu 18,12 kv.m. plane pažymėtu indeksu 2-5, atsakovui Z. M. 13,14 kv. m. ploto kambarį, plane pažymėtu indeksu 2-6, o patalpas 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-7 paskirti naudotis bendrai apeliantei ir atsakovui. Apeliantė argumentavo, kad atsakovas didesnį laiko tarpą praleidžia Vilkapjūvių kaime, Panevėžio rajone, kur nuosavybės teisėmis valdo jam priklausančią sodybą, o apeliantė yra ligota, todėl jai būtinas didesnis kambarys su balkonu, kuriame gyvena katinėlis ir kuriuo ji rūpinasi. Nors ieškovė-apeliantė ir nepateikė įrodymų, kad kambarį, plane pažymėta indeksu 2-6, remontavo kartu su atsakovu (byloje nėra įrodymų, kad nurodytą patalpą būtų remontavęs ir atsakovas), o taip pat duomenų apie savo sveikatos būklę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą šalia Panevėžio, kad ieškovės-apeliantės gyvenimo kokybė yra blogesnė, kadangi ieškovė-apeliantė turi galimybe naudotis tik ginčo gyvenamosiomis patalpomis, bei įvertinęs atsakovo Z. M. apeliacinės instancijos teisme geranorišką sutikimą, kad ieškovei-apeliantei būtų paskirtas didesnis kambarys, daro išvadą, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliantei paskirtinas naudotis 18,12 kv.m. kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-5, o atsakovui Z. M. skirtinas naudotis 13,14 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtu indeksu 2-6. Likusi sprendimo dalis dėl bendro naudojimo patalpų paskyrimo šalims paliktina nepakeista.
Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti, pažeidžiantys santuokines pareigas, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovės, liudytojų S. B., D. B. paaiškinimais, (b.l. 180-181), specialistų išvadomis (b.l. 56, 57) nustatė, kad atsakovas girtavo, nesirūpino šeima, išprovokuodavo konfliktus šeimoje, prieš ieškovę yra panaudojęs smurtą, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas, todėl teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas, priteisdamas ieškovei 200 Lt neturtinės žalos atlyginimui, įvertino padarytos ieškovei žalos nesunkias pasekmes, atsakovo kaltę, sunkią atsakovo finansinę padėtį, nuolatinių pajamų neturėjimą, o taip pat ir ieškovės įtaką konfliktų išprovokavimui. Pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolio Andriaus Bespalovo 2006-07-21 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole“ nustatytų aplinkybių, kad atsakovas, leidžiančių padaryti išvadą, kad iki santuokos nutraukimo atsakovas bendravo su kita moterimi (b.l. 150, 151-153), o tai yra pakankamas pagrindas didinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt.
A. M. apeliaciniame skunde prašė priteisti apeliantei 1/2 žemės sklypo, 0,3500 ha ploto, esančio Vilkapjūvių km., Panevėžio raj., kurio vidutinė vertė 458 Lt ir 1/2 žemės sklypo, 1.5300 ha ploto, esančio Vilkapjūvių km, Panevėžio raj., kurio vidutinė vertė 950 Lt. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas ieškovei-apeliantei priteisė 61/100 dalis, o atsakovui 39/100 dalis iš 1.5300 ha žemės sklypo, esančio Vilkapjūvių k., Panevėžio raj., bei 0,3500 ha žemės sklypą, esantį Vilkapjūvių km., Panevėžio raj. Nors apeliantė ir ginčija šią sprendimo dalį, tačiau jokių motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad 0,3500 ha žemės sklypas yra šalia atsakovui priklausančios namų valdos (namų valdos žemės sklypas), pagrįstai šio sklypo nedalino, o ieškovei-apeliantei dėl šios priežasties kompensavo paskirdamas didesnė 61/100 žemės sklypo dalį iš 1,5300 ha žemės sklypo, todėl sprendimas šioje dalyje pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).
Kitų apeliacinio skundo motyvų negalima pripažinti juridiškai reikšmingais ir svarbiais, sudarančiais pagrindą naikinti ar daugiau keiti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies penktu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, žvejybos įrankių padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. A. M. paskirti naudotis 18,12 kv.m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-5, Z. M. paskirti naudotis 13,14 kv. m. ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-6. Žvejybos įrankius pripažinti asmeniniais Z. M. naudojamais daiktais. Priteistą iš Z. M. neturtinės žalos atlyginimą A. M. padidinti iki 500 Lt. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Z. M. 13,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.