Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu, atsisakius gyventi paskirtame 22-ame būryje, 2016 m. sausio 22 d. ir 2016 m. vasario 6 d. nutarimais, atitinkamai 15 ir 13 parų, uždarant į baudos izoliatorių.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2015 m. lapkričio 23 d. jis buvo pervestas į 22-ą būrį. 2016 m. sausio 21 d. apie 22.30 val. jis kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę tame būryje (b. l. 13), dėl to Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 157 (toliau – ir Nutarimas Nr. 157; b. l. 10-11) nutarta jam skirti nuobaudą - uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su Nutarimu Nr. 157 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Iš baudos izoliatoriaus nuteistasis išleistas 2016 m. vasario 5 d. 22.45 val., tačiau vėl atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje (b. l. 15), todėl Marijampolės PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 209 buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus ir Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 289 (toliau – ir Nutarimas Nr. 289), atsižvelgiant į jo rašytinį pasiaiškinimą, jam paskirta nuobauda - uždaryti į baudos izoliatorių 13 parų (b. l. 14). Pasiaiškinime (b. l. 29) pareiškėjas nurodė, jog jis atsisako keltis į būrį, tačiau atsisakymo motyvų nedetalizavo. Su Nutarimu Nr. 289 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka.

Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2016 m. sausio 16 d., gavęs tarnybinį pranešimą apie pareiškėjo atsisakymą eiti į jam paskirtą 22-ą būrį, atliko tarnybinį tyrimą ir 2016 m. vasario 3 d. jį baigė tarnybinio tyrimo išvada (toliau – ir Išvada; b. l. 13). Tarnybinio tyrimo metu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad jis atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi nesutaria su kitais būrio nuteistaisiais ir nori išvengti galimų konfliktų su jais. Atliekant tarnybinį tyrimą buvo raštu apklausti du 22-o būrio nuteistieji ir vienas 21-o būrio nuteistasis, kurie paaiškinimuose (b. l. 25, 26, 27) nurodė, kad jie girdėję (žino), jog M. R. atsisako 22-o būrio dėl to, kad nesutaria su kitais būrio nuteistaisiais, dėl ko ir su kuo jis tame būryje nesutaria, nežino.

Pareiškėjas teigia, jog Nutarimu Nr. 157 ir Nutarimu Nr. 289 jam paskirtos nuobaudos yra neteisėtos.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti Marijampolės PN administracijos reikalavimus, būtų juos apskundęs.

Pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas pirmiausia turi atlikti išsamų tarnybinį tyrimą, kurio metu paaiškėtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame būryje yra teisėtas ir pagrįstas, ir tik po to pataisos namų direktorius turį teisę spręsti, ar skirti jam drausminę nuobaudą ar ne.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.).

Minėtas nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimas (BVK 143 str. 2 d.; Taisyklių 205 p., 206 p.) nenumato, jog kiekvienu atveju prieš skiriant nuteistajam nuobaudą turi būti atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau turi būti suteikta galimybė nuteistajam apsiginti, t. y. pasiaiškinti raštu. Atsakovas nepateikė duomenų, jog prieš skiriant nuobaudą Nutarimu Nr. 157 pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti (pateikti pasiaiškinimą raštu). Nors minėtame Nutarime Nr. 157 pažymima, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta ir į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, tačiau toks pasiaiškinimas (ar protokolu įformintas atsisakymas pasiaiškinti raštu) į bylą nebuvo pateiktas, nors teismas papildomai 2016 m. liepos 5 d. raštu (b. l. 20) įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjo paaiškinimus. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui 2016 m. sausio 22 d. nuobaudą, pažeidė nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedūras, numatytas BVK 143 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 205 ir 206 punktuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių nesutarimo su kitais nuteistaisiais priežasčių, ar nuteistųjų su kuriais jis nesutaria nenurodė, o papildomai apklausus tris nuteistuosius, nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje, su kuo iš nuteistųjų jis galėtų konfliktuoti (b. l. 25, 26, 27). Iš pareiškėjo 2016 m. vasario 5 d. paaiškinimo (b. l. 29), pagrįsto abstrakčiu, neargumentuotu teiginiu, jog atsisako keltis į būrį, taip pat negalima daryti išvados, jog jo atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su konkrečia konfliktine situacija ar jam objektyviai iškilusia realia grėsme.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus Nutarime Nr. 157 ir Nutarime Nr. 289 nurodytus jam inkriminuotos bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Skiriant nuobaudą Nutarimu Nr. 157, iš pareiškėjo rašytinis pasiaiškinimas nepaimtas, atsisakymas pasiaiškinti protokole, kurio forma numatyta Taisyklių 31 priede, neįformintas, tačiau buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu žodžiu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje, kadangi nesutaria su kitais nuteistaisiais ir kategoriškai atsisakė nurodyti konkrečias nesutarimo priežastis, ar nuteistuosius, su kuriais nesutaria. Todėl, įvertinus aplinkybę, kad Išvadoje, yra išdėstytas nuteistojo žodinis paaiškinimas dėl pažeidimo aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tai, jog pareiškėjo atsisakymas raštu pasiaiškinti neįformintas protokole, nėra laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio būtų galima Nutarimą Nr. 157 laikyti neteisėtu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje jis negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, negalėjo parduotuvėje pirkti maisto ir higienos prekių, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė, nebuvo galimybės sportuoti, mankštintis, negalėjo žiūrėti televizoriaus, klausytis savo turimos muzikos, žaisti stalo žaidimų, naudotis kompiuteriu.

BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje, laiškų rašymas, skambinimas telefonu negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę ir kiekį reglamentuoja BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94, 152 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti minėtas aplinkybes nepateikia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos nuobaudos sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būtinus laisvės atėmimo bausmės režimui. Pažymėtina, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, prislėgtą emocinę būseną, orumo pažeminimą, diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, buvo silpninami jo socialiniai ryšiai, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 17, 18), kuriose nenurodoma, kad pareiškėjas, atlikęs jam paskirtas nuobaudas, kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios sveikatos ar psichinės sveikatos būklės. Byloje nenustatyta, kad dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Atsižvelgiant į tai, kad nuobaudų skyrimą pareiškėjui sąlygojo sąmoningi jo paties veiksmai – jis padarė pažeidimus, ir jam turėjo būti aišku, kokios dėl to kils pasekmės, bei į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme (ginčyti paskirtas nuobaudas), teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo Nutarimu Nr. 157 neatitikimo BVK 143 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 205 bei 206 punktų reikalavimams, laikytinos mažareikšmėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.