Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-634/2015

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01561-2014-2

2015 m. kovo 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistojo R. B. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d., 1 p. a) p., pagrindu prie šios bausmė pridėta 2014-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos- 2014-12-09.

Vadovaujantis BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-10-11 iki 2014-12-08.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nuspręsta nekeisti, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2014-10-11, apie 20 val. 00 min., Marijampolės mieste, V. g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpoje – laiptinėje, tyčia vieną kartą spyrė R. J. į veido sritį, dėl ko šis praradęs pusiausvyrą pargriuvo ir risdamasis laiptais žemyn susižalojo, priėjęs prie nukentėjusiojo kraustė jo drabužių kišenes, po to spyrė ir sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius į galvos sritį, kitas kūno vietas, padarydamas R. J. krūtinės ir juosmens srities sumušimą, stuburo IV juosmeninio skersinės ataugos lūžimą, o taip pat kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje ir dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus viršugalvio, kairio momens, dešinės mentės ir nugaros apatinės dalies srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir smurto vartojimo metu ištraukęs iš drabužių kišenės piniginę, pagrobė R. J. priklausančius piniginėje buvusius 580 litų bei kišenėje buvusį mobilaus ryšio telefono aparatą NOKIA X2 05, kurio vertė 70 litų, su SIM kortele, kurios vertė 5 litai, taip padarydamas R. J. 655 litų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. R. B. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. B. esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą vėl padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (panaudojęs fizinį smurtą užvaldė svetimą turtą), todėl pagal BK 27 str. jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš bylos medžiagos R. B. anksčiau teistas net 7 kartus, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė. Nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei areštas, nei reali laisvės atėmimo bausmė R. B. priešingo teisei elgesio nepakeitė. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus charakterizuojamas patenkinamai, metų eigoje baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, pastarasis jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad R. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą tyčinę nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p., prie šios bausmės pridėjo 2014-09-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams ir 20 dienų. Pagal BK 66 str. reikalavimus, į paskirtąją bausmę pagrįstai įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Subendrintą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi draugę, kuri šiuo metu laukiasi, be to, laisvėje turėjo darbą, todėl nori gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą be nusikaltimų, nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, pastarasis turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.