Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-09-02 · Civilinė byla Nr. e2-2038-470/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-02
Bylos Nr.
e2-2038-470/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01712-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Vienna Insurance Group“
Trečiasis asmuo
D. G.
Advokatai
Stasys Kasiulis
Kategorijos
  • 2.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2038-470/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01712-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 2 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant Redai Narijauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,atsakovei I. R.,atsakovės atstovui advokatui Stasiui Kasiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei I. R. su trečiuoju asmeniu D. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė draudimo bendrovės „Vienna Insurance Group“ (toliau - Ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. R. (toliau -Atsakovė) 701,60 Eur piniginę sumą, kompensuojant draudėjui išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad 2023-08-31 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės apdraustas turtas aplietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo valdomas atsakovės I. R.. Ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliepusio vandens atsiradusią žalą, todėl ji žalą apskaičiavo ir apdrausto turto savininkui išmokėjo iš viso 701,60 Eur draudimo išmoką. Ieškovė daro išvadą, kad Atsakovė nesugebėjo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos Ieškovės draudėjo turtui, dėl vandens pratekėjimo iš Atsakovės valdomo buto atsirado turtinė žala, ji yra tiesioginis Atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, neįvykdymo rezultatas. Nurodo, kad Atsakovei dėl įvykio kyla deliktinė atsakomybė, prašo patirtų nuostolių dėl draudiminės išmokos išmokėjimo atlyginimą priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad Ieškovė nepagrįstai siekia iš jos prisiteisti turtinius nuostolius dėl draudimo bendrovės atlygintos žalos, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Ieškovė konkrečios reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nedetalizavo ir jo neįrodė, o taip pat nurodė, kad Ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą byloje, kadangi jos nuosavybės teise valdomą butą, kuriame įvyko vandens nutekėjimas, įvykio metu valdė ne ji, bet nuomininkas D. G., su juo buvo sudaryta ilgalaikė buto nuomos sutartis, valdymo teisė pagal šios sutarties sąlygas buvo perleista būtent šiam asmeniui, todėl Ieškovei atlyginus žalą apdrausto buto savininkui, pareiga atlyginti draudiko nuostolius tenka trečiajam asmeniui – jos buto nuomininkui D. G..

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Atsakovė nurodė, kad pirmojo nesutikimo su ieškiniu motyvo dėl netinkamai nustatyto žalos (nuostolių) dydžio atsisako ir palaiko tik antrąjį nesutikimo su ieškiniu motyvą, t. y. nurodo, kad ji nėra atsakinga atlyginti nuostolius, juos turėtų atlyginti trečiasis asmuo.

Trečiasis asmuo D. G. (toliau – Trečiasis asmuo) procese užėmė visiškai pasyvią poziciją - atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė, neteikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismui šalių pateikti duomenys patvirtina, kad Ieškovė laikotarpiu nuo 2022-12-31 iki 2023-12-30 gyventojų turto draudimu apdraudė butą (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtino apdrausto buto savininkei išduodama Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0287518/2022. Apdraustas butas 2023-08-31 buvo aplietas vandeniu iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Atsakovė. Ieškovė, kaip turto draudikė, turėdama pareigą atlyginti apdraustojo buto savininkui jo patirtą žalą, atliko draudiminio įvykio tyrimą, pripažino įvykį draudiminiu, apskaičiavo draudėjo patirtą žalą ir išmokėjo jam žalos atlyginimą, iš viso 701,60 Eur. Dėl šios išmokos kompensavimo atsakingu asmeniu Ieškovė nurodo Atsakovę, kadangi nuostolių kilimo šaltinis yra jai priklausančiame virš aplieto buto esančiame bute. Atsakovė su jai reiškiamu ieškinio reikalavimu nesutinka.

Nagrinėjamu atveju Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo jai kaip draudikei, atlyginusiai žalą apdrausto buto savininkui, subrogacijos tvarka ieškinį pareikšdama Atsakovei, kaip asmeniui, atsakingam dėl nuostolių atsiradimo. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, iš esmės paties įvykio ir žalos dydžio neginčija, tačiau nurodo, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo Atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Atsakovė privalo įrodyti daikto (buto) valdymo perleidimą Trečiajam asmeniui (nuomininkui).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Ieškovė teigė, kad jos draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovei I. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė I. R. šios aplinkybės neginčijo ir patvirtino, kad minėtas butas priklauso jai. Tai patvirtinama nekilnojamojo turto registro duomenimis. Taip pat atsakovė neginčijo, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo jos bute. Ji paaiškino, kad įvykis galėjo įvykti dėl jos bute trūkusios vandens padavimo žarnelės, apie ką jai vėliau paaiškino jos tėvas, kuris ir rūpinosi vandens tekėjimo žarnelės pakeitimu bute. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų, fiksuojančių buto (duomenys neskelbtini), aplinką, matomi akivaizdūs vandens pratekėjimo buto siena ir lubomis faktai: sušlapusios, dėmėtos lubos, vandeniu subėgę tapetai su nutekėjimo žemyn požymiais. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kilusios žalos dėl išsiliejusio vandens šaltinis buvo Atsakovės bute.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

