- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-32-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16789-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- E. G.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su to paties teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, nustatant ją atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas bausmės laikas pagal 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. G. 2020-05-01 apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo miegamajame kambaryje smurtavo prieš šeimos narį - sugyventinę A. K., tai yra konflikto metu parvertė ją ant lovos, užsėdo ant jos ir savo keliais prispaudė jos rankas, tuomet tyčia kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai A. K. į veidą, taip padarydamas jai danties vainiko lūžį, sužalodamas viršutinę lūpą bei dešinę akį, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios A. K. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir pagal BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalį atidėti arba iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Skunde nurodo, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl bausmės tikslai negali būti pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Analizuodamas teismų praktiką teigia, jog nors naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, tačiau šios dvi nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Neturi polinkio nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Po paskutinio teistumo pakeitė gyvenimo būdą, nes daugiau kaip pusę metų nevartoja alkoholio, yra registruotas užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško darbo. Pabrėžia, jog gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, jokių turtinių pretenzijų ji neturi. Nuteistasis pabrėžia, jog savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą suprato, kritiškai įvertino savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pakenktų teigiamiems jo socialiniams ryšiams, atimtų galimybę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, nes grįžus iš įkalinimo įstaigos būtų sudėtinga susirasti darbą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliantas skundu ginčija sprendimą neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
6. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą E. G., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 1 nusikalstamą veiką – tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitaip nei apeliantas nurodo skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino E. G. asmenybę, t. y., jo ankstesnius teistumus, administracines nuobaudas ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo E. G. paskirtą bausmę laikyti neteisinga.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
8. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam E. G. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam E. G., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymą taikytų bausmių jam poveikis. E. G. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis, buvo ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus tik šiek tiek daugiau nei 7 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, padarius nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. E. G. elgesio nepakeitė ir jam taikytos įvairios baudžiamosios teisės priemonės – bauda, viešieji darbai (kurie nuteistajam jų nevykdant buvo pakeisti į laisvės apribojimą), bausmės vykdymo atidėjimas, realus laisvės atėmimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Patikrinus administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantas 2015-2020 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas 9 kartus ir byloje nėra duomenų apie nei vieną iš jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) tinkamą įvykdymą. Iš visų šių duomenų darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis sistemingai elgiasi neteisėtai. Taigi, šių institutų taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, E. G. valstybės parodyto pasitikėjimo jam nepateisino nei vieną kartą ir toliau elgėsi neteisėtai.
9. Nors skunde apeliantas nurodo, kad jis nevartoja alkoholio, nori įsidarbinti bei taisytis, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau šiuos argumentus, teisėjų kolegija vertina kaip išimtinai deklaratyvius, kurie neduoda jokio pagrindo išvadai, jog apeliantas ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties teismą įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis E. G.ne vieną, o kelis kartus nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo, esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme ir, būdamas laisvėje, nekels pavojaus visuomenės nariams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. G. apeliacinio skundo prašymas taikyti jam BK 75 straipsnio 2 dalį negali būti tenkinamas.
10. Skundu nuteistasis taip pat prašo netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, atidėti bausmės vykdymą iš dalies. Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 75 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies, nuostatomis, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą galima tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu E. G. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturėdamas jokio įstatyminio pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymo, jį atmeta kaip nepagrįstą.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad asmenys, kurie turi finansinių galimybių apmokėti gynėjo dalyvavimo išlaidas, jas atlygintų ir būtino gynėjo dalyvavimo atveju. Manytina, kad minėta nuostata atitinka teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą principų turinį, kadangi, pirma, asmuo visais atvejais savo gynyba gali pasirūpinti savarankiškai sudarydamas privatų susitarimą su advokatu, o valstybės garantuojama teisinė pagalba skiriama tik, kai asmuo nėra pasikvietęs savo gynėjo, antra, išlaidų atlyginimas klausimas yra susietas su nuteistojo turtine padėtimi. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo E. G. turtinę padėti, proceso išlaidos iš jo nepriteisiamos.
12. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog E. G. nuosprendžiu paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl bausmės atlikimo vietos turi būti pašalintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. G. apeliacinį skundą.
Atmesti prašymą išieškoti iš nuteistojo E. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 93, 06 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Pašalinti iš Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą dėl pataisos įstaigos rūšies parinkimo.