2023-09-06 Turto apžiūros aktu, 2024-01-24 Nuostolio apskaičiavimo ir remonto sąmata, 2023-09-13 mokėjimo nurodymu fiksuota, kad draudimo išmoka sudaro 701,60,00 Eur. Ieškovės atstovės paaiškinimu, draudėja apskaičiavo žalą naudodamasi programine įranga SISTELA. Ši programinė įranga yra skirta statybos darbų sąmatoms apskaičiuoti, statinių atkuriamajai vertei nustatyti. Taigi, žalą dėl buto užliejimo Ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo sistemos metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prašomo priteisti žalos dydžio atlyginimo neginčija. Esant šiems įrodymams teismas vertina, kad žalos dydis apskaičiuotas teisingai, Ieškovė žalos administravimo metu teisingai nustatė padarytos žalos mastą, taigi, už aplieto buto remonto darbų atlyginimą subrogacijos pagrindu Ieškovei priteistina 701,60 Eur kompensacija.

Savo nesutikimą su ieškiniu Atsakovė iš esmės grindė viena aplinkybe – esą ne ji, bet jos buto (duomenys neskelbtini), nuomininkas, byloje Trečiasis asmuo, yra atsakingas už Ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą. Savo nesutikimą su ieškiniu Atsakovė aiškino valdymo teisės Trečiajam asmeniui perleidimo faktu.

Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio (šiuo atveju buto) savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Taigi, Atsakovei šiuo atveju kyla teisinė pareiga įrodyti valdymo teisės perleidimą Trečiajam asmeniui.

Šiuo aspektu yra aktuali į civilinę bylą pateikta Atsakovės ir Trečiojo asmens 2023-02-01 sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir joje įtvirtintos šalių tiesės bei pareigos. Kaip paaiškino Atsakovė, sutarties turinio paruošimu rūpinosi ne ji, bet jos tėtis, ji sutartį tik pasirašė, todėl jos turinio ar konkrečių sutarties sąlygų plačiau paaiškinti negalinti. Taigi, teismas šiuo atveju sutarties sąlygas aiškina pagal pažodinę jų prasmę. Nuomininko teises ir pareigas be kitų sutarties punktų numato jos 3.2.5. punktas, kuris skelbia taip: „suderinus su Nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą“. Tokia sutarties sąlyga aiškintina pagal pažodinę jos reikšmę. Teismas konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog Atsakovė Trečiajam asmeniui valdymo teisės neperdavė, nes esant aptartai sąlygai galutinį sprendimą dėl buto inžinerinių tinklų priežiūros ir einamojo remonto priima ne nuomininkas, bet nuomotojas, t. y. Atsakovė. Be kita ko Atsakovė, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad iš bendro sutarties konteksto ji supratusi, kad be jos sutikimo „nuomininkas nieko negali daryti“. Atsakovė teisme taip pat parodė, kad ji niekada nėjo į nuomojamą butą, su nuomininku nebuvo susitikusi ir iš jo prašymo leisti atlikti bet kokį remontą ar buto tvarkybos darbus nedavė, ji nuomininko net nepažįstanti. Taigi konstatuojama, kad 2023-02-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi kitam asmeniui perdavus tik buto techninės priežiūros, veikiant pagal savininko nurodymus, teisę, buto valdymas tokiam asmeniui neperėjo ir dėl šio buto trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jo savininkė – Atsakovė.

Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika yra pagrindas išvadai, jog nustatytos visos įstatyme išvardytos civilinės atsakomybės taikymo Atsakovei, kaip buto valdytojai, sąlygos, todėl Ieškovės ieškinys, įvertinus nustatytos žalos dydį, tenkinamas visiškai, iš Atsakovės Ieškovei priteistinas 701,60 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis, jis priteisiamas Ieškovei iš Atsakovės (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,65 Eur. Jos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos pagal įstatymą yra priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 701,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 39,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (lėšos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė